Śrīla Viśvanātha Cakravartī Ṭhākura

Śrīla Višvanātha Čakravarti Thākura, atėjęs į šį pasaulį septyniolikto amžiaus viduryje yra didis dvasinis mokytojas Kṛṣṇos sąmonės guru ir mokinių sekoje. Jis sako: „Kas su dideliu rūpesčiu ir dėmesiu brāhma-muhurtos metu garsiai kartos šias gražias maldas dvasiniam mokytojui, mirties metu gaus galimybę tiesiogiai tarnauti Kṛṣṇai, Vrindavanos šeimininkui.“

saṁsāra-dāvānala-līḍha-loka-
trāṇāya kāruṇya-ghanāghanatvam
prāptasya kalyāṇa-guṇārṇavasya
vande guroḥ śrī-caraṇāravindam

mahāprabhoḥ kīrtana-nṛtya-gīta-
vāditra-mādyan-manaso rasena
romāñca-kampāśru-taraṅga-bhājo
vande guroḥ śrī-caraṇāravindam

śrī-vigrahārādhana-nitya-nānā-
śṛṅgāra-tan-mandira-mārjanādau
yuktasya bhaktāṁś ca niyuñjato 'pi
vande guroḥ śrī-caraṇāravindam

catur-vidha-śrī-bhagavat-prasāda-
svādv-anna-tṛptān hari-bhakta-saṅghān
kṛtvaiva tṛptiṁ bhajataḥ sadaiva
vande guroḥ śrī-caraṇāravindam

śrī-rādhikā-mādhavayor apāra-
mādhurya-līlā guṇa-rūpa-nāmnām
prati-kṣaṇāsvādana-lolupasya
vande guroḥ śrī-caraṇāravindam

nikuñja-yūno rati-keli-siddhyai
yā yālibhir yuktir apekṣaṇīyā
tatrāti-dākṣyād ati-vallabhasya
vande guroḥ śrī-caraṇāravindam

sākṣād-dharitvena samasta-śāstrair
uktas tathā bhāvyata eva sadbhiḥ
kintu prabhor yaḥ priya eva tasya
vande guroḥ śrī-caraṇāravindam

yasya prasādād bhagavat-prasādo
yasyāprasādān na gatiḥ kuto 'pi
dhyāyan stuvaṁs tasya yaśas tri-sandhyaṁ
vande guroḥ śrī-caraṇāravindam

saṁsāra—materialios egzistencijos; dāvā-anala—miško gaisro; līḍha—ryjamus; loka—žmones; trāṇāya—išvaduoti; kāruṇya—savo malone; ghanāghana-tvam—kaip lietaus kupinas debesis; prāptasya—kuris įgijo; kalyāṇa—palankias; guṇa—savybes; arṇavasya—iš jų vandenyno [Kṛṣṇos]; vande—aš lenkiuosi; guroḥ—dvasinio mokytojo; śrī—palankioms; caraṇa-aravindam—lotosinėms pėdoms.

mahāprabhoḥ—Śrī Caitanyos Mahāprabhu; kīrtana—kīrtane; nṛtya—šoka; gīta—dainuoja; vāditra—groja muzikiniais instrumentais; mādyat—patenkintas; manasaḥ—prote; rasena—dėka tyro pasiaukojimo skonių; roma-añca—pašiurpusia oda; kampa—virpančiu kūnu; aśru-taraṅga—ašarų liūtimi; bhājaḥ—kuris garbina; vande—aš lenkiuosi; guroḥ—dvasinio mokytojo; śrī—palankioms; caraṇa-aravindam—lotosinėms pėdoms.

śrī-vigraha—Dievybės; ārādhana—garbinimu; nitya—kasdien; nānā-įvairiais; śṛṅgāra—papuošalais ir drabužiais; tat—Viešpaties; mandira—šventyklos; mārjana-ādau—tvarkymu ir kita veikla; yuktasya—kuris užsiima; bhaktān—savo mokinius; ca—taip pat; niyuñjataḥ—kuris užima; api—taip pat; vande—aš lenkiuosi; guroḥ—dvasinio mokytojo; śrī—palankioms; caraṇa-aravindam—lotosinėms pėdoms.

catuḥ—keturių; vidha—rūšių; śrī—šventu; bhagavat-prasāda—Viešpaties malonės pasireiškimu;  svādu—skaniu; anna—maistu; tṛptān—patenkintais; hari—Viešpaties Hari; bhakta-saṅghān—bhaktus; kṛtvā—padaręs; eva—tokiu būdu; tṛptim—pasitenkinimą; bhajataḥ—kuris patiria; sada—visada; eva—tikrai; vande—aš lenkiuosi; guroḥ—dvasinio mokytojo; śrī—palankioms; caraṇa-aravindam—lotosinėms pėdoms.

