Kodėl Viešpats vėl ir vėl ateina į šį pasaulį ?

Vakarų šventraščiuose minimi mesijai ir pranašai. Vedų raštuose yra aiškinama, kad kiekvieną tūkstantmetį skirtingos Viešpaties avataros, priklausomai nuo laiko, vietos ir žmonių gyvenančių toje aplinkoje; ateina skleisti žinojimo apie meilę Dievui, kuri yra mūsų viduje, bet mes apie tai pamiršome. Dėl šios priežasties mes kenčiame ir turime polinkį blogai elgtis su aplinkiniais. Kodėl? Visi šie nuostabūs avatarai yra Auksčiausias Mylimasis ateinantis į šį pasaulį ieškoti savo paklydusių tarnų. Tai yra mūsų didžioji viltis.

Sanatana Gosvamis Brihat Bhagavatmritoje aiškina, kaip vieną dieną Krišna su piemenukais ir karvutėmis grįžinėjo iš Vrindavano miško į namus. Tuo metu jiems beeinant namo, siela, kuri visai neseniai pasiekė dvasinį tobulumą apsireiškė piemenukų ganykloje kaip mažas gražus piemenukas. Kai Krišna pamatė jį, Jis pribėgo prie jo, apkabino ir meilės kupinoje ekstazėje abu (Krišna ir naujai atėjęs piemenukas) vienu metu nualpo ekstazėje. Visi piemenukai buvo labai nustebę, kas šis berniukas ir kodėl gi Krišna guli nualpęs ant žemės. Balarama priėjo prie Krišnos ir atgaivino Jį dainuodamas saldžius žodžius ir vėduodamas Jį.

Tada Krišna tarė naujam piemenukui:
- Tu palikai Mane seniai seniai. Tu pamiršai Mane. Bet aš niekada neužmiršau. Tu gyvenimas po gyvenimo bandei mėgautis materialiu pasauliu, bet aš visados buvau tavo širdyje, laukdamas kada tu į Mane atsigręši. Tu iškentėjai audras, ligas, tau dužo širdis, kartais mėgaudavaisi turtais, gerove, auktšu išsilavinimu, bet galų gale viskas iš tavęs buvo atimta. Argi nejautei išsiskyrimo nuo manęs taip, kaip aš kiekvieną minutę jaučiau išsiskyrimą nuo tavęs? Ir galų gale tu atsisukai į Mane ir atidavei Man savo gyvenimą. Aš mačiau kaip tau buvo sunku šiame materialiame pasaulyje atsigręžti į Mane ir būti ištikimam. Tu buvai išjuoktas, kaltinamas, kritikuojamas, kartais turėjai maldauti, bet Aš visados buvau su tavim, kad tave apsaugočiau. Dabar, tu pagaliau sugrįžai namo, Aš laukiau tavęs.”

Tuomet Krišna nusivedė tą piemenuką pas save į namus ir pasidalino su juo prasadu. Nors Absoliučioji Tiesa yra tobula ir išbaigta, Jis yra atmarama, o tai reiškia, jog Jis pilnai patenkintas vidumi ir išore. Jam nieko nereikia. Jis yra akshilarasa murti. Jis yra įkūnytoji meilė, visų meilės emocijų lobynas. Taip Vedinė literatūra paaiškina, kas yra Absoliučioji Tiesa - Jis visada Absoliutus ir pilnai patenkintas. Meilės tobulumas yra tai, kad Jis jaučia išsiskyrimo skausmą matydamas bet kurį iš savo vaikų kenčiant nuo užmaršumo Jam. Kad ir kokie maži ir nereikšmingi galvojame esą, Krišna jaučia išsiskyrimo jausmą mums. Jis netrukdys mūsų laisvai valiai. Kadangi meilei negalima įsakinėti, meilės negalima priversti; meilė turi būti mūsų laisvos valios išraiška. Tik tuomet ji mus pilnai patenkins.

