|
|
Šrilos Prabhupados paskaita BG 1.31
Kviečiame pasiklausyti Šrilos Prabhupados paskaitos iš "Bhagavad gita Kokia ji yra", 1 skyriaus, 31 posmas. Paskaita lietuvių kalba. Paskaita įrašyta 1973 m. liepos 24 d. Londone.
Šrilos Prabhupados paskaita BG 9.29-32Kviečiame pasiklausyti Šrilos Prabhupados paskaitos iš "Bhagavad gita Kokia ji yra", 9 skyriaus, posmai 29-32. Paskaita lietuvių kalba. Tema: "Krišna atsidavęs savo atsidavusiems". Paskaita įrašyta 1966 m. gruodžio 28 d. Londone.
Download
(Right-click & select "save link as" or "save target as"...)
Šrilos Prabhupados paskaita BG 1.30Kviečiame pasiklausyti naujai išvestos į lietuvių kalbą Šrilos Prabhupados paskaitos iš "Bhagavad gita Kokia ji yra", 1 skyriaus, posmas 30. Paskaitos tema: "Išplėstas savanaudiškumas". Paskaita įrašyta 1973 m. liepos 23 d. Londone.
Download
(Right-click & select "save link as" or "save target as"...)
Šrilos Prabhupados paskaita BG 1.28-29Kviečiame pasiklausyti naujai išvestos į lietuvių kalbą Šrilos Prabhupados paskaitos iš "Bhagavad gita Kokia ji yra", 1 skyriaus, posmai 28 ir 29. Paskaitos tema: "Pamokslavimo menas". Paskaita įrašyta 1973 m. liepos 22 d. Londone.
Download
(Right-click & select "save link as" or "save target as"...)
Šrilos Prabhupados paskaita BG 1.26-27Kviečiame pasiklausyti naujai išvestos į lietuvių kalbą Šrilos Prabhupados paskaitos iš "Bhagavad gita Kokia ji yra", 1 skyriaus, posmai 26 ir 27. Paskaita įrašyta 1973 m. liepos 21 d. Londone.
Download
(Right-click & select "save link as" or "save target as"...)
ei Radhe
Ei Vrajadhipe Šri Radhike! Ambroziški Tavo dviejų dailių lotoso pėdų nuotykiai yra beribis, amžinai kerintis, saldžios malonės sklidinas vandenynas! Šiame pasaulyje, tobulumą pasiekę antaranga-bhaktos stovi prie jo krantų ir yra aptaškyti keliais nektariniais rasos lašiukais iš lūžtančių bangų. Laimei, aš, pasigavęs pajūrio vėją, pučiantį iš gailestingųjų mano mylimo guru ir visų didžiųjų mokytojų-mokinių sekos acaryų lotosinių burnų, netekau proto nuo menkiausio to vandenyno artumo kvapo. Nesirūpindamas kitų nuomone ir tvirtai neleisdamas niekam įsikišti tarp manęs ir mano aukščiausiojo siekio, aš, nors ir apakintas intensyvios vilties ir bejėgiškumo ašarų, nepaisant to skubu bent akies krašteliu išvysti to vandenyno premamritą. Šripad Aindra Dasa, “The ♥ of Transcendental Book Distribution”, p. 152 6 kategorijos blogų mokinių
6 kategorijos blogų mokinių Śrīla Bhaktivedānta Vāmana Gosvami (Śrīlos Bhaktisiddhantos Sarasvati Ṭhākuros mokinys) cituodavo vieną posmą iš śāstrų, kuriame sakoma, kad yra šešių kategorijų blogi mokiniai: 1.ali – reiškia bitė. Guru paprašo jį nueiti į turgų ir nupirkti produktų Dievybėms. Jis išeina į turgų ir apvaikščiojęs visus savo draugus ir su visais išsikalbėjęs grįžta nieko nepešęs, nes turgus jau uždarytas. Kaip bitė, kuri skraido nuo žiedo prie žiedo, bet nei iš vieno nepaima medaus, šis mokinys, taip užsiėmęs pokalbiais, kad neturi laiko įvykdyti mokytojo nurodymų. 