|
|
Iš knygos "Didžių atsisveikinimų kelias"
JM Sacinandana swamis:
Ieškojimas ir dvasinis brendimas trunka ne tik visą gyvenimą, tai ir yra gyvenimas.
Rādhos šlovė
Posmai, šlovinantys Śrīmati Rādhārānī iš „Śrī Caitanya Caritāmṛtos“ Ādi līlos 4 skyriaus. hlādinīra sāra ‘prema’, prema-sāra ‘bhāva’ Hlādinī galios esmė yra meilė Dievui [prema], meilės Dievui esmė yra emocija [bhāva], o emocijos galutinė pakopa yra mahābhāva.
mahābhāva-svarūpā śrī-rādhā-ṭhākurāṇī Śrī Rādhā Ṭhākurāṇī yra mahābhāvos įsikūnijimas. Ji yra visų gerų savybių saugykla ir vertingiausias brangakmenis tarp visų gražiųjų Viešpaties Kṛṣṇos mylimųjų. govindānandinī rādhā, govinda-mohinī
govinda-sarvasva, sarva-kāntā-śiromaṇi Rādhā suteikia malonumą Govindai, ji taip pakeri Govindą. Ji yra pradžia ir pabaiga Govindai, ji – visų Jo mylimųjų karūnos perlas. devī kṛṣṇa-mayī proktā "Transcendentinė deivė Śrīmatī Rādhārāṇī tiesiogiai yra kita Viešpaties Śrī Kṛṣṇos pusė. Ji yra visų sėkmės deivių centrinė figūra. Jos patrauklumo daugiau nei pakanka, kad patraukti visų patraukliausią Dievo Asmenį. Ji yra pirminė Viešpaties vidinė galia." ataeva sarva-pūjyā, parama-devatā Todėl Radha yra parama-devatā, aukščiausia deivė, ir visų garbinama. Ji yra visų globėja, ir visos visatos motina. rādhā—pūrṇa-śakti, kṛṣṇa—pūrṇa-śaktimān Śrī Rādhā yra pilnoji galia, o Viešpats Kṛṣṇa yra šios pilnos galios savininkas. Jie abu nesiskiria - taip liudija apreikštieji raštai.
Śrī Rādhos gimimas
poetas Dina Bandhu Das āṣvinera śuklāṣṭamī dinārdhera kale Ašvinų mėnesio pilnėjančio mėnulio aštuntos dienos vidurdienį danguje pasirodė Anuradhos žvaigždynas. Šią palankią dieną visos dešimt pasaulio krypčių atrodė nušvitusios, o kiekvienos būtybės širdis buvo kupina džiaugsmo. hena kāle kīrtidā parama-kutuhalī Tuo metu pati laimingiausia karalienė Kirtida pagimdė gražią mergaitę vardu Rādhika. Su dideliu džiaugsmu ji pašaukė karalių Vrišabhanu. Abu jie džiaugsmingai paruošė įvairių rūšių dovanas labdarai. dvijagaṇa gaṇaka āniya śata-śata Brahmanai atsivedė su savim šimtus astrologų. Karalius Vrišabhanu jiems visiems paaukojo turtų iki soties. Mieste ir turguose muziką grojo nesuskaičiuojami instrumentai. Dina Bandhu Das gali visa tai girdėti savo širdyje. Rādhā lydi Kṛṣṇą visur
iš knygos Šivarama Svamio knygos „Kṛṣṇa sangati“ remiantis "Garga-saṁhitā" 5.15.22–39. Uddhava apėjo aplink Śrī Rādhą ir su didele pagarba kreipėsi į ją, kaip Kṛṣṇos amžiną sutuoktinę. “O devī! Śrī Kṛṣṇa yra amžinai tobulas Aukščiausias Dievo Asmuo, o tu amžinai esi jo aukščiausia deivė. Kai jis mėgaujasi transcendentiniais žaidimais, tu mėgaujiesi tais pačiais žaidimais su juo. Kṛṣṇa yra Viešpats Nārāyaṇa, o tu esi deivė Lakṣmī; Kṛṣṇa yra Viešpats Brahmā, o tu esi deivė Sarasvatī; Kṛṣṇa yra Viešpats Śiva, o tu esi deivė Parvatī; Kṛṣṇa yra Dievo Asmuo, o tu esi jo amžinoji sutuoktinė." Kai gopės iš Uddhavos išgirdo apie Rādhos išaukštintą padėtį, jų akys išsiplėtė. Bet šis nuostabos jausmas tik padidino jų meilę Rādhāi, o meilė pridengė jų baimingos pagarbos jausmą. Gopės galvojo: "Kas ji bebūtų, dabar mūsų draugė Rādhā yra gopė." Uddhava išvardijo įvairias formas, kuriomis Rādhā lydi Kṛṣṇos tiesiogines