Pilies gyventojais vadinami žmonės, kurie tarsi dar yra mūsų pasaulyje, bet jau ir nebėra :) Jie kitur, gal Vaikunthose, o gal Goloka Vrindavane, o gal prie Šrilos Prabhupados lotosinių pėdų... :)

Siūlome pažiūrėti dar vieną vaizdo reportažą iš kelionės po Indiją 2011 spalio-lapkričio mėnesiais. Filmavo mūsų bhaktai iš Lietuvos. Ankstesnių reportažų ieškokite www.krishna.lt.

Peticija

Rusijoje, Tomsko mieste vyksta teismo procesas dėl vienos iš populiariausių šio pasaulio šventų knygų - "Bhagavad-gitos, kokia ji yra" su Jo Dieviškosios Malonybės A.C. Bhaktivedanta Svami Prabhupados vertimu ir komentarais. Tomsko miesto prokuratūra siūlo pripažinti patį įžymiausią induizmo šventraštį ekstremistine literatūra. „Bhagavad-gita, Kokia ji yra“ išversta į daugiau nei 80 pasaulio kalbų ir išleista daugiau nei 50 mln egzempliorių tiražu! Milijonai žmonių visame pasaulyje laiko ją pagrindine savo knyga!

Šis absurdiškas sprendimas teisme stumiamas su tokiu užsispyrimu, jog geriau jį būtų galima panaudoti kitur. Trijų bylos nagrinėjimų metu ekspertizė, kurios pagrindu buvo pradėtas procesas, buvo pripažinta nepagrįsta. Tačiau prokuratūra užsakė naują ekspertizę, tačiau ne pas patyrusius orientalistus, o pas niekam nežinomus Kemerovo Valstybinio Universiteto darbuotojus. Visa tai rodo, kad teismo proceso pabaiga yra iš anksto nuspręsta. Ši praktika primena viduramžių teismus, knygų deginimą ir susidorojimą su kitaminčiais.

Smulki informacija apie prokuratūros pretenzijas teismo proceso metu įdėta į Vikipediją.

Tomsko srities žmogaus teisių įgaliotinis, garsūs mokslininkai orientalistai, Rusijos Visuomeninių rūmų atstovai, Indijos pasiuntinybė, induistų bendrija ir paprasti žmonės, priklausantys įvairioms konfesijoms jau išreiškė savo nepasitenkinimą Tomsko prokuratūros veiksmais.

Kviečiame visus pasirašyti elektroninę peticiją už Bhagavad-gitą, kokia ji yra. Peticijos adresas: http://www.petitions24.com/gita.

Pasirašę peticiją nepamirškite pasitikrinti savo el. pašto dėžutės ir paspausti patvirtinančią nuorodą el. laiške. Be patvirtinimo, jūsų balsas nebus išgirstas. Papasakokite apie šią peticiją ir savo draugams.

Vaizdo klipas apie kampaniją Kanados metro traukiniuose: Tapk vegetaru. Šios kampanijos lozungas: Kodėl mylime vieną, bet valgome kitą. Vaizdo klipas anglų kalba (tiems, kas supranta).

Siūlome jūsų malonumui posmų rinkinį iš šventraščių, kurie kalba apie atsidavimo (śaranāgati) poreikį.

1. Atsidavimas labai gerai pagrįstas śāstrose

śruti-smṛty-adi-śāstreṣu, prapatir yan nirūpyate
tad uktaṁ dvitiyādhyāye, śrī śāstra-vacanāmṛte (1)

2. Priežastis, kodėl reikia atsiduoti paaiškinta smṛti literatūroje

yo brahmāṇaṁ vidadhāti-purvaṁ yo brahma-vidyāṁ
tasmai gāḥ pālayati sma kṛṣṇaḥ
taṁ hi devam ātma-vṛtti-prakāśaṁ
mumukṣur vai śaraṇam amuṁ vrajet (2)

Tāpanyām (Brahma-saṁhitā, tikā)

Tas, kuris kūrinijos pradžioje sukūrė visatos kūrėją Brahmą ir tada perteikė Brahmai žinias apie Brahmaną, Absoliutą, Jis yra tas pats Viešpats Krišna, kuris gano karves (arba maitina Vedas [gaḥ reiškia ir karvės ir Vedos]). Trokštantys išsivadavimo turėtų atsiduoti šiam Viešpačiui, kuris atskleidžia įgimtą sielos funkciją.