2.bāṇaḥ – reiškia strėlė. Mokytojas sako mokiniui: „nueik į turgų“, o šis atsakęs: „gerai Gurudeva“, iš karto išlekia. Tik atsidūręs turguje jis suvokia, kad nežino, ko čia atbėgo. Tai mokinys, kuris kaip strėlė, kupinas entuziazmo puola vykdyti dvasinio mokytojo nurodymus, taip ir nesupratęs mokytojo širdies, jo norų. Jis suspėjo išgirsti mokytojo nurodymus apie varnāśramą dharmą ir galvoja, kad tai viskas, ką jis turi daryti ir kad tai yra śuddha-bhakti – tyra atsidavimo tarnystė. Strėlė turi dar vieną savybę – ji iššauna ir niekuomet negrįžta atgal. Tokie mokiniai, kurie nesuprato savo guru jie taip pat nebegrįžta pas guru. Jie įkuria savo sampradāyas ir patys tampa mokytojais. 3.bakaḥ – reiškia gervė. Gervė stovi labai ramiai vandenyje ant vienos kojos ir medituoja. Baka yra kaip Bakāsūra – veidmainystės įsikūnijimas. Toks mokinys yra kaip sādhu, kaip šventasis ar jogas, stovintis ant vienos kojos ir medituojantis. Jis galvoja: „O, visi gali pamatyti, koks aš ramus ir susitelkęs.“ Bet gervė nėra rami ar susitelkusi. Viduje ji galvoja: „Aš čia stoviu ramiai ant vienos kojos ir žuvys nežino, kad aš čia. Kai jos atplauks, aš turėsiu ką valgyti.“ Taip ir tokie mokiniai, jie kartoja mantras, medituoja, o viduje turi daugybę materialių troškimų: kūno malonumams, šlovei ir pagarbai. 4.proṣita preṣita – reiškia delegavimas. Kai dvasinis mokytojas duoda nurodymą mokiniui nueiti į turgų, šis pradeda dairytis aplinkui, kol pamatęs kitą bhaktą ir pagalvojęs: „Aš esu vyresnis bhaktas, aš atėjau į Kṛṣṇos sąmonę anksčiau“, liepia šiam nueiti į turgų, nes taip liepė Gurudeva. Šis savo ruožtu vėl ieško, kam deleguoti užduotį. Taip galiausiai mokytojo nurodymas niekuomet neįvykdomas. 5.kim ekaki – reiškia „ką, aš vienas?“. Gavęs mokytojo nurodymą jis iš karto klausia: „Ką, aš vienas pats? Man reikia žmonių, man reikia pagalbininkų. Čia tiek daug darbo, kad aš vienas nesusitvarkysiu.“ Jis galvoja, kad tam, kad įvykdytų Guru nurodymą, jam reikia tiek daug dalykų: pinigų, žmonių, mašinų, kompiuterių ir t.t. Jis netiki dvasinio mokytojo nurodymais. Jis negali parodyti trupučio ryžto ir iniciatyvos. Jis netiki, kad „jei aš paprasčiausiai bandysiu pasitarnauti savo Gurudevai, mano pastangos bus sėkmingos.“ 6.jyotiṣa – reiškia astrologas. Jis visuomet galvoja apie ateitį. Mokytojas liepė jam nueiti į turgų, o jis pradeda klausinėti: „O jei turgus bus uždarytas? O jei man pritrūks pinigų? O jei ten nebus šitų produktų?“ Jis bijo ateities ir visuomet spekuliuoja: „O jei bus taip? O jei bus kitaip?“ Šie šeši blogų mokinių tipai pateikiami ne tam, kad mes žiūrėtumėm į kitus ir sakytumėm: „Štai, jis toksai“, o tam, kad pažvelgę į savo širdį matytumėm, kas negerai yra pas mus, ne pas kitus. Sufijai
Sufijų išminčius pasakė: tas, kas matė Dievą nebeturi jokios kitos religijos tik meilę dievui. Sufijams visi skirtumai tarp religijų išsirišdavo į meilę Dievui, kuri pašalina visus skirtumus. Gaudija vaišnavai sako tą patį. Visi aprašo Dievą skirtingai tol, kol nematė jo..