śrī-rādhikā—Śrīmatī Rādhārāṇės; mādhavayoḥ—Viešpaties Mādhavos; apāra—beribes; mādhurya—romantiškas; līlā—pramogas; guṇa—savybes; rūpa—pavidalus; nāmnām—šventus vardus; prati-kṣaṇa—kiekvieną akimirksnį; āsvādana—ragauti; lolupasya—kuris trokšta; vande—aš lenkiuosi; guroḥ—dvasinio mokytojo; śrī—palankioms; caraṇa-aravindam—lotosinėms pėdoms.

nikuñja-yūnaḥ—giraitėje esančios jaunosios poros; rati—romantiškos meilės; keli—žaidimų; siddhyai—dėl tobulumo; yā yā—ką tik; ālibhiḥ—draugės gopės; yuktiḥ—besuplanuotų; apekṣaṇīyā—trokštamo; tatra—šiuo atžvilgiu; ati-dākṣyāt—jis labai patyręs; ati-vallabhasya—ir labai brangus; vande—aš lenkiuosi; guroḥ—dvasinio mokytojo; śrī—palankioms; caraṇa-aravindam—lotosinėms pėdoms.

sākṣāt—tiesiogiai; hari-tvena—kaip pats Hari; samasta—visuose; śāstraiḥ—šventraščiuose; uktaḥ—pasakyta; tathā—todėl; bhāvyate—jį tokiu laiko; eva—taip pat; sadbhiḥ—didžios šventos asmenybės; kintu—tačiau; prabhoḥ—Viešpačiui; yaḥ—kuris; priyaḥ—brangus; eva—tikrai; tasya—jo; vande—aš lenkiuosi; guroḥ—dvasinio mokytojo; śrī—palankioms; caraṇa-aravindam—lotosinėms pėdoms.

yasya—kurio (dvasinio mokytojo); prasādāt—malone; bhagavat—Viešpaties; prasādaḥ—malonė gaunama; yasya—kurio; aprasādāt—malonės negavus; na—jokios; gatiḥ—pažangos; kutaḥ api—bet kuria kryptim; dhyāyan—medituodamas į jį; stuvan—giedodamas; tasya—apie jo (dvasinio mokytojo); yaśaḥ—šlovę; tri-sandhyam—per tris dienos sandūras (saulėtekio, vidurdienio ir saulėlydžio metu); vande—aš lenkiuosi; guroḥ—dvasinio mokytojo; śrī—palankioms; caraṇa-aravindam—lotosinėms pėdoms.

Dvasinis mokytojas gauna palaiminimus iš malonės vandenyno. Lygiai taip pat, kaip lietus lieja vandenį ant miško gaisro, užgesindamas jį, taip ir dvasinis mokytojas išvaduoja materializmo kamuojamą pasaulį užgesindamas materialios egzistencijos liepsnojančią ugnį. Aš pagarbiai lenkiuosi lotosinėms tokio dvasinio mokytojo, kuris yra palankių savybių vandenynas, pėdoms.

Kartodamas šventą vardą, šokdamas ekstazėje, dainuodamas ir grodamas muzikiniais instrumentais dvasinis mokytojas yra visuomet patenkintas Viešpaties Caitanyos sankirtanos judėjimu. Kadangi savo prote jis mėgaujasi tyros atsidavimo tarnystės skoniais, kartais jo plaukai atsistoja piestu, jo kūnas virpa, o ašaros bangomis teka iš jo akių. Aš pagarbiai lenkiuosi tokio dvasinio mokytojo lotosinėms pėdoms.

Dvasinis mokytojas visuomet užsiima Śrī Śrī Radhos ir Kṛṣṇos garbinimu šventykloje, Jis taip pat užima savo mokinius tokiu garbinimu. Jie rengia Dievybes nuostabiais drabužiais ir papuošalais, valo Jų šventyklą, atlieka kitokią tarnystę Viešpačiui. Aš pagarbiai lenkiuosi tokio dvasinio mokytojo lotosinėms pėdoms.

Dvasinis mokytojas visuomet siūlo Kṛṣṇai keturių rūšių prašmatnų maistą (laižomą, kramotomą, geriamą ir čiulpiamą). Kai dvasinis mokytojas regi, jog bhaktai patenkinti, valgydami bhagavad-prasadą, jis taip pat yra patenkintas. Aš pagarbiai lenkiuosi tokio dvasinio mokytojo lotosinėms pėdoms.

Dvasinis mokytojas visuomet trokšta klausytis ir kalbėti apie beribius romantiškus Rādhikos ir Mādhavos žaidimus, apie Jų savybes, vardus ir pavidalus. Dvasinis mokytojas trokšta mėgautis tuo kiekvieną akimirką. Aš pagarbiai lenkiuosi tokio dvasinio mokytojo lotosinėms pėdoms.

Dvasinis mokytojas yra labai brangus, kadangi jis labai patyrusiai padeda gopėms, kurios skirtingu metu labai skoningai ir įvairiai paruošia Rādhos ir Kṛṣṇos romantiškų meilės žaidimų aplinką Vrindavano giraitėse. Aš pagarbiai lenkiuosi tokio dvasinio mokytojo lotosinėms pėdoms.