3. Žodžio namaḥ - lenktis - reikšmė

ahaṅkṛtir ma-kāraḥ, syān, na-kāras tan niṣedhakah
tasmāt tu namasā kṣetri, svātantryaṁ pratiṣidhyate (3)

bhagavat-paratantro ‘sau, tad āyatātma-jīvanaḥ
tasmāt sva-sāmarthya-vidhiṁ, tyajet sarvam aśeṣataḥ (4)

Padma-uttara-khaṇda

Skiemuo ma reiškia "save įtvirtinantis ego" (klaidinga idėja laikyti save "veikiančiuoju"), o skiemuo na rodo jo užkirtimą. Taigi, siūlant nusilenkimus (namah) šis veiksmas anuliuoja besilenkiančio nepriklausomybę. Siela yra natūraliai pavaldi Visagaliam Viešpačiui, o jos vidinė prigimtis ir įgimta funkcija yra tarnauti Aukščiausiam Viešpačiui.Todėl visų veiksmų, atliekamų su mintimi: "Aš esu veikiantysis" derėtų visiškai atsisakyti. 

Mano kelionė į Indiją 2011 – Vrindavano Guru – Juodasis Šuo, lapkritis 2011.

Nenustygstu vietoje, kaip noriu papasakoti jums apie vieną iš mano išaukštintų šikša guru iš Vradžos: juodąjį šunį.
Viena rytą, kai Lalita kundos kairėje ramiai kartojau japą, išgirdau jį pirmą kartą. Jo intensyvi dejonė draskė širdį. Verksmas sklido už metalinių vartų kažkur mūsų ašramo gale. Jo dejonėje buvo justi kažkas stipraus, beveik žmogiško, kas iš karto privertė mane išeiti iš kambario pasižiūrėti ar galėčiau kuo nors padėti. Bet tuo metu, kai pravėriau vartus ieškodamas šuns, jis jau buvo dingęs.
Sekantį rytą jis grįžo, dejuodamas dar garsiau. Šį kartą jį užtikau. Šuo buvo vidutinio dydžio, o jo galva buvo nukreipta virš Radha-kundos į Lalita-kundhos pusę. Ak, jis raudojo, inkštė ir aimanavo. Jis buvo vienui vienas su savo širdgėla. Jis sugebėjo ištirpdyti dviejų beždžionių širdis, kurios dažniausiai būna gana egocentriškos. Jos priėjo prie šuns ir viena iš kairės, kita iš dešinės kuždėjo kaip mokėdamos padrąsinimus jam į ausis, glostydamos jo kaklą bei galvą, visaip bandė jį nuraminti. Scena buvo virpinanti širdį! Aš prisiminiau ištrauką iš Rumi eilėraščio :

Pasiklausyk, kaip šuo aimanuodamas šaukiasi šeimininko.
Šis verksmas yra juos jungiantis saitas.

yra meilės šunys
kurių vardų nežino niekas

paskirk savo gyvenimą,
kad būtum vienu iš jų.

Angl. klb.

“Listen to the moan of a dog for its master.
That whining is the connection.

There are love dogs
no one knows the names of.

Give your life
to be one of them.”

Žadinantis užuojautą šio šuns verksmas buvo nei kiek nepagrąžinta emocija, išreiškianti neribotą troškimą, kuris negali leisti būti ilgiau atidėliojamas.
Vos tik šuo suprato, jog aš jį stebiu pro vartus, jis greitai nusiramino, aiškiai sutrikdytas mano atėjimo be pakvietimo ir išėjo. Neklystu, mačiau ašaras jo akyse.
Praėjo kelios dienos – šuo nesirodė.
Ir tada aš jį vėl sutikau. Šį kartą Radha Gopinathos šventykloje ant tako, vedančio aplink Radha Kundą pabaigoje. Jis tyliai sėdėjo priešais dievybes, ir tik tos nuostabios ašaros spindėjo jo akyse.  Šį kartą aš nenorėjau jo sutrukdyti ir sugadinti jo ekstazės.
Stovėdamas priešais šventyklą supratau, jog kai išvydau jį pirmą kartą drauge su beždžionėmis, jis žiūrėjo virš dviejų ežerų tiesiai į šventyklą. Nebuvo jokių abejonių, kam buvo skirtas jo verksmas.