Thomas Merton apie Bhagavad-Gitą
Žodis Gita reiškia „giesmė“. Kaip Biblijoje Saliamono giesmė tradiciškai vadinama „Giesmių giesme“, nes buvo interpretuojama kaip galutinės Izraelio sąjungos su Dievu (lyginant ją su žmogiška santuokine meile) simbolis, taip ir Bhagavad-gita Hinduizmui yra didžioji ir nepranokta giesmė, kuri žmogiškojo gyvenimo paslaptį atrado besąlygiškame atsidavime Krišnai ir Jo įsisąmoninime. Vedos Hinduizmui suteikia pagrindines kulto ir aukojimo idėjas, o Upanišados vysto kontempliacijos metafiziką; Bhagavad-gitą galima laikyti didžiu veikalu apie „aktyvų gyvenimą". Bet iš tikrųjų ji yra kažkas daugiau, nes linkusi garbinimą, veiklą ir kontempliaciją sujungti su tokiu kasdieninių pareigų vykdymu, kuris anuos tris transcenduoja savo aukštesne pasyvaus veikimo sąmone, tampant transcendentinės valios paklusniu instrumentu. Vedos, Upanišados ir Gita gali būti laikomos pagrindiniais didžiosios Indijos, seniausios žemėje gyvuojančios kultūros ir religinės civilizacijos literatūriniais ramsčiais. Gita išlieka absoliučiai gyvybinga ir šiandien. Tai patvirtina tokie didieji reformatoriai kaip Mohandas Gandhi ir Vinoba Bhave, kurie savo gyvenimą ir veiklą spontaniškai grindė jos mokymu, ir iš tiesų išsamiai ją pakomentavo savo mokiniams. Dabartinis vertimas ir komentaras yra dar vienas neblėstančios ir gyvybingos gitos svarbos pasireiškimas. Svami Bhaktivedanta Vakarams taikliai primena, kad mūsų hiperaktyvi, vienapusiška kultūra susidūrė su krize, kuri gali pasibaigti susinaikinimu, nes jai trūksta autentiškos metafizinės sąmonės vidinės gelmės. Be tokios gelmės mūsų moraliniai ir politiniai pareiškimai yra tik tuščiažodžiavimas. Jei Vakaruose Dievą galima patirti tik kaip „mirusį“, tai tik dėl vidinio skilimo ir nusitolinimo, kurie charakterizuoja vakarietišką protą ir jo kryptingą pasišventimą tik vienai gyvenimo pusei: tam kas išoriška, objektyvu ir kvantizuojama. „Dievo mirtis“ (ir po jos sekusi nuoširdaus moralės jausmo, pagarbos gyvenimui, žmogiškumui, vertei, mirtis) išreiškia vidinės, subjektyviosios gyvenimo pusės mirtį: tos pusės, kuri tradicinėse religijose buvo patiriama kaip Dievo sąmonė. Ne susitelkimas į Dievo idėją ar sampratą, juolab į Dievo atvaizdą, o akivaizdos su galutiniu realybės ir prasmės pagrindu, iš kurio gyvybė ir meilė galėjo spontaniškai sužydėti, pojūtis. Skaityti daugiau...
Padayatros festivalis su Bhakti Caitanya Svamiu!
