Krišnos sąmonė reiškia suvokti pasaulį taip, kaip jį suvokia Dievas, Krišna, tai
yra viskas priklauso Jam ir yra Jame. Vydūnas apie Bhagavad-gytą, pagrindinę Indijos
knygą, labai gražiai pasakė: visa Bhagavad-gyta, gyvenimo giesmė siekia sukelti
žmogui sąmoningumą ir galią, kad ryškintų tą gyvenimo prasmę, būtent, kad esame
Dievuje ir Jame turime sąmoningėti.
Krišnos sąmonė moko apie amžinus savitarpio santykius tarp Aukščiausiojo ir gyvos
būtybės. Gyva būtybė yra amžina dvasinė individuali siela, kokybiškai tapati Viešpačiui,
tačiau niekada neprilygstanti Jam. Kūnas yra sielos apvalkalas, kuris keičiasi gyvenimas
po gyvenimo, tačiau pati siela nesikeičia. Materialus pasaulis svetimas sielos prigimčiai,
todėl negali suteikti tikrosios laimės. Laimė pasiekiama tik su meile tarnaujant
Dievui.
Krišnos sąmonė yra labai sena dvasinė tradicija. Tiesa sakant, Vedos teigia, kad
Krišnos sąmonė yra amžina religija – sanatana dharma. Todėl neįmanoma atsekti jos
pradžios istorijoje. Gytoje Krišna teigia, kad kiekvieną epochą Jis nužengia pats ar atsiunčia Savo atsidavusius tarnus atgaivinti šį sielos mokslą.
Krišnos sąmonė taip pat prieinama kiekvienam. 4-ame amžiuje pr. Kr. Graikų pasiuntinys
Indijoje Heliodoras, laikęs save vaišnavu (taip Indijoje vadinami krišnaistai) Besnagare
pastatė koloną, kurioje graikų kalba įrašytas užrašas: Aš lenkiuosi Vasudevai, Krišnai,
Aukščiausiam Dievo Asmeniui, kurio transcendentinės savybės persiduoda Jo atsidavusiems
tarnams. Indijos raštuose taip pat gausu pasakojimų apie tarptautinę Krišnos sąmonės
prigimtį.
|
-
Acintya
( 23 Straipsniai )
Čia jūsų dėmesiui ir įvertinimui pateikiame straipsnį apie Gaudīya vaišnavizmo teologinę doktriną, vadinamą "Acintya bheda abheda tattva" - Nesuvokiama skirtybės ir vienovės tuo pat metu doktrina.
-
Nektaro lašai
( 168 Straipsniai )
“Kadangi kūnas, gyvybės orai, vidinės ir išorinės juslės, penki grubūs elementai ir subtilūs juslių objektai [forma, skonis, kvapas, lytėjimas, garsas] yra tik materija, jie negali pažinti savo prigimties, kitų juslių prigimties bei prigimties tų, kurie juos kontroliuoja. Tačiau gyvoji būtybė, dėka savo dvasinės kokybės, gali pažinti kūną, gyvybės orus, jusles, elementus ir juslių objektus. Ji taip pat gali pažinti tris gunas, kurios suformuoja viso to pagrindą. Nepaisant to, kad gyvoji esybė pažįsta juos, ji nepajėgi regėti Aukščiausios Būties, kuri vienintelė yra visagalė ir beribė. Todėl aš siūlau savo pagarbą Jai.” Šrīmad Bhāgavatam 6.4.25
-
Dievas
( 18 Straipsniai )
Menkos nuovokos žmonėms Aukščiausia Tiesa atrodo beasmenė. Tačiau visi Vedų raštai liudija, kad Aukščiausia Tiesa — transcendentinė asmenybė. Nityo nityānām cetanaś cetanānām (Kaṭha Upaniṣada 2.2.13). Kaip mes, gyvos būtybės, esame individualios asmenybės, taip ir Aukščiausia Absoliuti Tiesa galiausiai yra asmenybė, o Dievo Asmens pažinimas atskleidžia visus Jo išbaigto pavidalo transcendentinius aspektus. Išbaigta visuma nėra beformė. Jei Dievo Asmuo — beformis arba už ką nors menkesnis, tai Jis negali būti išbaigta visuma. Išbaigta visuma privalo apimti visa, kas prieinama mūsų patyrimui, ir tai, kas nepatiriama. Antraip ji nebus išbaigta.
(Iš "Bhagavad-gīta Kokia Ji yra", Įvado)
-
Siela
( 15 Straipsniai )
Vedų filosofijos pagrindą sudaro žinios apie savąjį "aš". Norint suprasti, kaip mūsų "aš" yra susijęs su aplinkiniu pasauliu, visų pirma turime suprasti to "aš" prigimtį, kitaip tariant, atsakyti į amžinąjį klausimą - "Kas aš esu"? Šį klausimą gvildeno visų laikų filosofai, tačiau išsamiausiai į jį atsako Vedos. Vienas labiausiai žinomų tekstų yra "Mahabharatos" skyrius, vadinamas "Bhagavad-gīta" (Dievo giesme). "Bhagavad-gītoje" mokslą apie savąjį "aš" labai aiškiai ir suprantamai dėsto Pats Aukščiausiasis Dievo Asmuo.