Šis šuo yra vienas iš mano guru, kuris patvirtino Šrilos Prabhupados mokymą: vienintelė kaina už Krišnos sąmonę yra tavo nuoširdžios ašaros. Ašaros, kuriomis apsilieji ilgėdamasis Vrindavano miško karaliaus ir karalienės, Šri Šri Radha ir Krišnos.

Papasakojo Indradyumna Svamis

Pamenu kaip kartą Kalėdų maratoną mes darėme Paryžiuje, ir mes siųsdavome bhaktus platinti į traukinių stotis. Merginos platindavo knygas traukiniuose prieš jiems išvažiuojant. Vos tik traukinys pradėdavo judėti, jos iššokdavo. Buvo viena jauna mergina iš Prancūzijos - maža, labai graži, gležna. Pamenu kokia ji buvo šauni knygų platintoja. Jai pasitaikė prieiti prie vieno vyro traukinio kupė.

Ji įėjo į kupė ir padavė jam knygą “Krišna Aukščiausias Dievo asmuo”. Jis sekundę pasižiūrėjo į ją, tada paėmė knygą, ir kadangi jis buvo stiprokas vyrukas, perplėšė knygą beveik pusiau. Tada jis numetė ją ant žemės, atsistojo ir pradėjo ją trypti. Mergina apsipylė ašaromis. O jis buvo toks demonas, jog pagriebė ją už plaukų ir nusitempė per kupė ir išsviedė iš traukinio. Traukinys tik ką pradėjo važiuoti, o jis išmetė ją lauk. Ji išsinarino petį, plaukai ir kaklas buvo kruvini. Ji keletą savaičių turėjo mėlynę. Man atrodo, jai skilo kaulas. Aš buvau netoliese ir kažkas atbėgo manęs pakviesti. Taigi, kai atėjau, mes ją nunešėme į šventyklą. Mes keikėme tą vyrą. Mes jį prakeikėme. Bet vis dėlto, buvo maratonas ir po keturių dienų mergina vėl grįžo prie knygų platinimo.

Vrindavanas, jo gamta, gatvės, žmonės ir gyvūnai. Medžiaga filmuota lietuvių vaišnavų kelionės po Indiją 2011 spalio lapkričio mėn. metu. Bus daugiau reportažų. Sekite naujienas www.krishna.lt

Išleistos naujos knygos lietuvių kalba! Ta proga skelbiame akciją atrakciją!

SRIMAD BHAGAVATAM Į NAMUS!

Atvešime jums naujų knygų komplektą į tiesiai į namus:
Srimad Bhagavatam 3 giesmė 1dalis (Šrila Prabhupada)
Srimad Bhagavatam 3 giesmė 2dalis (Šrila Prabhupada)
Dharma (Šrila Prabhupada)
Indijos didybė (Styvas Rosen)
Gyvenimas po gyvenimo (Šrila Prabhupada)

Komplektas tik 40lt ir tiesiai į namus.
Galite užsisakyti  SMS žinute ar skambinti nr. 860531933, kviesti Vaišnavi.
arba rašyti el.p Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
Parašykite savo adresą ir kada jums patogu sulaukti knygų:)

Dainya O Prapatti - "Nuolankumas ir atsidavimas su pasiaukojimu"
autorius - nežinomas Vaiṣṇavas poetas

hari he doyāl mor jaya rādhā-nāth
bāro bāro ei-bāro loho nija sāth

bahu yoni bhrami' nātha! loinu śaraṇ
nija-gue kṛpā koro' adhama-tāraṇ

jagata-kāraṇa tumi jagata-jīvan
tomā chāḍā kār nāhi he rādhā-ramaṇ

bhuvana-maṅgala tumi bhuvaner pati
tumi upekhile nātha, ki hoibe gati

bhāviyā dekhinu ei jagata-mājhāre
tomā binā keho nāhi e dāse uddhāre

(1) O Hari! O mano gailestingasis Viešpatie! Visa šlovė Tau, Rādhos Viešpatie! Vis meldžiau ir meldžiau Tavęs, o dabar dar kartą prašau, priimk mane kaip savo.