Dvasinį mokytoją reikia gerbti kaip patį Aukščiausią Viešpatį, kadangi jis yra pats artimiausias Viešpaties tarnas. Tai pripažįsta visi apreikštieji šventraščiai ir tuo seka visi autoritetai. Todėl aš pagarbiai lenkiuosi tokio dvasinio mokytojo, kuris yra bona fide Śrī Hari (Kṛṣṇos) atstovas, lotosinėms pėdoms.

Dvasinio mokytojo malone žmogus gauna Kṛṣṇos palaiminimus. Be dvasinio mokytojo malonės niekas negali padaryti jokios pažangos. Todėl aš visuomet turiu atsiminti ir šlovinti dvasinį mokytoją. Bent tris kartus per dieną aš turiu pagarbiai lenktis tokio dvasinio mokytojo lotosinėms pėdoms.

nāhaṁ vipro na ca nara-patir nāpi vaiśyo na śūdro
nāhaṁ varṇī na ca gṛha-patir no vana-stho yatir vā
kintu prodyan nikhila-paramānanda-pūrṇāmṛtābdher
gopī-bhartuḥ pada-kamalayor dāsa-dāsānudāsaḥ

Nesu šventikas, nei karalius,
prekijas ar darbininkas,
nesu nei mokinys, šeimos galva,
vienuolis arba ubagas.
Bet gopių šeimininkas
yra absoliučios palaimos kupinas
nektaro vandenynas.
Jo lotosinių pėdų tarnų tarno
esu visų menkiausias tarnas.

(Padyāvalī 74)

Iš "Garga-saṁhitos", 5.15.22-41

Atvykęs į Vradžą, kad perduotų Krišnos laiškus jo mylimoms gopėms, Uddhava pirmiausiai nusilenkė Śrīmatī Rādhārānei šiomis maldomis.

śrī-uddhava uvaca
sadāsti kṛṣṇaḥ paripūrṇa-devo
rādhe sadā tvaṁ paripūrṇa-devī
śrī-kṛṣṇacandraḥ kṛta-nitya-līlo
līlāvatī tvaṁ kṛta-nitya-līlā

Śrī Uddhava tarė: O Rādhā! Śrī Kṛṣṇa visuomet yra tobulas Aukščiausiasis Dievo Asmuo, o tu visuomet esi jo aukščiausioji deivė. Kai jis mėgaujasi transcendentiniais žaidimais, tu mėgaujiesi tais pačiais žaidimais kartu su juo. (22)

kṛṣṇo ’sti bhūmā tvam asīndirā sadā
brahmāsti kṛṣṇas tvam asi svarā sadā
kṛṣṇah śivas tvaṁ ca śivā śivārtha
viṣṇuḥ prabhus tvaṁ kila vaiṣṇavī parā

Krišna visuomet yra Viešpats Nārāyaṇa, o tu esi deivė Lakṣmī. Krišna visuomet yra Viešpats Brahmā, o tu esi deivė Sarasvatī. Krišna visuomet yra Viešpats Śiva, o tu esi deivė Parvatī. Krišna visuomet yra Viṣṇu, palankus Aukščiausiasis Dievo Asmuo, o tu išties esi aukščiausioji vaiṣṇavī. (23)

kaumāra-sargī harir ādi-devatā
tvam eva hi jñānamayī smṛtiḥ śubhā
layāmbhasā krīḍana-tat-paro harir
yajño varāho vasudhā tvam eva hi

Hari yra pirmapradis Dievo Asmuo, keturių Kumarų tėvas, o tu esi palankioji, kupina transcendentinio žinojimo smṛti-śāstra. Hari yra Yajña Varāha, aukas priimantis milžiniškas šernas, žaidžiantis naikinimo vandenyne, o tu tikrai esi žemės deivė. (24)

devarṣi-varyo manasā hariḥ svayaṁ
tvaṁ tatra sākṣan nija-hasta-vallakī
nārāyaṇo dharma-suto nareṇa hi
śantis tadā tvaṁ jana-śānti-kāriṇī

Hari yra Nārada, geriausias iš dieviškų išminčių, o tu esi muzikinis instrumentas vīna jo rankose. Kai Krišna yra Nārāyaṇa Ṛṣi, Dharmos sūnus, ir Naros draugas, tada tu esi Śanti, suteikianti ramybę žmonėms. (25)

kṛṣṇas tu sākṣāt kapilo mahāprabhuḥ
siddhis tvam evāsi ca siddha-sevitā
dattas tu kṛṣṇo ’sti mahā-munīśvaro
rādhe sadā jñānamayī tvam eva hi

Krišna yra pats Viešpats Kapila, o tu esi mistinės tobulybės, kurioms tarnauja būtybės Siddhos. O Rādhā! Krišna yra Dattatreya, didžiųjų išminčių karalius, o tu tikrai visuomet esi transcendentinio žinojimo tobulybė. (26)

yajño haris tvaṁ kila dakṣiṇā harir
urukramas tvaṁ hi sadā jayanty ataḥ
pṛthur yadā sarva-nṛpeśvaro harir
arcis tadā tvaṁ nṛpa-paṭṭa-kāminī