ir įgalintas inkarnacijas. “Kai jis nužengia kaip įasmenintos žinios, Rādhikā su juo yra kaip śruti śāstra; kai jis nužengia kaip Yajña-Varāha, ji yra žemės deivė; kai Kṛṣṇa įgalina Nāradą, Rādhā tampa jo vīṇā; o kai Kṛṣṇa pasirodo kaip Nārāyaṇa Ṛṣi, Rādhā śanti pavidalu suteikia ramybę visiems.” Dainuodamas apie Rādhą ir Kṛṣṇą Uddhava, gopių apsuptas, apsvaigo. Jis palaimingai tarė: „Kṛṣṇa yra Kapila, o tu esi mistiniai tobulumai; Kṛṣṇa yra Yajña, o tu esi Dakṣiṇā; Kṛṣṇa yra Urukrama, o tu esi Jayantī; Kṛṣṇa yra Pṛthu, o tu - karalienė Arci. Kai Kṛṣṇa pasirodė kaip Matsyāvatāra, tu tapai keturiomis Vedomis; o kai jis pasirodė kaip Kūrma, tu tapai Vāsuki. Dhanvantariui tu esi vaistinis augalas; tu esi Mohinī pavidalo moteriškas grožis; o Paraśurāmai tu esi aštrūs jo kirvio ašmenys. Tu esi Rāmos Sītā ir Balaramos Revatī. Kai Kṛṣṇa ateina kaip Vyāsa, tu esi jo komentarai Vedoms. Kai jis nužengia kaip Buddha, tu esi jo subtilusis intelektas. O kai jis nužengia kaip Kalki, tu esi jo pamaldūs darbai." Uddhava toliau aprašė, kaip Rādhā išskleidžia save, tapdama ugnies šviesa, visų šviesulių spindesiu, pieno vandenyno bangomis, svarbiausių pusdievių žmonomis, ir visų Kṛṣṇos energingų formų energija. Tada jis užbaigė: "Dabar Kṛṣṇa nužengė kaip Nandos sūnus, o tu kaip Vṛṣabhānu dukra. Savo žavingais žaidimais tu gali išpildyti kiekvieną Kṛṣṇos norą ir atnešti laimę savo bhaktams. O Vrindavano deive, aš lenkiuosi tau vėl ir vėl."
Keturi sąlygotos sielos trūkumai
Šri Dživa Gosvamis teigia, kad žmogus, kenčiantis nuo keturių materialios egzistencijos trūkumų, t.y. netobulų juslių, pasimetimo, nedėmesingumo, ir polinkio sukčiauti, negali suprasti absoliučios tiesos be pagalbos iš aukščiau. Tas, kuris iš tikrųjų priims šventraščių prieglobstį, nebebus pavaldus šiems keturiems trūkumams, trukdantiems pasiekti tobulų žinių. Toks "patikimas asmuo" nesusipainios tarp to, kas galiausiai yra tikra ir kas ne, todėl jis niekada nesuklys pripažindamas Dievą tikruoju savininku, o taip pat jis ar ji neapgaudinės kitų, duodamas jiems kažką kita, o ne visą tiesą. Šiuo atveju tobulumas rodo į tą asmenį, kurio atsidavimas tobulas, o ne tą, kuris nedaro jokių klaidų. Reliatyvioje plotmėje net ištobulėjusios sielos gali padaryti klaidų. Kai kurie buvo neraštingi, o garsusis Bilvamangala Thakura buvo aklas, panašu kad jo regėjimo juslė buvo ydinga, nepaisant jo tobulo žinojimo. Kai kurie norėtų mus įtikinti, kad tobulų sielų padarytos klaidos yra tam tikra lila, patikrinimas mokiniams. Tačiau toks paaiškinimas nesiremia giliu absoliučios realybės prigimties supratimu. Panirusi į kitą realybę plotmę, transe tobula siela tai kas yra gali palaikyti už kitą. Mes stebime šį reiškinį daug kartų Čaitanjos Mahaprabhu liloje, kuris savo meilės Krišnai ekstazėje smėlio kopą Puryje kartą palaikė Govardhano kalnu. Kitas pavyzdys buvo kai jo mokinys Džagadananda klaidingai palaikė Sanatana Gosvamio šafrano spalvos turbaną Mahaprabhu drabužiais, nors šis iš tikrųjų gavo jį iš kito sanjasio. Taip pat kartą jaunystėje Hanumanas saulę palaikė vaisiumi ir bandė ją pačiupti. Tripurari Svamis “Karmių drabužiai” ir “bhaktų drabužiai” – ar teisingi apibrėžimai?