(2) Viešpatie! Be jokios vilties gimdamas vėl ir vėl, dabar aš atėjau Tavo prieglobsčio. Prašau, parodyk savo gailestingą prigimtį ir išvaduok šią apgailėtiną sielą.

(3) Tu esi visatos priežastis ir jos gyvybė. Be Tavęs, Rādhos mylimasis, nėra kito prieglobsčio.

(4) Tu suteiki pasauliui palankumo. Tu taip pat esi visų pasaulių šeimininkas. Viešpatie, kas atsitiks su manim, jei mane paliksi?

(5) Apsvarstęs savo keblią padėtį, aš supratau, kad šiame pasaulyje be Tavęs nėra nė vieno, kuris galėtų išvaduoti šį tarną.

Daugiau tradicinių ir netradicinių bhadžanų galima rasti šiame dainyne.

Brangus Šrila Prabhupada, mes pasikliausime tavais nurodymais ir kasdieną eisime pamokslauti. Pamokslausime ir skleisime visur kur tik įmanoma ir neįmanoma šia nuostabią žinią apie krišna-premą. Tokiu būdu Krišnos sąmonės judėjimas bus nenugalimas ir mes būsime patenkinę savo dvasinį mokytoją, kuris amžinai pamokslauja ir skleidžia Viešpaties Čaitanjos misiją ir šoka ekstazėje.

Harė Krišna Harė Krišna Krišna Krišna Harė Harė
Harė Rama   Harė Rama  Rama Rama  Harė Harė

(iš vyasa pudžos, Klivlendo šventykla 1974m.)

Tęsiame vaizdo reportažus iš kelionės po Indiją. Šis reportažas jau ketvirtas apie Dina Bandhu prabhu, kuris yra Šrilos Prabhupados mokinys, ir tikras Vrindavano gyventojas. Jo pasakojimai apie Vrindavaną - neprilygstami.

Ankstesni reportažai čia: Radhos ir Krišnos vestuvės, Dina Bandu Vrindavane, I dalis, Dina Bandu Vrindavane, II dalis.

Skanaus žiūrėjimo.

Šrila Vishwanatha Čakravarti Thakuro „Sārārtha Darśinī“ komentaras „Śrīmad Bhāgavatam“ 10.9.18

Jašoda norėjo pamokyti savo sūnų. Dėl savo atkaklumo ji nenorėjo atsisakyti minties surišti Viešpatį. Varžybose tarp Krišnos ir jo atsidavusio galiausiai laimi atsidavusiojo atkaklumas. Matydamas motinos Jašodos triūsą, Viešpats Krišna kupinas malonės atsisakė savo užsispyrimo ir leidosi būti surišamas. Krišnos malonė, kuri, kaip karalienė tarp visų kitų Krišnos galių, nustelbia jas visas, ištirpdo Viešpaties širdį ir paverčia ją minkšta tarsi sviestas. Krišnos malonės galios pasirodymas privertė jo satya-sankalpa-śakti -  transcendentinio ryžto energiją, ir vibhu-śakti, prabangos ir didybės energiją, akimirksniu pranykti.  Dviejų pirštų atstumą užpildė atsidavusiojo pastangos (pariśrama) ir Viešpaties nepriežastinė malonė  (kṛṣṇa-kṛpa). Bhakta-niṣṭha – tvirtas atsidavusiojo pasiryžimas, parodytas nenuilstančiomis pastangomis garbinant Viešpatį, ir sva-niṣṭha – Viešpaties nuolatinis pasiryžimas suteikti malonę, regint atsidavusiojo triūsą ir nuovargį – tai priežastys, leidusios surišti patį  Krišną.  Jei nebūtų buvę šių dviejų dalykų, virvė ir būtų likusi dviem pirštais per trumpa. Bet, kai kartu apsireiškia bhakta-niṣṭha ir sva-niṣṭha, Viešpatį galima surišti. Šiame žaidime Krišna parodė Jašodai, o kartu ir visam pasauliui, kad tik meilė gali surišti Viešpatį.