Hari yra Yajña (aukų atnašavimas), o tu esi Dakṣina (dovana auką atnašavusiam šventikui). Hari yra Urukrama, didvyris, kurio siekiai dideli, o tu visuomet esi Jayantī - pergalė. Kai Hari yra Pṛthu, visų karalių valdovas, tu esi jo patrauklioji karalienė Arči. (27)

śaṅkhāsuraṁ hantum abhūd harir yadā
matsyāvatāras tvam asi śrutis tadā
kurmo harir mandara-sindhu-manthane
netrī-kṛtā tvaṁ śubhadā hi vāsukī

Kai Hari yra Matsya (milžiniška žuvis) ir nužudo Śankhāsurą, tu esi keturios Vedos (śruti). Kai plakant pieno vandenyną, Hari yra Kurma (milžiniškas vėžlys), tu esi Vāsukī, palankioji gyvatė, kuri buvo naudojama kaip virvė. (28)

dhanvantariś carti-haro hariḥ paras
tvam auṣadhī divya-sudhāmayī śubhe
śrī-kṛṣṇacandras tu babhūva mohinī
tvaṁ mohinī tatra jagad-vimohinī

O gražuole, kai Hari yra Dhanvantari, gydytojas, išgydantis visas kančias, tu esi tas vaistas, transcendentinis nektaras. Kai Krišna yra Mohinī, tu taip pat esi Mohinī, gražioji mergaitė, klaidinanti visus pasaulius. (29)

harir nṛsiṁhas tu nṛsiṁha-līlayā
līlā tadā tvaṁ nija-bhakta-vatsalā
babhūva kṛṣṇas tu yadā hi vāmanaḥ
kīrtis tadā tvaṁ nija-loka-kīrtitā

Kai Hari yra žmogus-liūtas, Nṛsiṁha, tu esi jo žaidimai, maloningi jo bhaktams. Kai Krišna yra nykštukas, Vāmana, tada tu esi jo šlovė, apie kurią gieda jo bhaktai. (30)

harir yadā bhārgava-rūpa-dhṛk pumān
dharā kuṭhārasya tadā tvaṁ eva hi
śrī-kṛṣṇacandro raghu-vaṁśa-candramā
yadā tadā tvaṁ janakasya nandinī

Kai Hari yra Parašurāma, tuomet tu esi jo kirvio aštrumas. Kai Krišna yra Rāma, Rāghu dinastijos mėnulis, tada tu esi Sīta, karaliaus Džanakos dukra. (31)

śrī-śārṅga-dhanvā muni-bādarāyaṇo
vedānta-kṛt tvaṁ kila veda-lakṣanā
saṅkarṣaṇo mādhava eva vṛṣniṣu
tvaṁ revatī brahma-bhavā samāsthitā

Krišna, laikantis śārṅgos lanką, yra išminčius Vyāsa, Vedānta-sūtros autorius, o tu išties esi Vedų įrodymai. Mādhava yra Balarāma Vṛṣnių dinastijoje, o tu esi Revatī. (32)

buddho yadā kauṇapa-moha-kārako
buddhis tadā tvaṁ jana-moha-kāriṇī
kalkī yadā dharma-patir bhaviṣyati
haris tadā tvaṁ sukṛtir bhaviṣyati

Kai Krišna yra Buddha, klaidinantis ateistus, tu esi intelektas, kuriuo jis juos suklaidina. Kai Hari taps Kalkī, religijos šeimininku, tu tapsi jo doringais darbai. (33)

śrī-kṛṣṇacandro ’sti hi candra-maṇḍale
rādhe sadā candra-mukhīti candrikā
śrī-kṛṣṇa-sūryo divi sūrya-maṇḍale
sūrya-prabhā tvaṁ paridhī-pratiṣṭhitā

O Rādhā, veidu panaši į mėnulį, Śrī Krišna yra mėnulis, o tu visuomet esi jo mėnesiena. Śrī Krišna yra saulės rutulys, o tu esi šios saulės spindesys. (34)

indraḥ sadāste kila yādavendras
tatraiva rādhe tu śaci śacīśvarī
hiraṇya-retā hi hariḥ pareśvaro
hetiḥ sadā tvaṁ hi hiraṇmayī parā

Krišna, Yadu dinastijos karalius, visuomet yra Indra (dangaus valdovas). O Rādhā! Tu taip pat esi jo šventoji karalienė Sačī. Hari, aukščiausias Viešpats, yra ugnies dievybė, o tu visuomet esi jo auksu spindinti transcendentinė šviesa. (35)

śrī-rāja-rājo hi virājate harir
virājase tvaṁ tu nidhau nidhīśvarī
kṣīrābdhi-rūpī tu haris tvaṁ eva hi
taraṅgita-kṣauma-sitā taraṅginī