Čandrashekhara ačarja dasa: Žodis "karmi" reiškia "dirbantis dėl naudos." Žodis "drabužiai" reiškia "dėvimi daiktai uždengiantys kūną". Tuomet pagal apibrėžimą žodžiai "karmių drabužiai" - tai daiktai, dėvimi kad uždengtų kūną žmogaus, kuris dirba dėl naudos. Panašiai, žodis "bhaktas" reiškia tą, kuris užsiima meilės tarnyste Viešpačiui Krišnai. Tuomet pagal apibrėžimą žodžiai "bhaktų drabužiai" - tai daiktai, dėvimi, kad uždengtų kūną žmogaus, kuris yra Viešpaties Krišnos bhaktas. Sociologinis faktas šiandienai, kaip ir prieš šimtmečius, yra tai, kad Vaišnavai ir Vaišnavės nėra vieninteliai žmonės, dėvintys dhočius ir sarius. Tiesą sakant, dauguma žmonių, kurie nešiojo arba nešioja dhočius ir sarius yra ne Vaišnavai, kitaip tariant jie yra "karmiai". Musulmonai, tantrikai pusdievių garbintojai, mėsėdžiai, milijonai jų dėvi dhočius ir sarius. Šie žmonės mažai arba visai nieko neturi bendro su atsidavimu Krišnai. Todėl pagal apibrėžimą, dhočiai ir sariai, kuriuos dėvi šie ne-vaišnavai, tiesą sakant yra "karmių drabužiai". Lygiai taip pat yra vaišnavų ir vaišnavių, kurie rengiasi vakarietiškais drabužiais. Pagal apibrėžimą, šių bhaktų drabužiai yra „bhaktų drabužiai". Drabužis neapibrėžia vaišnavų; Vaišnavai apibrėžia drabužius. ISKCON'e mes dažnai apibrėžiame žodžius "karmių drabužiai" ir "bhaktų drabužiai", pagal savo pačių sugalvotas interpretacijas. Daugeliui iš mūsų, "karmių drabužiai" reiškia vakarietiškus drabužius, o "bhaktiški drabužiai" reiškia dhočius ir sarius, nepriklausomai nuo to, kas juos dėvi. Tokie apibrėžimai yra klaidinantys, kaip buvo parodyta aukščiau. Jie sukelia rimtas pasekmes. Viena iš tokių pasekmių yra neteisingai suprasta teorija, kad mes galime praktikuoti bhakti jogą - universalų, trans-kultūrinį dvasinį mokslą - tik dėvėdami tam tikro tipo drabužius. Tai reiškia, kad yra tik vienas leistinas bhaktiškų drabužių stilius, t.y. dhočiai ir sariai, ir kad bet kurio kito stiliaus drabužiai yra diskvalifikuojami, net jei juos dėvi vyrai ir moterys, Viešpaties Krišnos bhaktai. Durys į mūsų ISKCON'o centrų pudžarių kambarius iliustruoja šią neteisingą idėją. Dažnai ant durų ten kaba užrašas: "tik su bhaktiškais drabužiais". Aš klausiu mano skaitytojų: "Ką tai reiškia?" Šio trumpo straipsnio tikslas nėra ginčytis apie tai, ar ISKCON'as turėtų turėti uniformą, arba ginčytis apie tai, kokia ji turėtų būti skirtingų ašramų atstovams, jei ji reikalinga. Taip pat mano tikslas nėra svarstyti Šrilos Prabhupados atrodytų prieštaringus teiginius apie tai, ką jis norėjo, kad jo pasekėjai dėvėtų. Tačiau, tai yra faktas, kad ISKCON'e mūsų apibrėžimai, kas yra „karmių drabužiai", o kas yra "bhaktiški drabužiai“ yra netikslūs. Galbūt užrašas ant pudžario kambario durų turėtų sakyti: "Tik su tradiciniais indiškais drabužiais", arba "tik su Vaikunthos drabužiais" [aš ne žinau, ar United Colors of Benetton palaidinės, Seiko laikrodžiai, musulmoniškos kurtos, medvilninės kojinės, plastikiniai sandalai ir kitos detalės yra Vaikunthos aplinkos dalis]. Aš kitur argumentavau, kad jei mes pabrėžiame standartinį aprangos kodą, geriau turėtume remtis tokiais principais, kaip skaistumas, švara ir kuklumas. Bet kokiu atveju, mūsų interpretacijos apie "karmių drabužius" ir "bhaktiškus drabužius" yra neteisingos. Mums reikalingi teisingi apibrėžimai.