Iš sanskrito vertė Bhanu Svamis.

Kviečiame pasižiūrėti seriją vaizdo fragmentų iš Indijos. 2011 m. spalio 11-lapkričio 10 dienomis grupė bhaktų iš Lietuvos lankėsi piligrimystės kelionėje Indijoje. Vaišnavi dd. filmavo ryškiausias akimirkas. Šioje vaizdo reportažų serijoje pateikiama pagal temas suskirstyta jos filmuota medžiaga. Vaizdo kokybė pakankamai gera, todėl jei turite spartų interneto ryšį, galite atidaryti vaizdą youtube.com ir ten pasirinkti aukštos raiškos (HD 720p) transliaciją.

Ši vaizdo medžiaga apie Dina Bandhu prabhu, kuris yra Šrilos Prabhupados mokinys, ir tikras Vrindavano gyventojas. Jo pasakojimai apie Vrindavaną - neprilygstami. Čia, tiesą sakant, jau antroji dalis. Pirmoji dalis pasiekiama čia Radhos ir Krišnos vestuvės. Apie Dina Bandhu prabhu bus dar du video reportažai.

Skanaus žiūrėjimo

Dina Bandhu pasakoja istoriją iš Brahma Vaivarta Puranos apie Radhos ir Krišnos vestuves Bhandiravane. Labai nuostabi istorija anglų kalba su vertimu į rusų kalbą.

“Kaip tu?” - “Gerai, dėkui” (vertimas: “Nieko tragiško šiandien nenutiko” arba “Jaučiuosi siaubingai, bet kam tai rūpi?”)

Soren Kirkegaard yra sakes, jog žmonės leidžia savo gyvenimus tylioje neviltyje. Toks egzistencinis mastymas parodo, jog mūsų laimė tėra paviršutiniška, malonumai – ne kas kita, kaip akimirksniu praeinantis susijaudinimas – prošvaistėmis pasireiškiantis virpėjimas, staigus apsvaigimas, o mūsų tikroji padėtis yra nesiliaujanti kančia.

Vos tik sutaisę dantį, sutvarkę kompiuterį, išgiję po ligos, mes jaučiame palaimą. Bet be abejo yra malonumas, kuris yra daugiau nei skausmo nebuvimas. Jeigu akys gali išduoti mūsų mintis, protą arba būti sielos langais, tuomet kiekvieno žmogaus veide galime pamatyti jo ar jos sąmonės būklę. Apsidairyk aplinkui. Ką matai?

Priešingai šiandieninio marketingo spaudimui įpiršti viską, kas greitai ir lengvai suvartojama, pradedant transportu, baigiant sausais pusryčiais, „Gīta“ siūlo kitos rūšies laimę (5.24), kuri susijusi labiau su vidiniu susitvardymu bei pasitenkinimu, nei su jauduliu, sužadintu narkotikais, seksu, šokiais, lenktynėmis, lošimu, sportu ar romanais. Visi šie dalykai turi savo pradžią ir pabaigą. Transcendentinė laimė subtilesnė, tačiau gilesne ir be to amžina, nepriklausanti nuo išorinių dirgiklių.

Senovinė išmintis sako, kad tokia laimė yra mūsų vidaus dalis. Kai kurie mokslininkai neurologai tai vadina “Dievo tašku” žmonių smegenyse, tačiau jį stimuliuojant dirbtinai galima pasiekti trumpai trunkantį apsvaigimą.

