Kviečiame pasiklausyti Šrilos Prabhupados paskaitos iš "Bhagavad gita Kokia ji yra", 9 skyriaus, posmai 29-32. Paskaita lietuvių kalba. Tema: "Krišna atsidavęs savo atsidavusiems". Paskaita įrašyta 1966 m. gruodžio 28 d. Londone.

Kviečiame pasiklausyti naujai išvestos į lietuvių kalbą Šrilos Prabhupados paskaitos iš "Bhagavad gita Kokia ji yra", 1 skyriaus, posmas 30. Paskaitos tema: "Išplėstas savanaudiškumas". Paskaita įrašyta 1973 m. liepos 23 d. Londone.

Kviečiame pasiklausyti naujai išvestos į lietuvių kalbą Šrilos Prabhupados paskaitos iš "Bhagavad gita Kokia ji yra", 1 skyriaus, posmai 28 ir 29. Paskaitos tema: "Pamokslavimo menas". Paskaita įrašyta 1973 m. liepos 22 d. Londone.

Kviečiame pasiklausyti naujai išvestos į lietuvių kalbą Šrilos Prabhupados paskaitos iš "Bhagavad gita Kokia ji yra", 1 skyriaus, posmai 26 ir 27. Paskaita įrašyta 1973 m. liepos 21 d. Londone.

Ei Vrajadhipe Šri Radhike! Ambroziški Tavo dviejų dailių lotoso pėdų nuotykiai yra beribis, amžinai kerintis, saldžios malonės sklidinas vandenynas! Šiame pasaulyje, tobulumą pasiekę antaranga-bhaktos stovi prie jo krantų ir yra aptaškyti keliais nektariniais rasos lašiukais iš lūžtančių bangų. Laimei, aš, pasigavęs pajūrio vėją, pučiantį iš gailestingųjų mano mylimo guru ir visų didžiųjų mokytojų-mokinių sekos acaryų lotosinių burnų, netekau proto nuo menkiausio to vandenyno artumo kvapo. Nesirūpindamas kitų nuomone ir tvirtai neleisdamas niekam įsikišti tarp manęs ir mano aukščiausiojo siekio, aš, nors ir apakintas intensyvios vilties ir bejėgiškumo ašarų, nepaisant to skubu bent akies krašteliu išvysti to vandenyno premamritą.

Šripad Aindra Dasa, “The ♥ of Transcendental Book Distribution”, p. 152

6 kategorijos blogų mokinių

Śrīla Bhaktivedānta Vāmana Gosvami (Śrīlos Bhaktisiddhantos Sarasvati Ṭhākuros mokinys) cituodavo vieną posmą iš śāstrų, kuriame sakoma, kad yra šešių kategorijų blogi mokiniai:

1.ali – reiškia bitė. Guru paprašo jį nueiti į turgų ir nupirkti produktų Dievybėms. Jis išeina į turgų ir apvaikščiojęs visus savo draugus ir su visais išsikalbėjęs grįžta nieko nepešęs, nes turgus jau uždarytas. Kaip bitė, kuri skraido nuo žiedo prie žiedo, bet nei iš vieno nepaima medaus, šis mokinys, taip užsiėmęs pokalbiais, kad neturi laiko įvykdyti mokytojo nurodymų.

2.bāṇaḥ – reiškia strėlė. Mokytojas sako mokiniui: „nueik į turgų“, o šis atsakęs: „gerai Gurudeva“, iš karto išlekia. Tik atsidūręs turguje jis suvokia, kad nežino, ko čia atbėgo. Tai mokinys, kuris kaip strėlė, kupinas entuziazmo puola vykdyti dvasinio mokytojo nurodymus, taip ir nesupratęs mokytojo širdies, jo norų. Jis suspėjo išgirsti mokytojo nurodymus apie varnāśramą dharmą ir galvoja, kad tai viskas, ką jis turi daryti ir kad tai yra śuddha-bhakti – tyra atsidavimo tarnystė. Strėlė turi dar vieną savybę – ji iššauna ir niekuomet negrįžta atgal. Tokie mokiniai, kurie nesuprato savo guru jie taip pat nebegrįžta pas guru. Jie įkuria savo sampradāyas ir patys tampa mokytojais.

3.bakaḥ – reiškia gervė. Gervė stovi labai ramiai vandenyje ant vienos kojos ir medituoja. Baka yra kaip Bakāsūra – veidmainystės įsikūnijimas. Toks mokinys yra kaip sādhu, kaip šventasis ar jogas, stovintis ant vienos kojos ir medituojantis. Jis galvoja: „O, visi gali pamatyti, koks aš ramus ir susitelkęs.“ Bet gervė nėra rami ar susitelkusi. Viduje ji galvoja: „Aš čia stoviu ramiai ant vienos kojos ir žuvys nežino, kad aš čia. Kai jos atplauks, aš turėsiu ką valgyti.“ Taip ir tokie mokiniai, jie kartoja mantras, medituoja, o viduje turi daugybę materialių troškimų: kūno malonumams, šlovei ir pagarbai.