Kviečiame registruotis į Padayatros festivalį su Bhakti Caitanya Svamiu! ratharudho gacchan pathi milita-bhudeva-patalaih (ištrauka iš Sri Jagannathastakam) Vertimas: Kai Viešpats Jagannatha važiuoja savo Rathayatros vežime, kiekviename žingsnyje, dideli brahmanų sambūriai garsiai kartoja mantras ir dainuoja giesmes Jo malonumui. Girdėdamas brahmanų giesmes, Viešpats Jagannatha tampa labai palankiai nusiteikęs jų atžvilgiu. Jis – malonės vandenynas bei tikrasis visų pasaulių draugas. Tegul Jagannatha Svami kartu su savo palydove Lakšmi, gimusia iš nektaro vandenyno, būna mano regėjimų objektas. Iš Rathayatros spaudos konferencijos 1970 m. liepos 4 d., San Franciske: ...Pamatę Jagannathos dievybes vežime ir kaip Caitanya Mahaprabhu kartodami Harė Krišna, dalyvaudami šiame festivalyje, kitame gyvenime sugrįšite atgal namo, atgal pas Dievą. Taip teigia mūsų Vediniai šventraščiai... (Šrila Prabhupada) Prieš 500 metų šis festivalis tapo pagrindine Viešpaties Caitanyos, kuris yra pats Krišna, veikla. Kiekvienais metais Viešpats Caitanya šokdavo ir dainuodavo Rathayatros festivalyje kartu su savo palydovais. Vien Viešpaties vežimo regėjimas yra nepaprastai palankus ir gali sunaikinti negatyvias daugelio gyvenimų karmines reakcijas. Traukdami Viešpaties Jagannathos vežimą, Jo atsidavę grąžina Krišną atgal į Vrindavaną – atgal pas Šrimati Radharani. Nauda, kuria gauna kiekvienas, dalyvaujantis festivalyje yra neišmatuojama: • Matydamas pačią maloningiausią Viešpaties Jagannathos formą, žmogus labai greitai taps dvasiškai pažengęs ir pasieks greitą apsivalymą;
Narottama das thakur maldos
Mathura-virahocita Darsana-lalasa kabe kṛṣṇa-dhana pāba hiyāra mājhāre thoba juḍāiba tāpita-parāṇa sājāiyā diba hiyā basāiba prāṇa-priyā nirakhiba se candra-bayāna
he sajani ! kabe mora haibe su-dina se prāṇa-nāthera saṅge kabe vā phiriba raṅge sukhamaya jamunā-pulina
lalitā viśākhā lañā tāṅhāre bheṭiba giyā sājāiyā nānā upahāra sadaya haiyā bidhi milāibe guṇa-nidhihena bhāgya haibe āmāra
dāruṇa bidhira nāṭa bhāṅgila premera hāṭa tila-mātra nā rākhila tā’ra kahe narottama dāsa ki mora jivane āśa chāḍi gela brajendra-kumāra
Kada aš žvilgsniu galėsiu gėrėtis Krišnos veidu, primenančiu mėnulį, kuris yra brangakmenis, brangesnis už mano gyvenimą? Kada aš galėsiu Jį puošti ir pasodinti savo širdyje, išsivaduodamas iš savo nuodėmingo gyvenimo? O mano brangusis drauge, kada ateis ta palanki diena, kai aš ekstazės apimtas vaikščiosiu Yamunos krantais su savo širdies Viešpačiu? Savo rankose nešinas brangiomis dovanomis aš sutiksiu Jį kartu su Lalita ir Višaka. Ar kada geraširdis Likimas suteiks man laimę susitikti savo Viešpatį, transcendentinių savybių vandenyną? Vaje vaje, mano toks likimas, jog griežti Likimo dėsniai išblaškė meilės dievui turgavietę ir nič nieko čia nebeliko. Narottama dasa apgailestauja: “Kokia viltis liko gyventi dabar, kai Vrajos karaliaus sūnus paliko mane?”