Kai kurie žmonės tokią “vidinę laimę” laiko tiesiog haliucinacija arba egoistišku bėgimu nuo tikrovės („Gīta“ 2.69). Kita vertus, pradedantieji transcendentalistai mano, kad racionalizmas ar kitaip mechanistinis–redukcionistinis požiūris yra išskirtinai žmogiškas išsigalvojimas.  Nepaisant didelės mokslo ir technologijų pažangos, išplėtusios mūsų namų jaukumo ribas, augantis vartotojiškumas prisideda prie beribių troškimų ir suteikia begalines pasirinkimo galimybes, kai anksčiau žmonės turėjo paprastą poreikių hierarchiją ir kelias paprastas pasirinkimo galimybes. “Progresas” dažnai laikomas abejotinu.

Mirimas yra tai, ką turime patirti, nors apie tikrą jo prigimtį dažnas nežino. Tačiau šio trumpo miego metu nusprendžiama mūsų ateitis.

Gyvenimas yra pasiruošimas mirčiai. Savo dainoje, “Menas numirti”, eks bitlas George Harrisonas aiškiai davė suprasti, kad žmogaus kasdienė, į ateitį nukreipta meditacija neturi atitverti mus nuo realybės, ar padaryti mus apkerpėjusiais bei  liguistais. Tai yra protingas pasiruošimas dangaus žydrynei, kuri mūsų laukia anapus.

Mukunda Gosvamis laikraščiui "Hindustan Times", 2011-10-27

Mažai girdėtas (ir matytas) Aindros prabhu kirtanas Vrindavane.

"Śrīmad Bhāgavatam" 10.30.34:

[Śukadeva Gosvamis tęsė:] Viešpats Kṛṣṇa mėgavosi su šia gope, nors Jis mėgaujasi tik savyje, savyje yra patenkintas ir pilnas savyje. Tad priešybėmis Jis parodė paprastų geidulingų vyrų ir kietaširdžių moterų menkumą.

Paaiškinimas

Šis posmas tiesiogiai paneigia paviršutinišką kritiką, kurią materialistiški žmonės kartais nukreipia į Viešpaties Kṛṣṇos žaidimus. Filosofas Aristotelis teigė, kad įprasta veikla neverta Dievo, ir su šia mintimi kai kurie žmonės teigia, kad Viešpaties Kṛṣṇos veikla panaši į paprastų žmonių, todėl Jis negali būti Absoliuti Tiesa.

Tačiau šiame posme Śukadeva Gosvāmis pabrėžtinai pažymi, kad Viešpaties Kṛṣṇos veiksmai grindžiami dvasinio vidinio pasitenkinimo suteikta laisve.   Šį faktą čia pažymi terminai: ātma-rata, ātmārāma ir akhaṇḍita. Paprastiems žmonėms nesuvokiama, kad žavaus jauno vaikino ir gražios jaunos merginos romantiški santuokiniai santykiai miške, mėnesienos šviesoje, gali būti tyra veikla, be egoistinių norų ir geismo. Vis gi, nors Viešpats Kṛṣṇa yra nesuvokiamas paprastiems žmonėms, tie, kurie Jį myli, gali lengvai suprasti absoliučią, tyrą Jo veiklos prigimtį.

Kažkas gali ginčytis, kad "grožis yra tik stebinčiojo akyje", todėl Kṛṣṇos bhaktai tik įsivaizduoja, kad Viešpaties veikla yra tyra. Šis argumentas neatsižvelgia į daugelį svarbių faktų. Visų pirma, Kṛṣṇos sąmonės, meilės Kṛṣṇai ugdymo kelias, reikalauja, kad bhaktas griežtai laikytųsi keturių reguliatyvių principų: jokių neleistinų lytinių santykių, jokių azartinių žaidimų, jokių kvaišalų ar svaigalų, jokios mėsos, žuvies ar kiaušinių. Kai žmogus atsikrato materialaus geismo ir pakyla iki laisvės lygmens, kur nebėra materialių norų, tada jis supranta absoliutų Viešpaties Kṛṣṇos grožį. Šis procesas nėra vien teorija: jį praktikavo ir tobulumą pasiekė daugybė tūkstančių didžių išminčių, kurie paliko mums puikų pavyzdį ir savo nuostabius pamokymus apie Kṛṣṇos sąmonės kelią.