4.proṣita preṣita – reiškia delegavimas. Kai dvasinis mokytojas duoda nurodymą mokiniui nueiti į turgų, šis pradeda dairytis aplinkui, kol pamatęs kitą bhaktą ir pagalvojęs: „Aš esu vyresnis bhaktas, aš atėjau į Kṛṣṇos sąmonę anksčiau“, liepia šiam nueiti į turgų, nes taip liepė Gurudeva. Šis savo ruožtu vėl ieško, kam deleguoti užduotį. Taip galiausiai mokytojo nurodymas niekuomet neįvykdomas.

5.kim ekaki – reiškia „ką, aš vienas?“. Gavęs mokytojo nurodymą jis iš karto klausia: „Ką, aš vienas pats? Man reikia žmonių, man reikia pagalbininkų. Čia tiek daug darbo, kad aš vienas nesusitvarkysiu.“ Jis galvoja, kad tam, kad įvykdytų Guru nurodymą, jam reikia tiek daug dalykų: pinigų, žmonių, mašinų, kompiuterių ir t.t. Jis netiki dvasinio mokytojo nurodymais. Jis negali parodyti trupučio ryžto ir iniciatyvos. Jis netiki, kad „jei aš paprasčiausiai bandysiu pasitarnauti savo Gurudevai, mano pastangos bus sėkmingos.“

6.jyotiṣa – reiškia astrologas. Jis visuomet galvoja apie ateitį. Mokytojas liepė jam nueiti į turgų, o jis pradeda klausinėti: „O jei turgus bus uždarytas? O jei man pritrūks pinigų? O jei ten nebus šitų produktų?“ Jis bijo ateities ir visuomet spekuliuoja: „O jei bus taip? O jei bus kitaip?“

Šie šeši blogų mokinių tipai pateikiami ne tam, kad mes žiūrėtumėm į kitus ir sakytumėm: „Štai, jis toksai“, o tam, kad pažvelgę į savo širdį matytumėm, kas negerai yra pas mus, ne pas kitus.

Sufijų išminčius pasakė: tas, kas matė Dievą nebeturi jokios kitos religijos tik meilę dievui.

Sufijams visi skirtumai tarp religijų išsirišdavo į meilę Dievui, kuri pašalina visus skirtumus.

Gaudija vaišnavai sako tą patį. Visi aprašo Dievą skirtingai tol, kol nematė jo..

Žodis Gita reiškia „giesmė“. Kaip Biblijoje Saliamono giesmė tradiciškai vadinama „Giesmių giesme“, nes buvo interpretuojama kaip galutinės Izraelio sąjungos su Dievu (lyginant ją su žmogiška santuokine meile) simbolis, taip ir Bhagavad-gita Hinduizmui yra didžioji ir nepranokta giesmė, kuri žmogiškojo gyvenimo paslaptį atrado besąlygiškame atsidavime Krišnai ir Jo įsisąmoninime.

Vedos Hinduizmui suteikia pagrindines kulto ir aukojimo idėjas, o Upanišados vysto kontempliacijos metafiziką;  Bhagavad-gitą galima laikyti didžiu veikalu apie „aktyvų gyvenimą". Bet iš tikrųjų ji yra kažkas daugiau, nes linkusi garbinimą, veiklą ir kontempliaciją sujungti su tokiu kasdieninių pareigų vykdymu, kuris anuos tris transcenduoja savo aukštesne pasyvaus veikimo sąmone, tampant transcendentinės valios paklusniu instrumentu. Vedos, Upanišados ir Gita gali būti laikomos pagrindiniais didžiosios Indijos, seniausios žemėje gyvuojančios kultūros ir religinės civilizacijos literatūriniais ramsčiais.  Gita išlieka absoliučiai gyvybinga ir šiandien. Tai patvirtina tokie didieji reformatoriai kaip Mohandas Gandhi ir Vinoba Bhave, kurie savo gyvenimą ir veiklą spontaniškai grindė jos mokymu, ir iš tiesų išsamiai ją pakomentavo savo mokiniams. Dabartinis vertimas ir komentaras yra dar vienas neblėstančios ir gyvybingos gitos svarbos pasireiškimas. Svami Bhaktivedanta Vakarams taikliai primena, kad mūsų hiperaktyvi, vienapusiška kultūra susidūrė su krize, kuri gali pasibaigti susinaikinimu, nes jai trūksta  autentiškos metafizinės sąmonės vidinės gelmės. Be tokios gelmės mūsų moraliniai ir politiniai pareiškimai yra tik tuščiažodžiavimas. Jei Vakaruose Dievą galima patirti tik kaip „mirusį“, tai tik dėl vidinio skilimo ir nusitolinimo, kurie charakterizuoja vakarietišką protą ir jo kryptingą pasišventimą tik vienai gyvenimo pusei: tam kas išoriška, objektyvu ir kvantizuojama. „Dievo mirtis“ (ir po jos sekusi nuoširdaus moralės jausmo, pagarbos gyvenimui, žmogiškumui, vertei, mirtis) išreiškia vidinės, subjektyviosios gyvenimo pusės mirtį: tos pusės, kuri tradicinėse religijose buvo patiriama kaip Dievo sąmonė. Ne susitelkimas į Dievo idėją ar sampratą, juolab į Dievo atvaizdą, o akivaizdos su galutiniu realybės ir prasmės pagrindu, iš kurio gyvybė ir meilė galėjo spontaniškai sužydėti, pojūtis.