Rugsėjo 5 d. Šrimati Radharani atėjimo šventėIš Śrīlos Prabodhananda Sarasvačio poemos dharmādy-artha-catuṣṭayaṁ vijayatāṁ kiṁ tad-vṛthā-vārtayā Keturi gyvenimo tikslai, pradedant materialia dorybe, kai kuriems žmonėms gali atrodyti šlovingi, bet aš manau, kad jie yra beverčiai. Kodėl turėčiau gaišti savo laiką kalbėdamas apie juos? Kiti žmonės ant galvos gali užsidėti atsidavimo tarnystės Aukščiausiam Dievo Asmeniui kelią. Manęs ir tai nedomina. Vienintelis dalykas, džiuginantis mano širdį, vienintelis nektaras – tai tarnystė nuostabiai, į brangakmenį panašiai merginai, kuri gyvena Vrindavano miško gilumoje. Niekas kitas nedžiugina mano širdies. (78 tekstas) karmāṇi śruti-bodhitāni nitarāṁ kurvantu kurvantu mā Bhaktai gali atlikti vediškus ritualus, gali jų neatlikti. Bhaktai, ragaujantys nuostabų ir paslaptingą atsidavimo tarnystės nektarą, gali priimti gėlių girliandas bei kitus dalykus, suteikiančius malonumo juslėms, arba gali jų atsisakyti. Ar kvaili ir nepasišventę žmonės, kurie be tikslo klaidžioja šiame pasaulyje, turi teisę abejoti Šri Radhos brangių bhaktų veiksmais, kurių širdys jau pasiekėį tolimąjį tyros meilės krantą? (83 tekstas) dūre spṛṣṭy-ādi-vārtā na kalayati manāṅ-nāradādīn sva-bhaktān Vengdamas pokalbių apie materialių pasaulių kūrimą, palaikymą ar sunaikinimą, nesiklausydamas Narados ir kitų bhaktų, bėgdamas nuo susitikimo su Šrīdama ir kitais draugais, ignoruodamas savo tėvų meilę, ir dieną naktį galvodamas tik apie Śrī Rādha, kuri yra meilės viršūnė ir neišmatuojamas saldaus nektaro vandenynas, Krišna garbina kelią, vedantį į mišką. (236 tekstas) kvāsau rādhā nigama-padavī-dūragā kutra cāsau Kas yra Rādhā? Ji yra deivė, kurios net Vedos negali pasiekti. Kas yra Krišna? Jis yra mylimasis, kurio namai Rādhos krūtinės lotoso žiedai. Kas aš esu? Aš esu nereikšminga gyvoji būtybė, susipainiojusi namų ūkio pareigose. Vien todėl, kad Vrindavanas yra tokia šlovinga vieta, net tokiam asmeniui kaip aš davė šventą vardą. (261 tekstas) Paprastas irisų receptasINGREDIENTAI: Į indą supilti pusę kiekio cukraus. Virinti ir maišyti tol kol pasidarys skysta ir ruda masė. Kai tarp rudos masės nebesimato cukraus gabaliukų įdedame šaukštą (didelį šaukštą) grietinės, išmaišome ir verdame tol kol pasidaro šviesiai ruda masė. Virti tol kol nebelieka cukraus gabaliukų. Tada galima dėti riešutų, (man asmeniškai patinka be riešutų). Viską išmaišome ir į lėkštę arba į formeles. Harė Krišna! Iš Česlovo Milošo knygos "Pakelės šunytis". "Krisius"Aš, Mikė Pūkuotukas, staiga turiu mąstyti apie dalykus, kurie per sunkūs mano mažam