Mūsų "aš" yra dvasinė siela, kuri yra priversta įsikūnyti kaskart vis nauju ir vis kitokiu pavidalu, nelygu kokie - dori ar nedori buvo ankstesni jos darbai. Taip veikia sielų persikūnijimo, arba reinkarnacijos, dėsnis. Per vieną gyvenimą mūsų kūnas pasikeičia keletą kartų, tačiau siela išlieka nepakitusi. Lygiai taip ir po mirties, paklusdama griežčiausiems karmos dėsniams, siela kaskart gimsta vis nauju kūnu ir taip klajoja po visatą, persikūnydama iš vienos gyvybės formos į kitą.

Karmos dėsnis visai moksliškas. Izaokas Niutonas atrado fizikos dėsnį, kuris skelbia, kad kiekvienas veiksmas sukelia lygios jėgos atoveikį. Iš savo patirties mes žinome, kaip šis dėsnis veikia materialiu lygiu, tačiau mes negalime tiesiogiai stebėti jo veikimo subtiliu lygiu. Šio dėsnio veikimas subtilesniu lygiu įvardijamas žodžiu karma. Karmos dėsnis skelbia, kad kiekvienas žmogaus veiksmas materialiame pasaulyje sukuria pasekmes, kurias jis patirs ateityje. Ateityje mes ragausime karčius arba saldžius savo veiklos vaisius, o tai, ką patiriame dabar, yra tiesioginis mūsų praeities darbų rezultatas.

Universalus veiksmo ir atoveikio dėsnis

Veiksmas ir atoveikis yra šio materialaus pasaulio dualizmo pagrindas. Viskas, kas įvyksta, turi savo priežastį ir sukelia tam tikras tiesiogines ar netiesiogines pasekmes. Atsitiktinumas neegzistuoja. Viskas yra priežasties-pasekmės mechanizmo dalis. Priežastis ir pasekmė kyla iš veiksmo-atoveikio principo. Vedos teigia, kad šis principas veikia tiek fiziniame, tiek ir nefiziniame lygmenyse. Principas "veiksmas=atoveikiui" sudaro klasikinės Niutono fizikos pagrindą, kuri apriboja šį principą tik mechaniniams procesams. Ir nors Niutonas neigė bet kokį veiksmo - atoveikio principą nesant tiesioginio fizinio kontakto, tačiau šiuolaikinė kvantinė fizika teigia šio principo universalumą. Tokie pionieriai šioje srityje kaip pvz. Deividas Bomas iškėlė hipotezę apie universalų kvantinį potencialų lauką, kuris koordinuoja fizinių įvykių hierarchiją ir tuo padaro įmanomu nevienalaikių fizinių įvykių sinchronizaciją.

Dauguma informacijos, kurią gauname iš Senovės kultūrų, prieštarauja šiuolaikiniam visuotinai priimtam pasaulėvaizdžiui, kuris siekia viską (įskaitant ir tokius dalykus kaip sąmonė ir gyvybė) redukuoti į paprastas materijos funkcijas. Todėl šis pasaulėvaizdis yra vadinamas "materializmu". Tačiau tiek Rytų, tiek ir Vakarų didieji dvasiniai mokymai, o taip pat ir milijonų žmonių asmeninė patirtis teigia, kad gyvybė nei apsiriboja materija, nei yra jos produktas. Tokia pati yra ir pagrindinė informacija, kurią gauname iš Vedų raštų.