Hari yra Kuvera, karalių karalius, o tu esi jo lobių karalienė. Hari yra pieno vandenynas, o tu esi šilko baltumo bangos šiame vandenyne. (36)

bibhrad vapuḥ sarva-patir yadā yadā
tadā tadā tvaṁ viditānurūpinī
jagan-mayo brahma-mayo hariḥ svayaṁ
jagan-mayī brahma-mayī tvaṁ eva hi

Kai tik visų būtybių Viešpats Krišna įgyja kokį pavidalą, tu įgyji atitinkamą jį lydintį pavidalą. Kai pats Hari yra visatos pavidalas arba brahmano, būties pavidalas, tu taip pat esi visatos pavidalas ir brahmano pavidalas. (37)

athaiva so ’yam vraja-rāja-nandano
jātāsi rādhe vṛṣabhānu-nandinī
yābhyām kṛtā sattva-mayī praśāntaye
līlā-caritrair lalitādi-līlayā

O Rādhā! Iš tikrųjų jis yra Vradžos karaliaus sūnus, o tu gimei kaip karaliaus Vṛṣabhānu dukra. Savo žavinčiais žaidimais jūs suteikiate ramybę ir laimę savo bhaktams. (38)

kṛṣṇah svayaṁ brahma paraṁ purāṇo
līlā tad-icchā-prakṛtis tvaṁ eva
parasparam sandhita-vigrahābhyāṁ
namo yuvābhyāṁ hari-rādhikābhyām

Krišna pats yra aukščiausiasis brahmanas, seniausias, o tu esi jo žaidimai ir galia, išpildanti jo troškimus. Aš pagarbiai lenkiuosi jums, Śrī Śrī Rādhāi ir Hari, Aukščiausiems, kurių pavidalai amžini. (39)

gṛhāna patraṁ nija-nātha-dattaṁ
śokaṁ paraṁ mā kuru rādhike tvam
hrasvena kālena vidhāya kāryaṁ
tatrāgamiṣyāmi tad-ukta-vākyam

O Rādhikā! Prašau, paimk šį laišką, kurį parašė tavo Viešpats. Nesisielok taip stipriai! Krišna sakė: „Aš greitai atliksiu savo pareigas čia. Tuomet aš sugrįšiu.“ (40)

gṛhṇīdhvam adyaiva śatāni kṛṣṇa-
dattāni patrāṇi su-maṅgalāni
praty-arpitaṁ yūtha-śataṁ ca gopyaḥ
kṛṣṇa-priyāṇāṁ vraja-sundarīṇāṁ

Prašau, taip pat paimk šiuos šimtą labai palankių laiškų, kuriuos parašė Krišna. Kiekvienas jų skirtas vienai iš šimto gražiųjų Vradžos mergelių, taip brangių Krišnai, grupių. (41)

Bibliografija

— Śrī Garga-saṁhita. Angliškas vertimas Śrī Kuśakratha Dās. Krishna Books. Culver City, California. 1990.

— Śrī Garga-saṁhita. Sanskritas su Bengali vertimu. Sri Chaitanya Saraswat Math. Nabadwip, West Bengal, India. 2002.

Viešpats Caitanya Mahāprabhu nurodė savo mokiniams rašyti knygas apie Kṛṣṇos mokslą. Šią užduotį Jo pasekėjai vykdo iki šiol. Viešpaties Caitanyos išdėstytos filosofijos paaiškinimai ir pristatymai dėka mokinių sekos yra patys gausiausi, tiksliausi ir nuosekliausi. Nors Viešpats Caitanya dar jaunystėje buvo plačiai pripažintas mokslininkas, Jis paliko tik aštuonis posmus, vadinamus Šikšāštaka. Šie aštuoni posmai aiškiai atskleidžia Jo misiją ir nurodymus. Šios labiausiai vertingos maldos yra pateikiamos čia.

Śrī Caitanyos Mahāprabhu Aštuoni Pamokantys Posmai (Śrī Śikṣāṣṭaka), aprašyti "Caitanya Caritamṛtos" Antya 20 skyriuje:

ceto-darpaṇa-mārjanaṁ bhava-mahā-dāvāgni-nirvāpaṇaṁ
śreyaḥ-kairava-candrikā-vitaraṇaṁ vidyā-vadhū-jīvanam
ānandāmbudhi-vardhanaṁ prati-padaṁ pūrṇāmṛtāsvādanaṁ
sarvātma-snapanaṁ paraṁ vijayate śrī-kṛṣṇa-saṇkīrtanam

nāmnām akāri bahudhā nija-sarva-śaktis
tatrārpitā niyamitaḥ smaraṇe na kālaḥ
etādṛśī tava kṛpā bhagavan mamāpi
durdaivam īdṛśam ihājani nānurāgaḥ