Tiesos, pasiekiančios mus mokinių seka, t.y. tiesos, kurias pirmasis paskelbė Pats Aukščiausiasis, yra absoliučios, o tiesos, gautos netobulais materialiais jutimais - santykinės. Tai, kas esti anapus riboto jutiminio patyrimo ribų, vadinasi transcendencija, o mūsų "aš", giliausioji gyvosios būtybės individualioji esmė, yra transcendentinis asmuo - negimstantis ir nemirštantis. Vadinasi, pažinti savąjį "aš" empiriškai, pasikliaujant eksperimentiniu mokslu, neįmanoma. Santykinės žinios negali paaiškinti to, kas yra aukščiau materialaus pasaulio. Štai kodėl mes semiamės žinių iš "Bhagavad-gītos", "Šrimad-Bhagavatam" ir kitų Vedų tekstų, ir semiamės jų tokia forma, kokia jos pasiekė mus mokinių seka.
"Bhagavad-gīta" moko, kad gyva esybė transcendentiška kūno atžvilgiu. Ji yra gyva, negimusi ir nemari siela. Visagalis laikas pasmerkia pražūčiai tiek šiurkštų, tiek subtilų materialius kūnus, tačiau juose glūdinti siela niekada nemiršta. Šį fenomeną paaiškina vienas "Bhagavad-gītos" posmų:
dehino 'smin yathā dehe / kaumāraṁ yauvanaṁ jarā
tathā dehāntara-prāptir / dhīras tatra na muhyati
"Įkūnytoji siela, dar būdama savo dabartiniame kūne, tolydžio keliauja iš vaikystės į jaunystę, iš jaunystės į senatvę. Lygiai taip po mirties ji pereiną į kitą kūną. Mąslaus žmogaus šie pokyčiai netrikdo".
Niekam ne paslaptis, kad per keletą metų kūnas visiškai pasikeičia. Tai mokslo patvirtintas faktas. Kai kurie medicinos specialistai tvirtina, kad kas septyneri metai visos organizmo ląstelės pasikeičia. Taigi septyniasdešimtmečio žmogaus kūnas per visą jo gyvenimą pakinta 10 kartų. Nepaisant to, pats žmogus, kūno savininkas, nepakinta. Visa tai nesunku suprasti, turint galvoje, kad siela - tikrasis "aš", glūdintis kūne, - yra amžina.
-
Pasaulis
( 18 Straipsniai )
Kas yra materiali gamta? Šis klausimas Gītoje irgi atskleistas. Materiali gamta apibūdinama kaip žemesnioji prakŗti, žemesnioji gamta, o gyvos esybės kaip aukštesnioji prakŗti. Prakŗti yra visada kontroliuojama — ir aukštesnioji, ir žemesnioji. Prakŗti — moteris, ją Viešpats kontroliuoja taip, kaip žmonos veiksmus kontroliuoja vyras. Prakŗti visada priklausoma, pavaldi Viešpačiui, kuris yra dominuojantis subjektas. Ir gyvas esybes, ir materialią gamtą valdo ir kontroliuoja Aukščiausias Viešpats.
Bhagavad-gyta Kokia Ji yra, Įvadas
-
Karma - priverstinis veiksmas
( 4 Straipsniai )
Trys savybės sudaro materialią gamtą: dorybės guņa, aistros guņa ir neišmanymo guņa. Viršum tų gunų— amžinasis laikas, o šių gamtos gunų jungimasis, kontroliuojant ir prižiūrint amžinajam laikui, pagimdo veiklą, kuri vadinasi karma. Mes veikiame nuo neatmenamų laikų ir ragaujame tos veiklos vaisių — džiaugiamės arba kenčiame. Iliustracijos dėlei tarkime, kad aš — komersantas ir per didelius vargus sumaniu darbu susikroviau nemenką kapitalą. Tokiu atveju galiu mėgautis savo veiklos vaisiais. Bet štai, verslas sužlunga, ir aš netenku visų pinigų — tada man tenka kentėti. Taip ir gyvenime, kiekvienoje jo srityje, mes mėgaujamės savo veiklos rezultatais arba dėl jų kenčiame. Tatai vadinasi karma.
Bhagavad-gyta Kokia Ji yra, Įvadas
-
Bhakti - atsidavimas
( 43 Straipsniai )
Žodis bhakti kilęs iš sanskrito žodžio bhadžate šaknies bhadž – garbinti.
Bhakti yra toks Dievo garbinimas, kuriame pats garbinantysis
prapuola iš savo akiračio, ir išlieka tik garbinimo objektas – Krišna. Kitaip sakant,
garbindamas Dievą bhakta pamiršta save ir savo asmeninius motyvus. Šrila Rūpa Gosvamis
knygoje “Bhakti Rasamrita Sindhu” (1.1.11) pateikia tobuliausia bhakti apibrėžimą:
anyābhilāṣitā-śūnyaṁ
jñāna-karmādy-anāvṛtam
ānukūlyena kṛṣṇānu-
śīlanaṁ bhaktir uttamā
“Žmogus turi atlikti transcendentinę atsidavimo tarnystę Viešpačiui Krišnai palankiai nusistatęs, neturėdamas kitų troškimų
ir nesiekdamas materialios veiklos rezultatų ar filosofinių spekuliacijų. Tai vadinama tyra atsidavimo tarnyste.”
-
Klausimai ir atsakymai
( 9 Straipsniai )
Čia galite paskaityti įdomesnius klausimus ir įvairių bhaktų atsakymus į juos. Jūs galite užduoti savo klausimus ir jie bus kartu su atsakymais įdėti į šį skyrelį.
|