Normal 0 19 false false false LT X-NONE X-NONE

Klausimas, kodėl Krišna neatsiliepia į savo bhaktų garbinimą, jaudina ne vieną, praktikuojantį Krišnos sąmonės procesą. Šiuose tekstuose Krišna pats paaiškina tai gopėms, kurios pyko ant Krišnos už tai, kad šis paliko jas visas prieš pat prasidedant raso Save s šokiui. Iš pradžių jis suteikė joms didelę viltį, jog visi jų dvasiniai troškimai bus išpildyti, tačiau vėliau, netaręs nei žodžio jis jas paliko, ir atrodė, jog visam laikui. Kai gopių meilės ir išsiskyrimo jausmai pasiekė tokias aukštumas, jog Krišna tiesiog nebegalėjo nuo jų pasislėpti, Jis vėl joms pasirodė. Nors gopės labai džiaugėsi, jog Krišna jų nepaliko visam, jos pyko ant Jo, nes mylintis ir mylimas žmogus negali elgtis visiškai savavališkai, neatsižvelgdamas į tai, kokį skausmą suteiks tiems, kurie jį myli. Tad gopės apkaltino Krišną, o Krišna joms teisinosi. Paskaitykite šiuos nuostabius posmus iš "Śrīmad Bhāgavatam" 10-tos giesmės 32 skyriaus su tiek pat nuostabiais Višvanatha Čakravarti Thakuros komentarais.

15 tekstas

sabhājayitvā tam anaṅga-dīpanaṁ
sahāsa-līlekṣaṇa-vibhrama-bhruvā
saṁsparśanenāṅka-kṛtāṅghri-hastayoḥ
saṁstutya īṣat kupitā babhāṣire

Śrī Kṛṣṇa pažadino romantiškus gopių troškimus, ir jos pagerbė Jį žvilgčiodamos į Jį žaismingomis šypsenomis, meiliai gestikuliuodamos antakiais, ir pasidėjusios ant savo kelių, masažuodamos Jo rankas bei pėdas.  Vis dėlto net Jį garbindamos, jos truputį pyko ant Jo ir todėl kreipėsi į Jį šiais žodžiais.

Visvanatha Cakravarti Thakura: Šis posmas aprašo nenorėjusių pasiduoti Kṛṣṇos santuokinės meilės siekiams gopių veiksmus. Išraiškingais antakių judesiais, išreiškiančiais jų asmeninius jausmus, žvilgčiodamos gopės pagerbė Kṛṣṇą, kuris joms sukurstė geismą (anañga-dīpanam). Sabhājayitvā reiškia, kad gopės pagerbė Kṛṣṇą atitinkančiomis emocijomis, bandydamos nuslėpti savo meilės pyktį, galvodamos: „Prieš tai Kṛṣṇa mus atstūmė, o dabar Jis grįžo ieškodamas malonumo sau.“ Bandydamos nuslėpti savo pyktį, jos pradėjo girti Kṛṣṇą, ant savo kelių laikydamos Jo pėdas bei rankas. Āñka-kṛtā taip pat gali reikšti, kad gopės uždėjo savo rankas ir pėdas ant Kṛṣṇos kelių.

Patenkintos Kṛṣṇos rankų ir pėdų prisilietimu gopės šlovino Jį: "Ach! Tavo pėdos ir rankos ypatingai vėsios. Išlaisvinęs mus nuo skausmingos išsiskyrimo ugnies, Tu tikrai pasirodei esąs gaivinantis mėnulis, nežinantis nei liūdesio, nei kančios." Pagyrusios Kṛṣṇą tokiais sarkastiškais žodžiais, gopės truputį supyko. Nors jų pyktis šiek tiek sušvelnėjo nuo ekstazės, kai jos pamatė Kṛṣṇą, vis dėlto pykčio pėdsakas liko prote. Tokioje proto būsenoje jos pradėjo kalbėti.

Seniai seniai gyveno karalius. Vieną gražią dieną jis užritino ant kelio akmenį. Tada pasislėpė ir ėmė lūkuriuoti, nes norėjo pamatyti, ar kas nors pašalins šį milžinišką uolos luitą nuo vieškelio.

Pro šalį pražygiavo keli turtingi pirkliai ir dvariškiai, kurie paprasčiausiai aplenkė kliūtį. Ne vienas jų plūdo karalių, kam jis nepalaikąs tvarkos keliuose, bet patys nė nepamėgino nustumti akmens į šoną.