proteliui. Niekada nesusimąstydavau apie tai, kas ten už mūsų daržo, kuriame apsigyvenome: aš, Knysliukas, Triušiukas, Nulėpausis ir mūsų draugas Krisius. Tai reiškia, kad gyvename čia ir toliau, ir ničniekas nepasikeitė, o aš ką tik suvalgiau iš medaus statinaitės savo šį bei tą, tik Kriusius minutėlei išėjo. Gudragalvė Pelėda sako, kad iš kart už mūsų daržo prasideda Laikas, o tai toks siaubingai gilus šulinys, į kurį jei tik įkrenta kas, lekia ir lekia žemyn, kol nežinia kas jam paskui atsitinka. Truputėlį nerimavau dėl Krisiaus, kad ten neįkristų, tačiau jis galiausiai sugrįžo ir tuomet jo pasiteiravau apie tą šulinį. „Pūkuotuk, - pasakė, - buvau ten ir kritau, ir keičiausi bekrisdamas, mano kojos išilgėjo, buvau suaugęs, mūvėjau kelnes lig žemės ir man užaugo barzda, paskui pražilau, susikūprinau, vaikščiojau pasiramsčiuodamas lazda ir pagaliau numiriau. Visa tai aš tikriausiai būsiu susapnavęs, nes tatai atrodė kažkaip netikra. Tikras man visuomet buvai tu, Pūkuotuk, ir mūsų žaidimai. Dabar jau niekad iš čia neišeisiu, net jei pakviestų mane pavakarių.“
„HARIBOL“ MOKYKLĖLĖ SVEIKINA JUS!
Norime Jus informuoti, kad nuo rugsėjo mėnesio Vilniuje pradės veikti sekmadieninė vaišnaviška mokyklėlė pavadinimu „HARIBOL“. Numatomos tokios pamokėlės: Teatro ir improvizuoto šokio pamokėlės. Muzikos pamokėlės. Dailės pamokėlės. Sveikatą stiprinančios pamokėlės. Kovos menų pamokėlės. Juvelyrikos, akmenų pažinimo pamokėlės. Vertybių pamokėlės. „HARIBOL“ mokyklėlės direktorė Milda Bajevienė. Projektą kuruoja Dhanandžaja Pandit Das- (Donatas Janickis). Visus, kurie susidomėjo ir norėtų leisi savo vaikus į šią sekmadieninę mokyklėlę (už aukas) kviečiame registruotis elektroniniu adresu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai Bus renkamos įvairaus amžiaus vaikų ir paauglių grupės, todėl registracijos metu prašome nurodyti savo vaiko(ų) vardą, amžių, lytį ir pamokėles, kurias norės vaikai lankyti. Rugsėjo 6 dieną yra numatomas tėvų susirinkimas, kuriame gausite visą Jus dominančią informaciją. Labai lauksime Jūsų laiškų. Kontaktiniai numeriai: Goda R. + 37064712490 Požiūrio taškas: Pesimizmo privalumai
Ištraukos iš Alain de Botton pokalbio BBC radijo laidoje. Visas pokalbis angliškai yra šiuo adresu: http://www.bbc.co.uk/news/magazine-14506129 ... Šiandien aš noriu iš pateikti neįprastą idėją, kad mes būtume daug linksmesni, jei išmoktume būti šiek tiek pesimistiškesni. Ir visiškai pasaulietiniu požiūriu, aš norėčiau spėti, kad šventraščių citatose, kurios žada mums išganymą, religijoms labai tinka būti pesimistiškomis. Pavyzdžiui, krikščionybė didelę savo istorijos dalį praleido pabrėždama tamsesnę žemiškosios egzistencijos pusę. Blaise Pascal savo knygoje „Pensees“ viliojančia klasikine prancūzų kalba sako mums: "Laimė yra tik iliuzija. Kiekvienas, kuris nemato pasaulio tuštybės pats yra labai tuščias"... ... Paprastai mus labiausiai nuliūdina ne tiek negatyvumas kiek viltis. Tai viltis, susijusi