Kviečiame registruotis į Padayatros festivalį su Bhakti Caitanya Svamiu!

ratharudho gacchan pathi milita-bhudeva-patalaih
stuti-pradurbhavam prati-padam upakarnya sadayah
daya-sindhur bandhuh sakala jagatam sindhu-sutaya
jagannathah svami nayana-patha-gami bhavatu me

(ištrauka iš Sri Jagannathastakam)

Vertimas:

Kai Viešpats Jagannatha važiuoja savo Rathayatros vežime, kiekviename žingsnyje, dideli brahmanų sambūriai garsiai kartoja mantras ir dainuoja giesmes Jo malonumui. Girdėdamas brahmanų giesmes, Viešpats Jagannatha tampa labai palankiai nusiteikęs jų atžvilgiu. Jis – malonės vandenynas bei tikrasis visų pasaulių draugas. Tegul Jagannatha Svami kartu su savo palydove Lakšmi, gimusia iš nektaro vandenyno, būna mano regėjimų objektas.

Iš Rathayatros spaudos konferencijos 1970 m. liepos 4 d., San Franciske:

...Pamatę Jagannathos dievybes vežime ir kaip Caitanya Mahaprabhu kartodami Harė Krišna, dalyvaudami šiame festivalyje, kitame gyvenime sugrįšite atgal namo, atgal pas Dievą. Taip teigia mūsų Vediniai šventraščiai...

(Šrila Prabhupada)

Prieš 500 metų šis festivalis tapo pagrindine Viešpaties Caitanyos, kuris yra pats Krišna, veikla. Kiekvienais metais Viešpats Caitanya šokdavo ir dainuodavo Rathayatros festivalyje kartu su savo palydovais.

Vien Viešpaties vežimo regėjimas yra nepaprastai palankus ir gali sunaikinti negatyvias daugelio gyvenimų karmines reakcijas.

Traukdami Viešpaties Jagannathos vežimą, Jo atsidavę grąžina Krišną atgal į Vrindavaną – atgal pas Šrimati Radharani.

Nauda, kuria gauna kiekvienas, dalyvaujantis festivalyje yra neišmatuojama:

• Matydamas pačią maloningiausią Viešpaties Jagannathos formą, žmogus labai greitai taps dvasiškai pažengęs ir pasieks greitą apsivalymą; 
• Tiesiog matydamas pravažiuojantį vežimą ir pasitikdamas Viešpatį, žmogus gali apvalyti savo kūną nuo nuodėmingų reakcijų;
• Netgi tas, kas gimė žemą padėtį užimančioje šeimoje, gali pasiekti tokius pačius turtus, kaip Viešpaties Višnu, paprasčiausiai sekdamas paskui Rathayatros vežimą;
• Šokdamas ir dainuodamas per Rathayatros festivalį, žmogus gali pakelti savo sielą virš visų meditacijų;
• Atlikdamas bet kokią veiklą, siekiant užtikrinti festivalio sėkmę, žmogus gauna visus Viešpaties palaiminimus;
• Aukodamas savo laiką, pastangas ir pinigus Rathayatros festivaliui, žmogus užtikrina, kad jo namai, šeima ir draugai bus amžinai palaiminti.