Po kurio laiko kelyje pasirodė valstietis, nešinas sunkiu daržovių ryšuliu. Priėjęs riedulį jis padėjo savo naštą ant žemės ir pabandė nuritinti akmenį į pakelę. Nors teko gerokai paprakaituoti, galų gale tikslas buvo pasiektas. Žmogelis pasiėmė savo nešulį ir buvo beeinąs toliau, bet staiga pastebėjo, kad ant kelio guli piniginė, kaip tik ten, kur ką tik riogsojo akmuo.

Piniginėje valstietis rado daugybę aukso monetų ir karaliaus laiškelį, kuris bylojo, jog auksas skiriamas tam, kas pašalins nuo kelio akmenį. Kaimietis sužinojo tai, ko daugelis iš mūsų niekaip negali suprasti!

Kiekviena kliūtis suteikia mums galimybę pagerinti savo padėtį.

Harė Krišna!
Dhirašanta dasa

amarṣāt premersyāṁ sapadi dadhatī kaṁsa-mathane
pravṛttā haṁsāya svam abhilaṣitaṁ śaṁsitum asau
na tasyā doṣo 'yam yad iha vihagaṁ prārthitavatī
na kasmin viśrambhaṁ diśati hari-bhakti-praṇayitā

Galvodama apie Kṛṣṇos žiaurią kelionę į Mathurą ir apie tai, kaip Jis paliko Rādhą ir kitas piemenaites, Lalita negalėjo to pakęsti. Šioje meilės pavydo nuotaikoje ji pradėjo aiškinti savo širdingą norą gulbei. Nederėtų manyti, kad ji darė klaidą kreipdamasi į nebylų gyvūną kaip šis, nes Kṛṣṇa premos prigimtis yra tokia, kad ji padaro žmogų nekaltu (naiviu), ir, matydamas Kṛṣṇą visur, bhaktas pasitiki bet kuo visoje visatoje.

Rūpos Gosvamio "Hamsaduta", 8

Tiesiai šviesiai ir iš esmės :) Jei kažkas turi problemų su rūkymu, gal padės :)

Dabar galima nemokamai atsisiųsti Prabhupados mokinio Dhanešvaros pr. knygą lietuvių kalba "Dvasinė ekonomika".

Paspauskite šią nuorodą:
https://sites.google.com/site/dvasineekonomika, ir pakliūsite tiesiai į dvasinės ekonomikos puslapį, kur galėsite paskaityti apie šią knygą.

O jei norite pačios knygos, bet nenorite apie ją skaityti, paspauskite čia:
https://sites.google.com/site/dvasineekonomika/parsisiusti/Dvasineekonomika.pdf

Šrila Thakur Bhaktivinode iš Śrī Caitanya-śikṣāmṛta 3.3

Nusiminimas yra pats žalingiausias praktikuojant bhakti. Yra keturios nusiminimo rūšys: 1) Pasidavimas širdgėlai ir kitoms emocijoms; 2) Pasidavimas blogiems įpročiams; 3) Pasidavimas svaigalams; 4) Pasidavimas prietarams.

Šiame materialiame pasaulyje šiais laikais yra tūkstančiai priežasčių gyvosioms esybėms pasiduoti liūdesiui, sielvartui, pykčiui, baimei, godumui ir sumišimui. Tačiau, vaidhi-bhaktas neturi pasiduoti jiems, kai jie pasirodo. Jie silpnina protą ir trukdo augti bhakti.

Iš paskaitų ciklo "Kaip pakliūti į Vrindavaną?"

http://www.grynas.lt/gyvenimas/zaliavalgyste-mada-ar-revoliucija.d?id=43476623

Toliau yra labai įdomi citata iš „vārta mālos“, priklausančios Pietų Indijos Ramanudžos vaišnavų tradicijai. Ji kalba apie Krišnos brangių tarnų šlovę. Tai iš 340-tos „sakmės".

Kartą Tiru mangai Alvaras padainavo poemų rinkinį ("Periya tiru moli"), šlovindamas Viešpatį. Ten, vienoje dainoje (Periya tiru moli 7-3-10) alvaras dainavo apie lotosinių pėdų šlovę. Išgirdęs tai Viešpats pagalvojo: "Jis žino tik apie Mano lotosinių pėdų šlovę. Taigi, aš padarysiu, kad jis džiaugtųsi visu Mano kūnu.“