tṛṇād api sunīcena
taror api sahiṣṇunā
amāninā mānadena
kīrtanīyaḥ sadā hariḥ

na dhanaṁ na janaṁ na sundarīṁ
kavitāṁ vā jagad-īśa kāmaye
mama janmani janmanīśvare
bhavatād bhaktir ahaitukī tvayi

ayi nanda-tanuja kiṅkaraṁ
patitaṁ māṁ viṣame bhavāmbudhau
kṛpayā tava pāda-paṅkaja-
sthita-dhūlī-sadṛśaṁ vicintaya

nayanaṁ galad-aśru-dhārayā
vadanaṁ gadgada-ruddhayā girā
pulakair nicitaṁ vapuḥ kadā
tava-nāma-grahaṇe bhaviṣyati

yugāyitaṁ nimeṣeṇa
cakṣuṣā prāvṛṣāyitam
śūnyāyitaṁ jagat sarvaṁ
govinda-viraheṇa me

āśliṣya vā pāda-ratāṁ pinaṣṭu mām
adarśanān marma-hatāṁ karotu vā
yathā tathā vā vidadhātu lampaṭo
mat-prāṇa-nāthas tu sa eva nāparaḥ

cetaḥ - sąmonės; darpaṇa—veidrodį; mārjanam—nuvalančiam; bhava—materialaus gyvenimo; mahā-dāva-agni—didžiulį miško gaisrą; nirvāpaṇam—užgesinančiam; śreyaḥ—geros sėkmės; kairava—baltąjį lotosą; candrikā—mėnulio spinduliais; vitaraṇam—išskleidžiančiam; vidyā—išminties, pasiaukojimo tarnystės; vadhū—žmonos; jīvanam—gyvybei; ānanda—palaimos; ambudhi—jūra; vardhanam—padidinančiam; prati-padam—kiekvienu žingsniu; pūrṇa-amṛta—kupiną nektaro; āsvādanam— skonį suteikiančiam; sarva—visiškai; ātmasnapanam—numaudančiam sielą; param—aukščiausiam; vijayate—pergalė priklauso; śrī-kṛṣṇa-saṅkīrtanam—kolektyviniam Kṛṣṇos šventų vardų giedojimui.

nāmnām—šventų vardų; akāri—apreiški; bahudhā—tiek daug; nija-sarva-śaktiḥ—visas Savo galias; tatra—juose; arpitā—sutelkei; niyamitaḥ—taisyklių; smaraṇe—atsimenant; na—nėra; kālaḥ—tuo metu; etādṛśī—tokia didelė; tava—tavo; kṛpā—malonė; bhagavan—O Viešpatie; mama—mano; api—tačiau; durdaivam—nesėkmė, bloga lemtis; īdṛśam—tokia; iha—čia (kartojant šventus vardus); ajani—gimsta; na—ne; anurāgaḥ—potraukis.

tṛṇāt api—net už žolę; su-nīcena—dar menkesniu; taroḥ api – net už medį; sahiṣṇunā—pakantesniu; amāninā—be jokios savigarbos; māna-dena—rodant pagarbą; kīrtanīyaḥ—turi būti šlovinamas; sadā—nuolatos; hariḥ—Hari.

na—ne; dhanam—turtų; na—ne; janam—pasekėjų, pavaldinių, žmonių; na—ne; sundarīṁ kavitām—gražių moterų, išminties ar posmų; vā—arba; jagat-īśa—O visatos Valdove; kāmaye—aš trokštu; mama—mano; janmani—gimimas; janmani—po gimimo; īśvare—O brangusis Viešpatie; bhavatāt—lai bus; bhaktiḥ—pasiaukojimo tarnystė; ahaitukī—nepriežastinė; tvayi—Tau.

ayi—o; nanda-tanuja—Nandos sūnau; kiṅkaram—nuolankų tarną; patitam—puolusį; mām—mane; viṣame—į siaubingą; bhavāmbudhau—materialaus gyvenimo jūrą; kṛpayā—maloningai; tava—tavo; pāda-paṅkaja—lotosinių pėdų; sthita—esančią, prilipusią prie; dhūlī-sadṛśaṁ—tarsi dulkę; vicintaya—laikyk.

nayanam—iš akių; galat-aśru-dhārayā—ašaros liesis srove; vadanam—balsui; gadgada—drebant; ruddhayā—užstrigę girā—žodžiai; pulakaiḥ—pašiurpusiais plaukais; nicitam—padengtas; vapuḥ—kūnas; kadā—kada; tava—į tavo; nāma-grahaṇe—vardą įsikibus; bhaviṣyati—bus.

yugāyitam—visu amžiumi virsta; nimeṣeṇa—akimirka cakṣuṣā—akys; prāvṛṣāyitam—virsta liūčių sezonu; śūnyāyitam—tuščia; jagat—visata; sarvam—visa; govinda-viraheṇa—dėl išsiskyrimo su Govinda jausmo; me—man.