Lietuvos padajatra 2012 (atnaujinta)Kviečiame visus registruotis į Padayatrą su JŠ Bhakti Čaitanja Svamiu! JŠ Sacinandana Svamis 2012-02-24 paskaita MayapureJo šventenybės Sacinandana Svamio paskaita Mayapure 2012 02 24 Kirtana Melos festivalio pradžioje. Paskaita apie tai, kad bhaktas, pasiekęs meilės Dievui pakopą, šoka ir dainuoja ir elgiasi kaip išprotėjęs, visiškai abejingas pašaliečių nuomonei. Posmas iš Šrimad Bhagavatam 11.2.40. Originalus įrašas anglų kalba čia: http://www.mayapurtvarchives.com/2012_02_19_archive.html. Malonaus žiūrėjimo ir klausymosi.
Kas nori pasiklausyti šios paskaitos savo grotuve, čia galima atsisiųsti mp3 versiją:
Download
(Right-click & select "save link as" or "save target as"...)
Meilės Dievui priešybės
Gour Govinda Svamio Hari-katha (kalbant apie pieno spalvą) Jagadatma Prabhu namuose Bhubanesvare, 1994 m. ... Prema pasireiškia dviem būdais, sambhoga ir vipralambha, sąjunga ir išsiskyrimas – dvi priešingybės. Išsiskyrus, ši prema yra tokia nuodinga – labiau nuodinga nei baisi gyvatė. Ši situacija stipriai degina. Bet sambhogoje, sąjungoje yra toks malonumas, paramānanda-prada, kad tai suteikia aukščiausią laimę. Išsiskyrimo būsenoje kṛṣṇa-premāmṛta sukelia didesnį skausmą negu nuodinga gyvatė. O sąjungos metu - tai begalinis nektaras. Taigi, šios dvi priešingybės, nuodai ir nektaras, sumaišyti kartu yra rādhā-prema, kṛṣṇa-prema. Štai kokia nuostabi šios kṛṣṇa-prema savybė. Šioje premoje jūs nerasite jokių kvaišalų, bet ji yra labai stiprus kvaišalas, nes priverčia išprotėti. Jeigu vartosite marihuaną arba LSD, išprotėsite, nes jie yra kvaišalai. Bet kṛṣṇa-premoje nėra jokių kvaitinančių medžiagų, bet ji yra stiprus kvaišalas. Jeigu kas nors jos gauna – išprotėja. Gopės išprotėjo, Rādhārāṇī išprotėjo, o tuomet iš proto išėjo ir Kṛṣṇa. Taipogi, ši prema nėra ugnis, bet ji degina. Kṛṣṇa-prema nėra ginklas, bet ji perveria širdį. Ji nėra vanduo, bet ji nuplauna viską – jūsų išdidumą, jūsų dharmą, jūsų drovumą. Taip pat ji paskandina transcendentinėje ekstazėje, malonume. Kiekvieną akimirką ji leidžią jums ragauti tą nektarą. Ji veda iš proto ir verčia šokti. Nėra jokių rādhā-premos apribojimų. Ji laisva ir visiškai, nepaprastai tyra. Net klausimas nekyla apie jos suktumą, bet kaip nuostabu, jog ši prema juda labai kreivai, vakra-vyavahāra, zigzagu. (The Last Limit of Bhakti, p. 79-80. Paskaita, Bhubaneswar, 1993 rugsėjo 10.) Narottama das thakur maldos
iš Narottamos dainų rinkinio hede he! nāgara bara śuna he mūralīdhara nivedana kari tuyā pāya caraṇa nakhara maṇi yena cāṅdera gāṅthani bhāla śobhe āmāra galāya
śrīdāma sudāma saṅge yakhana vane yāo raṅge takhana āmi duyāre dāṅḍāye mane kari saṅge yāi gurūjanara bhaya pāi āṅkhi raila tuyā pāne ceye
cāi navīna-megha-pāne tuyā baṅdhu paḍe mane elāiyā keśa nāhi bāṅdhi randhana-śālāte jāi tuyā baṅdhu guṇa gāi dhuṅyāra chalanā kari kāṅdi
maṇi nao māṇika nao āṅcale bāṅdhile rao phula nao ye keśe karibeśe nārī nā karita vidhi tuyā hena guṇanidhi laiyā phiritāma deśe deśe
aguru candana haitāma tuyā ange mākhā raitāma ghāmiyā paḍitāma rāṅgā pāya ki mora manera sādha vāmana haye cāṅda hāta vidhi ki sādha pūrābe āmāra
narottama dāsa kaya śuna ahe dayāmaya tumī āmāya nā chāḍiha dayā je dina tomāra bhāve āmāra e deha jābe sei dine diya pada chāyā
O mano brangus Herojau! O Viešpatie, grojantis fleita! Prašau, išgirski mano prašymą Tau. Kai Tu su Šridama ir Sudama eini link miško, Tavo kojų pirštų nagai it brangakmeniai primena eiles mėnulių.