Tuomet Jis tarė: "Brangus Alvare! Prašau atvyk į Tiru Čerai (šventa dhama Tamilnādu, Indijoje). Aš papuošiu tavo galvą taip, kaip tu norėjai - Mūsų lotosinėmis pėdomis.“ Paklusdamas nurodymui alvaras atkeliavo į Tiru Čerai ir Viešpats atėjo papuošti alvaro galvą, uždėdamas Savo lotosines pėdas ant jo galvos. Matydamas tai alvaras neleido Viešpačiui to padaryti. Jis pagalvojo: „Kai kalbėjau apie Tavo lotosines pėdas, aš turėjau omenyje aukščiausius bhāgavatas, kurie yra tarsi Tavo lotosinės pėdos. Tad kodėl Tu uždėjai savo lotosines pėdas ant mano galvos?“ Jis tęsė: „Tavo lotosinės pėdos suteikia prieglobstį ir pusdieviams ir demonams. Jos neturėtų būti ant mano galvos. Greičiau Tavo tarnų lotosinės pėdos turėtų būti ant mano galvos.“ Išgirdęs tai, Viešpats susigėdo ir uždavė eilę klausimų, į kuriuos atsakė alvaras. 

"Peteliškė išsklaido klaidingą įsitikinimą, kad pasaulį pakeisti gali tik kankiniai, šventieji arba pasakų galiūnai. Mums visiškai nereikia versti kalnų, kad ką nors pakeistume. Pakanka ir visiškai nedidelių pastangų. Jų poveikis juntamas ilgai ir gali daug pakeisti. Užuot vertusi kalnus ji barsto dulkes."

Nrisingadevas ateina pas Gurudeva!

11 dalis, 14 skyrius Šrila Indradjumna Svamis

Vasario 27, 2011

Ghi lempos krepšyje ir Viešpats mano rankose

Indijoje aš nuolat dairausi įdomių pudžios reikmenų, taigi kitą dieną Džaipure aplankiau savo seno draugo pono Šarmos antikvarinę parduotuvę. Man įėjus jis pasisveikino ir mes susėdome pasikalbėti.

- Ar turite man ko nors įdomaus? – paklausiau.

- Taip, - atsakė jis. – Atidėjau į šalį keletą mažų dalykėlių, kuriuos galėsite panaudoti pudžai.

- Puiku! – pasakiau.

Kol ponas Šarma stalčiuose ieškojo reikmenų, mano akys per kambarį nukrypo į tai, kas buvo panašu į šalagramą šilą, gulinčią ant dulkėtos lentynos. Priėjau ir įsitikinau, kad tai tikrai buvo graži šalagrama šila, lygi ir spindinti, ryškiai rausva burna.

“Panašu į Viešpatį Nrisingadevą, - pagalvojau, - ramiai nusiteikusį Nrisingadevą”.

Ponas Šarma pradėjo rodyti man pudžos reikmenis – lempas, ačamanos šaukštelius ir lėkšteles. Jie buvo įdomūs, tačiau mano mintys vis sukosi apie šalagramą šilą.

Šis dokumentas buvo pridėtas prie Śrīlos Prabhupādos laiško Madhudviṣa dāsai, 1972 06 06.

Niekada nebuvo tokio momento, kai mes buvome atskirti nuo Kṛṣṇos. Kai žmogus miega, jis pamiršta save. Sapne jis sukuria save įvairiais pavidalais: ‘Dabar aš esu karalius ir diskutuoju apie tai‘. Šis savęs kūrimas iš esmės reiškia du dalykus: regintįjį ir dalyką arba regimąjį. Bet, kai tik sapnas baigiasi, „regimasis“ išnyksta. Bet regintysis lieka. Dabar jis yra savo pirminėje padėtyje.

Mūsų atsiskyrimas nuo Kṛṣṇos yra panašus. Mes sapnuojame šį kūną ir daugelį ryšių su kitais daiktais. Pirmiausia atsiranda prisirišimas, noras mėgautis jusliniais malonumais. Net ir būnant su Kṛṣṇa yra troškimas tenkinti jusles. Yra glūdinti tendencija pamiršti Kṛṣṇą ir susikurti nepriklausomo pasitenkinimo atmosferą. Kaip paplūdimio pakraštyje - kartais vanduo užlieja krantą, o kartais smėlis būna sausas, vanduo pakyla ir nuslūgsta. Mūsų padėtis panaši, kartais mes padengti, o kartais laisvi, kaip per potvynį ar atoslūgį. Kai tik mes užsimirštame, tuoj pat prisistato iliuzija. Panašiai, kai mes užmiegame, iš karto prisistato sapnai.

Užrašyk smėlyje/Išraižyk akmenyje

Du draugai keliavo per dykumą. Beeidami jie susiginčijo ir vienas jų pliaukštelėjo savo bendrakeleiviui per veidą. Šis, nors ir užsigavęs, nepasakė nė žodžio, tik užrašė smėlyje: „Šiandien mano geriausias draugas skėlė man antausį“.