āśliṣya—stipriai apkabindamas; vā—arba; pāda-ratām—pasišventusiai jo pėdoms; pinaṣṭu—gali sutraiškyti; mām—mane; adarśanāt—pasislėpdamas;  marma-hatām—sudaužyti širdį; karotu—jis gali; vā—arba; yathā tathā—kaip Jis panorėtų; vā—arba; vidadhātu— lai taip ir daro; lampaṭaḥ—paleistuvis; mat-prāṇa-nāthaḥ—mano gyvenimo Viešpats; tu—vis tiek; saḥ—jis; eva—vienintelis; na aparaḥ—ir niekas kitas.

1) Śrī Kṛṣṇa saṅkīrtana – aukščiausiasis šventų vardų šlovinimas nugali viską! Jis nuvalo sąmonės veidrodį, užgesina materialaus gyvenimo didžiulį miško gaisrą ir gaivinančiais mėnesienos spinduliais išskleidžia geros sėkmės baltąjį lotosą. Jis yra išminties, jo žmonos gyvybė. Jis sukelia potvynį palaimos jūroje. Kiekviename žingsnyje jis suteikia nemirtingumo nektaro pilną skonį ir visais atžvilgiais nuprausia sielą.

2) Tiek daug vardų Tu apreiškei, ir jiems suteikei visas savo galias. Nėra nustatyto laiko ir jokių taisyklių juos atminti. O Viešpatie, Tavo malonė tokia didelė! Bet štai mano bloga lemtis, mano nesėkmė: aš neturiu potraukio Tavo vardams.

3)Viešpats Hari turi būti nuolat šlovinamas, laikant save menkesniu už žolę, būnant pakantesniu už medį, nesitikint iš kitų pagarbos ar pripažinimo, bei rodant pagarbą kitiems.

4) O visatos valdove, aš nenoriu turtų, pasekėjų (žmonos, sūnų, draugų ar giminaičių), gražių moterų, išminties ar poetiškos iškalbos. Brangusis Viešpatie, prašau tik nepriežastinės pasiaukojimo tarnystės Tau, gimimas po gimimo.

5) O Nandos sūnau, aš tavo nuolankus tarnas, įpuolęs į siaubingą materialios egzistencijos jūrą. Prašau, maloningai laikyk mane dulkele, prilipusia prie Tavo lotosinių pėdų.

6) Kada gi ašaros srovėmis tekės iš mano akių, mano balsas virpės ir žodžiai strigs burnoje, o plaukai ant viso kūno stosis piestu giedant Tavo šventą vardą?

7) Viena akimirka virto visu amžiumi, mano akys pavirto liūčių sezonu, o visas pasaulis staiga man tapo tuščias nuo išsiskyrimo su Govinda jausmo.

8) Jis gali apkabinti mane, pasišventusią Jo pėdoms, arba gali mane kankinti ir sudaužyti mano širdį, pasislėpdamas nuo manęs. Palaidūnas, Jis gali elgtis taip kaip nori, bet vis tiek Jis vienintelis yra mano gyvenimo Viešpats.

Toliau girdėsite paskaitą iš "Bhagavad-gitos, kokia Ji yra", 4 skyriaus 10 posmas. Paskaitos tema: "Materialus pasaulis - svetima šalis". Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada. Įrašyta 1974 m. rugsėjo 23 dieną Kalkutoje, per Radhaštamį.

1965 m. rugsėjo 13 d. (prieš 50 metų) Šrila Prabhupada, plaukdamas Džaladutos laive parašė tokią giesmę: Malda Krišnos lotosinėms pėdoms. Nors tradicinis vertimas (į anglų kalbą) labai apibendrintas, panagrinėjus pažodinį vertimą, įvairius kitus vertimus, panašu, kad tą dieną Prabhupada kažką patyrė. Gal jis matė Krišną labai intymiu būdu?

Malda Kṛṣṇos lotosinėms pėdoms

Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svāmi Prabhupāda, Džaladutos laive, 1965 rugsėjo 13 d.

(priedainis) kṛṣṇa taba puṇya habe bhāi
e-puṇya koribe jabe rādhārāṇī khusī habe
dhruva ati boli tomā tāi

śrī-siddhānta saraswatī śacī-suta priya ati
kṛṣṇa-sebāya jāra tula nāi
sei se mohānta-guru jagater madhe uru
kṛṣṇa-bhakti dey ṭhāi ṭhāi

tāra icchā balavān pāścātyete ṭhān ṭhān
hoy jāte gaurāṅger nām
pṛthivīte nagarādi āsamudra nada nadī
sakalei loy kṛṣṇa nām

tāhale ānanda hoy tabe hoy digvijay
caitanyer kṛpā atiśay
māyā duṣṭa jata duḥkhī jagate sabāi sukhī
vaiṣṇaver icchā pūrṇa hoy

se kārja je koribāre ājñā jadi dilo more
jogya nahi an dīna hīna
tāi se tomāra kṛpā jāgitechi anurūpā
āji numi sabār pravīṇa

tomāra se śakti pele guru-sebāya bastu mile
jībana sārthak jadi hoy
sei se sevā pāile tāhale sukhī hale
taba saṅga bhāgyate miloy