su mūsų karjera, mūsų mylimųjų gyvenimais, mūsų vaikais, mūsų politikais ir mūsų planeta, - ją visų pirma reikia kaltinti už tai, kad mus supykdo ir apkartina mums gyvenimą. Nesuderinamumas tarp mūsų siekių didybės ir eilinės mūsų situacijos realybės sukuria įnirtingus nusivylimus, kurie drasko mūsų dienas ir įsirėžia mūsų veiduose kandumo raukšlėmis. Iš čia ir atgaiva, virstanti juoku, kai mes pagaliau susiduriame su autoriumi, kuris yra pakankamai kilniaširdis, kad patvirtintų jog mūsų pačios blogiausios įžvalgos anaiptol nėra unikalios, jos - visai žmonijai bendros ir neišvengiamos realybės dalis. ... Nepaisant retkarčiais pasitaikančių panikos akimirkų, dažniausiai susijusių su rinkos krizėmis, karais ar pandemijomis, šiuolaikinis sekuliarus pasaulis palaiko visiškai neracionalų atsidavimą tobulėjimo naratyvui, pagrįstam kvazimesianišku tikėjimu trimis didžiosiomis pokyčių varomosiomis jėgomis - mokslu, technologija ir komercija. ... Mes galime patirti tam tikros naudos iš karštų vonių ir kompiuterinių lustų, tačiau mūsų gyvenimai netapo labiau atsparūs nelaimingiems atsitikimams, nuviltoms ambicijoms, sudužusioms širdims, pavydui, nerimui ar mirčiai, nei viduramžiais gyvenusių mūsų protėvių gyvenimai. Tačiau mūsų protėviai turėjo privalumą gyventi religinėje eroje, kuri niekada nedarė klaidos žadėdama savo žmonėms, kad laimė kada nors visam laikui įsikurs šioje žemėje. Dabartiniu istorijos laikotarpiu pasauliečiai yra žymiai labiau optimistiški nei religingi žmonės – tai ironiška, ypač atsižvelgiant į tai, kaip dažnai pasauliečiai šaiposi iš tikinčiųjų už jų tariamą naivumą ir patiklumą. Pasauliečių tobulybės ilgesys tapo toks intensyvus, jog jie pradėjo įsivaizduoti, kad rojų galima sukurti šioje žemėje vos už keleto finansinio augimo ir mokslinių tyrimų medicinos srityje metų. Panašu, kad nesuvokdami prieštaravimo, jie gali tuo pačiu užmoju grubiai atmesti tikėjimą angelais, ir nuoširdžiai tikėti, kad jungtinėmis pajėgomis TVF, medicinos tyrimų įstaigos, Silicio slėnis ir demokratinė politika kartu išgydys žmonijos bėdas. Pesimizmo filosofijos naudą galima įžvelgti kalbant apie meilę. Krikščionybė ir judaizmas santuoką pateikia ne kaip subjektyvaus entuziazmo įkvėptą ir reglamentuojamą sąjungą, o žymiai kukliau: kaip mechanizmą, kurio pagalba žmonės gali užimti suaugusiųjų padėtį visuomenėje ir tada artimo draugo padedami, įsipareigoja ugdyti ir šviesti naująją kartą dievui vadovaujant. Šie riboti lūkesčiai linkę užbėgti už akių įtarimams, kurie tokie pažįstami pasauliečiams partneriams, kad kažkur kitur galėjo būti intensyvesnė, labiau angeliška ar mažiau komplikuota alternatyva. Religiniame ideale trintis, ginčai ir nuobodulys yra ne klaidos požymiai, o to, kad gyvenimas eina pagal planą. Šitos religijos pripažįsta mūsų troškimą aistringai kažkuo žavėtis. Jos žino apie mūsų poreikį tikėti kitais, garbinti ir jiems tarnauti ir matyti juose tobulumą, kuris visada išvengia mūsų