Tuo metu aš stoviu ant slenksčio svajodama eiti kartu su Tavimi. Bet aš bijau vyresniųjų ir garbingų žmonių.Todėl aš tiesiog akimis nuseku Tave.
Kai tik pamatau naujus debesis, o mano drauge, aš kaip mat pasileidžiu plaukus. Kai verdu virtuvėje aš tiesiog apdainuoju Tavo šlovę ir verkiu, ir apsimetu jog tai dūmai graužia akis.
O mano mielasis Viešpatie! Tu nesi nei brangakmenis nei deimantas, kurį aš galėčiau laikyti įsirišęs į savo drabužio kraštą. Tu nesi gėlė, kuria aš galėčiau pasidabinti savo plaukus. Jeigu nebūčiau moteris, aš būčiau galėjus pasiimti Tave, dieviškų savybių vandenyne, po visą šalį.
Jeigu būčiau aguru arba sandalmedis, tada aš būčiau ištepta Tau ant rankų ir kojų ir kai Tu prakaituotum, aš nukrisčiau ant Tavo rausvų lotosinių pėdų. Kokius troškimus aš turiu! Nors esu nykštukas, noriu paliesti mėnulį. Ar kūrėjas kada išpildys mano troškimą? Narattoma dasa sako: „Prašau, išgirski, maloningiausias Viešpatie. Neatstumk manęs.Tą dieną kai paliksiu kūną, būdama pilnai paskendusi mintyse apie Tave, prašau suteiki savo lotosinių pėdų prieglobstį”.
Narottama das thakur maldos
aji rase bādara niśi
śyāma-ghana barikhaye prema-sudhā-dhāra
preme pichala patha gamana bhela baṅka
dig vidig nāhi premera pāthāra
Visi Vrindavanos gyventojai šią naktį skendėjo dieviškų meilės jausmų liūtyje. Šri Krišna lieja kondensuotą meilės nektarą, o Šri Radhikos žaidimai prišaukė žaibus. Keliai tapo slidūs nuo Jų ekstatinės meilės, kai Jie vaikščiojo niekad nematytais būdais. Vrindavanos žemė susimaišė su raudonu moliu, sandalmedžio pasta ir muskusu ir patapo klampi. Meilės vandenynas išsiliejo į visas puses ir Narottama dasa paskendo šiame vandenyne, nemokėdamas plaukti. Narottama das thakur maldos
Vasanti-rasa pg. 82 (Pavasario meilės žaidimai) vṛndāvana ramya-sthāna divya-ciṅtāmaṇi-dhāma
tāra madhye hema-pīṭha aṣṭa-dale beṣṭita
o-rūpa-lābaṇya-rāśi amiya pariche khasi
Nuostabi vieta, žinoma Vrindavanos vardu, yra transcedentinė buveinė dvasiniame pasaulyje ir yra visa pastatyta iš filosofinio akmens. Ten yra daugybė šventyklų, pastatytų iš brangakmenių, o gulbės, vadinamos raja-hamsa, žaidžia Yamunos upės vandenyse, kuri teka per tą transcedentinę šalį. Toje dieviškoje upėje žydi nuostabus šimtalapis auksinis lotosas. To lotoso vidury yra auksinė pakyla, apsupta aštuonių lotoso žiedlapių. Ant šių žiedlapių randasi aštuonios pagrindinės sakhės, vadovaujamos Lalitos ir Višakos. O ant auksinės pakylos, ant brangakmeniais išpuošto sosto sėdi dieviškoji pora. Viešpaties Šyamo draugijoje sėdi gražioji Radhika. Nuostabus Šri Radhos ir Govindos grožis bei saldumas Jų pokalbių metu, kurie yra pilni šypsenų ir juoko, liejasi lyg lietaus nektaras. Narottama dasa sako: “Tegu šie amžini žaidimai, pilni transcedentinio džiaugsmo, būna amžinai apreikšti mano širdyje”. bhajan