evaṁ janaṁ nipatitaṁ prabhavāhikūpe
kāmābhikāmam anu yaḥ prapatan prasaṅgāt
kṛtvātmasāt surarṣiṇā bhagavan gṛhītaḥ
so 'haṁ kathaṁ nu visṛje tava bhṛtya-sevām

tumi mor cira sāthī bhuliyā māyār lāthi
khāiyāchi janma-janmāntare
āji punaḥ e sujoga jadi hoy jogāyoga
tabe pāri tuhe milibāre

tomāra milane bhāi ābār se sukha pāi
gocārane ghuri din bhor
kata bane chuṭāchuṭi bane khāi luṭāpuṭi
sei din kabe habe mor

āji se subidhāne tomāra smaraṇa bhela
baro āśā ḍākilām tāi
āmi tomāra nitya-dāsa tāi kori eta āśa
tumi binā anya gati nāi

kṛṣṇa taba puṇya habe bhāi
e-puṇya koribe jabe rādhārāṇī khusī habe
dhruva ati boli tomā tāi

Broliai, Krišnos dorybės bus ir pas jus. Kṛṣṇa suteiks jums šias dorybes, bet tik tada, kai Śrīmatī Rādhārāṇī bus patenkinta jumis. Tikrai, sakau jums, taip yra.

Śrī Bhaktisiddhāntos Sarasvatī, kuris yra labai brangus motinos Śacī sūnui, tarnystė Aukščiausiam Viešpačiui Śrī Kṛṣṇai yra neprilygstama. Jis yra tas didis šventas dvasinis mokytojas, kuris čia bei ten, visame pasaulyje, suteikia intensyvų pasiaukojimą Kṛṣṇai.

Jo troškimas toks galingas, kad šventas Viešpaties Gaurāṅgos vardas pasklis po visas Vakarų pasaulio šalis. Visuose miestuose ir kaimuose šioje žemėje, prie visų vandenynų, prie upių ar jų intakų, visi kartos šventą Kṛṣṇos vardą.

Tokiu būdu Śrī Caitanyos Mahāprabhu gausi malonė nugalės visas kryptis, užliedama transcendentinės ekstazės potvyniu visą žemę. Kai visos māyos sugadintos, kenčiančios gyvos esybės bus laimingos, tuomet išsipildys vaiṣṇavų troškimas.

Nors mano Guru Mahārāja liepė man įvykdyti šią misiją, aš nesu vertas ar tinkamas tai padaryti. Aš esu labai puolęs ir nereikšmingas. Dėl to, Viešpatie, Tavo malonė dabar pasireiškė pačiu tinkamiausiu būdu - Tu esi visų išmintingiausias ir labiausiai patyręs.

Tik jei Tu suteiksi Savo galią, tarnaujant dvasiniam mokytojui bus galima pasiekti Absoliučią Tiesą, o tada gyvenimas bus sėkmingas. Kas gavo tokią tarnystę galės tapti laimingu, geros sėkmės dėka sutikęs Tave.

Brangus Viešpatie, o Aukščiausiasis Dievo Asmuo, puoselėdamas vieną materialų troškimą po kito kaip ir visi pamažu grimzdau  į tamsų šulinį, kuriame knibžda gyvatės. Bet Tavo tarnas Nārada Munis maloningai pripažino mane savo mokiniu ir nurodė, kaip pasiekti transcendentinę padėtį. Todėl tarnystė jam – svarbiausia mano pareiga. Kaip galėčiau liautis jam tarnavęs? (Prahlāda Mahārāja Viešpačiui Nṛsiṁha-devai, Bhāg. 7.9.28)

Tu - mano amžinas kelionės draugas. Tave pamiršęs ir māyos spardomas, aš kentėjau gimimas po gimimo. Jei šiandien dar atsiras galimybė susitikti Tave, tikrai, aš galėsiu prisijungti prie Tavęs.

Mano broli, sutikęs Tave aš vėl patirsiu tą laimę, kai ganydamas karves vaikštinėsiu visą dieną. Juokaudamas ir dūkdamas įvairiose Vradžos giraitėse, aš galėsiu džiaugsmingai vartytis ant žemės. Ach, kada mane aplankys ši diena?

Šiandien aš taip gražiai prisiminiau Tave. Labai pasiilgau Tavęs, todėl ir pakviečiau. Aš – Tavo amžinas tarnas, todėl taip stipriai trokštu bendrauti su Tavimi. Išskyrus Tave nėra jokio kito prieglobsčio.

Broliai, Krišnos dorybės bus ir pas jus. Kṛṣṇa suteiks jums šias dorybes, bet tik tada, kai Śrīmatī Rādhārāṇī bus patenkinta jumis. Tikrai, sakau jums, taip yra.

Toliau girdėsite JŠ Radhanatha Svamio paskaitą "Jėzaus Kristaus mokymas". Paskaita skaityta 2004-12-25 Mumbajuje, Indija.