pačių. Jos tiesiog tvirtina, kad šie susižavėjimo objektai visada turėtų būti dieviški, o ne žmogiški. Todėl jos skiria mums amžinai jaunatviškas, patrauklias ir doringas dievybes, kurios gano mus gyvenimo eigoje, kasdien primindamos, kad žmonės yra palyginti banalūs ir trūkumų kupini tvariniai verti atleidimo ir kantrybės, tai detalė, kuri sugeba išvengti mūsų dėmesio šeimyninių rietenų įkarštyje. Kodėl tu negali būti tobulesnis? Tai įniršio kupinas klausimas, slypintis po daugeliu pasaulietiškų ginčų. Bandydamos mus sustabdyti nuo svaidymosi vienas į kitą surūgusiomis svajonėmis, religijos turi gerą nuojautą ir duoda mums angelus garbinti, o mylimuosius pakęsti. Pesimistinis pasaulio vaizdas visiškai nereiškia gyvenimo, iš kurio atimtas džiaugsmas. Pesimistai gali turėti daug didesnį gebėjimą būti dėkingais nei jų priešingybės, nes jie niekada nesitiki, kad reikalai pakryps gera linkme, todėl juos gali nustebinti kuklios sėkmės, kurios kartais pateka virš jų užtemusių horizontų. Vasaros festivalio 2011 Seduloje nuotraukos
Kviečiame pasižiūrėti 2011 m. Vaišnavų Vasaros festivalio Seduloje nuotraukas. Festivalis vyko nuo Liepos 25 iki 30 dienos.
Skaityti daugiau...
BB govinda svamio kirtanas
BB govinda svamis valo Radha kundą
Radhanatha Svami apie gailestį ir meilęRadhanatha Svamis kalba labai garsiame JAV naujienų portale. Pilna nuoroda: http://www.huffingtonpost.com/2011/08/04/2-minutes-wisdom-radhanath-swami_n_913422.html Tiems, kas supranta angliškai
Du BhagavatosVradža premos dovana, kuri nužengė kartu su Šri Čaitanjos ir Nitjanandos apsireiškimu, yra pasiekiama per bhagavatas, kurių yra du: didysis šventraštis „Šrimad-Bhagavatam“ ir asmenybė, įkūnijanti jo ekstazę. Šri Krišnadasa taip aprašo šį svarbų priesaką: „Šie du broliai išsklaido tamsą širdyje, ir leidžia tiesiogiai susitikti du bhagavatas. Vienas Bhagavatam yra didysis šventraštis - Bhagavata šastra. Kitas yra bhaktas - bhakti-rasos prieglobstis. Per šiuos du bhagavatas šie broliai duoda bhakti-rasą, o ši prema, savo ruožtu, valdo jų pačių širdis. Vienas stebinantis dalykas yra tai, kad šie broliai nužengė tuo pačiu metu. Kitas stebinantis dalykas yra tai, kiek stipriai jie apšviečia širdį.“ Šrimad-Bhagavatam yra natūralus komentaras Vjasos „Vedanta-sūtrai“, kurioje Vjasa Munis siekia parodyti Upanišadų, didžiojo Rytų apreiškimo, harmoningumą. Kas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti besą netvarkinga žodžių masė, be jokios pagrindinės temos ir konkrečios išvados, iš tiesų sutartinai kalba apie vieną centrinį tašką tiems, kurie turi ausis tinkamas išgirsti, ausis, kylančias iš prijaučiančios širdies. Dievas vienasir kelių pas Jį daug :) Karvė ir beždžionės
Prisiminti ViešpatįVienas žmogus labai didžiuodavosi savo darbais. Savo sode jis pasodino daugybę augalų (iš įvairių šalių),
tad kasdien jo sodą lankydavo daugybė lankytojų. Jis visiems išdidžiai aiškindavo: "Čia aš pasodinau šitą, o tenai štai šitą.."