JM Sacinandana swamis apie pavasarį
Visai neseniai vieno mano mokinio dukra paklausė manęs: - - Ar gali parodyti man Krišną? Aš atsakiau: - Ne dabar, mano brangus vaike, prašau palauki dar penkias savaites. Šiandien aš paėmiau mergaitę už rankos ir parodžiau jai medį. - - Žiūrėk, - pasakiau, - čia yra Krišna. Ar matai žiedelius ir mažyčius žalius besiskleidžiančius lapus? Krišna sako Gitoje „Aš esu žydintis pavasaris“. Tai yra Krišna, kuris kuria stebuklus gamtoje, jį patį šlovinančius... Ar supranti? Maža mergaitė palinksėjo galvą ir nubėgo pas savo mamą: - - Mama, mama, aš mačiau Krišną! Pavasaris man yra magiškas laikas. Šiandien vaikščiojau miške ir pamačiau vienišą vyšnią žydinčią tarp eglių. Ji atrodė lyg talentingas fleitininkas, grojantis kupranugariams, kurie neturi nei kruopelytės supratimo. Ji buvo vienintelis pilnai pražydęs medis tarp kitų tamsių medžių, kurie nerodė jokio sąmoningumo ženklo. Bet vyšnia turėjo klausytoją. Šis klausytojas buvo Mūsų Saldus Viešpats. Bhakti panaši į pavasarį. Ji yra Viešpaties galia, kuri įeina į asmenybę, kad suteiktų malonumą Viešpačiui. Kai aš išėjau iš miško, jaučiausi toks praturtėjęs šio vienišo, visai pražydusio vyšnios medžio pamoka. Lai aš taip pat atversiu savo širdį visiškai mano Viešpaties malonei, net jei ir visas pasaulis liks tyloj. Filmas apie ISKCON NewcastleLaurynas, kuris gyvena Newcastle, norėdamas pasitarnauti bhaktams sukūrė profesionalų, nuoširdų, gražų video apie Hare Krišna judėjimą. Filmas apie ISKCON Newcastle Šri Šri Pančatattva šventyklą ir bhaktus ir miesto gyventojus. Štai jums nuoroda:
CNN reportažas apie Holi šventę Lotoso šventykloje, Spanish Forke, JAVHoli spalvų festivalis yra kasmetinė šventė hinduizmo tradicijoje. Reportažas anglų kalba.
|
- Brangūs bhaktai, paremkime Šventyklą 2%
- Iš JM Sacinandana svamio knygos "Transformacijos menas"
- Gurudeva Krpa Karke Mujhko Apana Lena
- Žodžių žaidimas
- Triukšmo sukeltas klausos pablogėjimas
- Šri Čaitanja Šrimati Radharanės nuotaikoje
- JM Višnujana svamis apie Radharani
- Iš JM Sacinandana svamio knygos "Transformacijos menas"
- Iš JM Sacinandana svamio knygos "Transformacijos menas"
- Tyro vaišnavo malda
- Mahamantra Music Party
- Śiva ratri
- Mūsų širdyse Dievo formos skylė :(
- Radhos malonė
- Visų religijų esmė
- Amžiaus ilgumas
- PADAJATRA – LIETUVA 2012
- Krišna katha
- Maistas ar malonė
- JM Sacinandana svamis: Jauskite išsiskyrimą, jauskite troškulį