Tikrai, grožis yra stebinčiojo akyje. Tačiau tikrą grožį suvokia sielos, o ne materialaus kūno geidulinga akis. Todėl Vedų raštai nuolat pabrėžia, kad tik išsilaisvinę iš materialių siekių, tyros sielos akimi, sutepta meile Dievui, gali pamatyti Viešpaties Kṛṣṇos grožį. Galiausiai, galima būtų pažymėti, kad, suvokęs Viešpaties Kṛṣṇos žaidimus, žmogus išsilaisvina nuo visų lytinio troškimo atspalvių. Tai tokia proto būsena, kurią vargu ar galima būtų pasiekti medituojant į materialius lytinius santykius.

Ir paskutinė pastaba: Santuokiniai Kṛṣṇos žaidimai tobulai patvirtina Jo, kaip Aukščiausios Absoliučios Tiesos padėtį. Vedānta teigia, kad Absoliuti Tiesa yra visa ko šaltinis, todėl Absoliutui tikrai negali trūkti ko nors iš šio pasaulio gražių dalykų. Tik todėl, kad romantiški santykiai Absoliute  egzistuoja  tyru dvasiniu pavidalu, jie gali pasireikšti šiame pasaulyje iškreiptu, materialiu pavidalu. Taigi, negalima kategoriškai atmesti šio pasaulio grožio. Priešingai, grožį reikėtų suvokti jo tyru, dvasiniu pavidalu.

Nuo laiko pradžios vyrus ir moteris įkvėpdavo poetinis romantinio meno žavesys. Deja, šiame pasaulyje romantika paprastai sukelia gniuždantį nusivylimą, kylantį dėl širdies pokyčių arba mirties. Tad, nors iš pradžių romantiški santykiai gali atrodyti gražūs ir malonūs, galiausiai juos sugadina materialios gamtos puolimas. Visgi, visiškai atmesti romantikos idėją būtų neprotinga. Priešingai, turėtume pripažinti santuokinį potraukį absoliučiu, tobulu, tyru pavidalu, kuris egzistuoja Dievuje, ir kuris  neturi materialaus geismo ar savanaudiškumo atspalvio. Šis tyras santuokinis potraukis - Aukščiausios Tiesos aukščiausias grožis ir malonumas, apie kurį mes skaitome „Śrīmad-Bhāgavatam“ puslapiuose.

Ištrauka iš Giriraj Svamio paskaitos per Nrisimha Čaturdaši, 2011.05.16, New Dvaraka.

"Jei matome ką nors rodantį blogas savybes arba žemus polinkius, mes turėtume manyti, kad šis žmogus negavo Vaišnavų malonės - štai kodėl jis yra toks. Jei kas nors iš Vaišnavų būtų jam gailestingas, tada jis galėtų pasikeisti. Taigi, mes nekaltiname kitų dėl jų padėties - materialiame pasaulyje kiekvienas yra sąlygotas. Bet mes turėtume manyti, kad šiam žmogui reikia Vaišnavų malonės. Ir tada, ar aš esu tas Vaišnavas? Žinoma, nei vienas vaišnavas nemano, kad jis yra vaišnavas, bet mes turėtume galvoti, "Aš stengiuosi būti vaišnavų tarnu. Ar aš esu tas tarnas, kuris bandys suteikti šiam asmeniui bent truputį malonės, kurią aš gavau iš savo dvasinio mokytojo?" Tada nebelieka klausimo apie tai, kas negerai su tuo kitu žmogumi; liko tik klausimas apie mane - "Ar aš esu tinkamas mano dvasinio mokytojo ir guru paramparos tarnas, kad galėčiau jų malonę išplėsti ir šiam varganam žmogui?" Tokia turėtų būti mūsų kontempliacija".