Vieną dieną į sodą užklydusi karvė suėdė kelis augalus. Tas žmogus iš pykčio ėmė ją ir užmušė. Karvės lavoną užkasė toli nuo sodo ir uždangstė žole.
Po kiek laiko pas jį apsilankė papa-murti - tos jo nuodėmės pavidalas, ir tarė:
- Koks gražus tavo sodas! Ei, bet kas ten už jo?"
Ir priėjęs rado užkastą karvę.
- O, tai tu ją užmušei?? Turėsi dabar už šią nuodėmę atkentėti..
- Ne, - atsakė sodininkas - iš tiesų aš jos neužmušiau - ją užmušė Indra, kuris valdo mano ranką.
[pasak šastrų, kūno dalis valdo adištatri devatos: rankose būvoja Indra, akyse - Sūrja, prote - Čandra,
nosyje - Ašvini-Kumara, kojose - Višnu, ir t.t.]. Tą pat akimirką pasirodė pats Indra.
- Ei, kodėl mane kaltini?? Kas pasodino šį augalą - tu? O kas užmušė karvę - aš?
Ir Indra labai supyko, ir nuvedė sodininką pas Jamaradžą.
Atsitikus ar gavus ką nors gero, materialistinis supratimas leidžia laikyti tai mūsų veiklos rezultatu ar atlyginimu.
O jei nutinka kas nors bloga, tuomet iškart kaltinamas Viešpats.
Bet verčiau visuomet, kai nutinka kas nors gero ar blogo, priimkime tai kaip Bhagavano malonę.
Šrila BV Vana Maharadžas, iš hari-kathos Rusijoje, 2011, balandžio 22 d.. Apie guru ir mokinįKartą vienas Guru turėjo mokinį, kuris nesuprasdavo jo nurodymų ir viską darydavo savaip. Guru buvo jau senas ir keliaudavo arkliu, o mokinys visad pamesdavo jo daiktus - batus, draužius, skėtį ir t.t. Guru jam tarė: - Turi gerbti ir saugoti savo Gurudevo daiktus. Jei kas nukris ant žemės man jojant, pakelk ir grąžink. Po kiek laiko Guru nusprendė pailsėti po medžiu, o mokinys prižiūrėjo jo arklį. Ir arklys ėmė tuštintis.
Tada mokinys surinko jo išmatas (nes Guru juk liepė surinkti viską, kas nukris ant žemės) ir uždėjo ant arklio,
pridengdamas drabužiais. Pailsėjęs Guru atsisėdo ant arklio... tiesiai ant išmatų.............
Po šio įvykio Guru davė mokiniui sąrašą daiktų, kurios reikia pakelti, kai nukrenta, o kurių - ne.
Po kiek laiko jie atsidūrė miške, kur išgirdo staugiant vilką. Mokiniui buvo paliepta uždėti visus daiktus ant arklio,
kad galėtų pabėgti. Mokinys ėmė joti tolyn, o Guru teko bėgti iš paskos.
- Ei, sustok, kodėl palikai mane??
- O Gurudeva, juk davei man sąrašą, ką užkelti ant arklio, bet tavęs tame sąraše juk nėra!!!!!!!!!!!!!!!
Šrila BV Vana Maharadžas, iš hari-kathos Rusijoje, 2011. balandžio 20 d.
Kaip JM Bhakti Caitanya Svamis atėjo į Krišnos sąmonę
|
- JDV Šrila Prabhupada. Pati pradžia
- tik indijoje
- JM Nirandžana Swami kirtanas
- Emocijos ir širdies gilumas
- Šrilos Prabhupados paskaita, SB 1.2.17
- šokiai!2 dalis
- šokiai!
- Rathajatros šventė Palangoje
- gatvės muzikos diena
- Prisimenant Aindra prabhu
- Šrilos Prabhupados paskaita, BG 1.10
- JM Nirandžana Swami paskaita per Gaurapurnimą
- saldūs prisiminimai ir gilus ilgesys
- Krišnos sodelio pavasario šventė
- Krišnos sodelio pavasario šventė
- Keturi draugai (daina)
- Krišnos sodelio gėlės
- Šventas vardas
- Harinama turistiniame autobuse
- Kodėl bambukas?