Jiedu žingsniavo toliau ir galiausiai pasiekė oazę, kur nusprendė apsiprausti. Vienas keleivių – tas, kurį įžeidė draugas, įklimpo liūne ir ėmė skęsti, tačiau bičiulis jį išgelbėjo. Šiaip ne taip atsipeikėjęs žmogus išraižė akmenyje: „Šiandien mano geriausias draugas išgelbėjo man gyvybę“.

Gelbėtojas paklausė: „Kai įžeidžiau tave, tu užrašei tai smėlyje, o dabar – akmenyje. Kodėl?“ Atsakymas buvo toks: „Jei kas nors mus įžeidžia, pažymėkime tai smėlyje, kad atlaidumo vėjas spėriai nutrintų užrašą. Bet jei kas nors padaro mums gera, privalome išraižyti tai akmenyje, kad joks vėjas šio užrašo nesunaikintų.“ Kitaip sakant, mokykis užrašyti savo nuoskaudas smėlyje, o patirtą gėrį – uoloje.

PADAJATRA – LIETUVA 2011
Birželio 21d. – 26d.

Laukiami garbingi festivalio dalyviai:
JŠ Bhakti Šaran Šanta Gosvamis 
JK Nruhari prabhu

Birželio 21d. Antradienis
09:00  Autobusas išvyksta iš Vilniaus į Kauną
12:00  Rathajatros pradžia Kaune, nuo šventyklos
15:00  Pietūs Kauno šventykloje
16:00  Vykstame į nakvynės vietą - „Dalios sodybą“

Birželio 22d. Trečiadienis
10:30  Iš „Dalios sodybos“ vykstame į Vilnių
12:00  Rathajatros pradžia Vilniuje, nuo šventyklos
16:00  Vykstame į „Dalios sodybą“

Birželio 23d. Ketvirtadienis
06:00  Išvykstame į Panevėžį
08:30  Pusryčiai Šri Krišna prabhu sodyboje 
10:00  Maha Harinama Panevėžyje
14:00  Rathajatra Šiauliuose
16:30  Pietūs Šiauliuose
17:30  Vykstame į poilsio namus „Raganė“ Palangoje

Birželio 24d. Penktadienis
15:00  Maha Harinama Palangoje

Birželio 25d. Šeštadienis
16:00  Rathajatra Palangoje

Birželio 26d. Sekmadienis
12:00  Išvykstame iš Palangos

Registracija į Padajatrą pas Vrajananda d.d.:
Tel. +370 616 36940, el. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

Festivalio kaina:
250 Lt suaugusiems
200 Lt vaikams
150 Lt vaikams neužimantiems lovos
Avansą (100 Lt) prašome sumokėti iki gegužės 15 dienos. Tik taip bus patvirtinta registracija.

Lakšmi palikite:
Vilniuje: Vilniaus šventyklos pudžiariams. 
Kaune: Krišna Čaitanjai prabhu.

Laukiame išankstinės registracijos. Vietų skaičius ribotas.

Štai čia galite parsisiųsti Gaudiya Vaišnavų giesmyną. Kasdieninės ir retesnės giesmės surinktos į vieną rinkinį per daugelį metų. Giesmės su lietuviškais vertimais. Jei rasite klaidų, prašome apie jas pranešti komentare apačioje. Taip pat jei norite šiame giesmyne matyti jums patinkantį bhadžaną, parašykite mums apie tai. Mes pabandysime surasti, išversti ir įtraukti į šį giesmyną. Iš karto atsiprašome, kad į giesmyną įtrauksime tik tas giesmes, kurias autoritetingomis laiko Gaudiya vaišnavai.

Nuoroda į giesmyną: http://www.krishna.lt/images/stories/books/dainynas.pdf

Vasario 24 d. Fluxus Ministerija pakvietė Vilniaus Harė Krišna judėjimo narius parodyti savo programą pas save. Bhaktai parodė kultūrinę programą, kurioje skambėjo tradiciniai bhadžanai sanskrito, bengali, hindi kalbomis. Kauno Vedų kultūros centras pristatė klasikinius Indijos šokius. Vėliau bhadžanai ir Harė Krišna mantra skambėjo roko ritmu. Susirinkę žmonės galėjo pasivaišinti vegetariškomis vaišėmis - prasadu. Gausus žmonių būrys atėjęs į šią vaišnavų kultūros programą buvo tikrai patenkintas. Žmonės šoko ir dainavo patys. Siūlome pažiūrėti šio renginio vaizdo įrašų:

Spauskite "Skaityk toliau", ir pamatysite pratęsimą.