Mathura-virahocita Darsana-lalasa

kabe kṛṣṇa-dhana pāba hiyāra mājhāre thoba

juḍāiba tāpita-parāṇa

sājāiyā diba hiyā basāiba prāṇa-priyā

nirakhiba se candra-bayāna

he sajani ! kabe mora haibe su-dina

se prāṇa-nāthera saṅge kabe vā phiriba raṅge

sukhamaya jamunā-pulina

lalitā viśākhā lañā tāṅhāre bheṭiba giyā

sājāiyā nānā upahāra

sadaya haiyā bidhi milāibe guṇa-nidhihena bhāgya haibe āmāra

dāruṇa bidhira nāṭa bhāṅgila premera hāṭa

tila-mātra nā rākhila tā’ra

kahe narottama dāsa ki mora jivane āśa

chāḍi gela brajendra-kumāra

Kada aš žvilgsniu galėsiu gėrėtis Krišnos veidu, primenančiu mėnulį, kuris yra brangakmenis, brangesnis už mano gyvenimą? Kada aš galėsiu Jį puošti ir pasodinti savo širdyje, išsivaduodamas iš savo nuodėmingo gyvenimo?

O mano brangusis drauge, kada ateis ta palanki diena, kai aš ekstazės apimtas vaikščiosiu Yamunos krantais su savo širdies Viešpačiu?

Savo rankose nešinas brangiomis dovanomis aš sutiksiu Jį kartu su Lalita ir Višaka. Ar kada geraširdis Likimas suteiks man laimę susitikti savo Viešpatį, transcendentinių savybių vandenyną?

Vaje vaje, mano toks likimas, jog griežti Likimo dėsniai išblaškė meilės dievui turgavietę ir nič nieko čia nebeliko. Narottama dasa apgailestauja: “Kokia viltis liko gyventi dabar, kai Vrajos karaliaus sūnus paliko mane?”

Kviečiame visus registruotis į Padayatrą su JŠ Bhakti Čaitanja Svamiu!

Garbingi festivalio svečiai:
JŠ Bhakti Čaitanja Svamis
JŠ Bhakti Šaran Šanta Gosvamis
JK Dhanešvara Prabhu

Pranešame, kad JŠ Bhakti Ananta Krišna Gosvamis festivalyje nedalyvaus.

Dėmesio! Šiek tiek pasikeitė festivalio tvarkaraštis
Rathayatra Palangoje, kuri buvo numatyta birželio 23 d. (šeštadienį) yra perkeliama į birželio 22 d. (penktadienį). Laikas lieka tas pats, 16:00
Harinama Šventojoje, kuri buvo numatyta birželio 22 d. (penktadienį) yra perkeliama į birželio 23 d. (šeštadienį). Laikas lieka tas pats, 18:30

Daugiau informacijos prisegtame plakate, elektroniniu paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai ir telefonu +370 662 90468 (Ana).

Skubėkite registruotis, vietų skaičius ribotas!

Jo šventenybės Sacinandana Svamio paskaita Mayapure 2012 02 24 Kirtana Melos festivalio pradžioje. Paskaita apie tai, kad bhaktas, pasiekęs meilės Dievui pakopą, šoka ir dainuoja ir elgiasi kaip išprotėjęs, visiškai abejingas pašaliečių nuomonei. Posmas iš Šrimad Bhagavatam 11.2.40. Originalus įrašas anglų kalba čia: http://www.mayapurtvarchives.com/2012_02_19_archive.html. Malonaus žiūrėjimo ir klausymosi.

Kas nori pasiklausyti šios paskaitos savo grotuve, čia galima atsisiųsti mp3 versiją:

Gour Govinda Svamio Hari-katha (kalbant apie pieno spalvą) Jagadatma Prabhu namuose Bhubanesvare, 1994 m.

... Prema pasireiškia dviem būdais, sambhoga ir vipralambha, sąjunga ir išsiskyrimas – dvi priešingybės. Išsiskyrus, ši prema yra tokia nuodinga – labiau nuodinga nei baisi gyvatė. Ši situacija stipriai degina. Bet sambhogoje, sąjungoje yra toks malonumas, paramānanda-prada, kad tai suteikia aukščiausią laimę. Išsiskyrimo būsenoje kṛṣṇa-premāmṛta sukelia didesnį skausmą negu nuodinga gyvatė. O sąjungos metu - tai begalinis nektaras. Taigi, šios dvi priešingybės, nuodai ir nektaras, sumaišyti kartu yra rādhā-prema, kṛṣṇa-prema. Štai kokia nuostabi šios kṛṣṇa-prema savybė.

Šioje premoje jūs nerasite jokių kvaišalų, bet ji yra labai stiprus kvaišalas, nes priverčia išprotėti. Jeigu vartosite marihuaną arba LSD, išprotėsite, nes jie yra kvaišalai. Bet kṛṣṇa-premoje nėra jokių kvaitinančių medžiagų, bet ji yra stiprus kvaišalas. Jeigu kas nors jos gauna – išprotėja. Gopės išprotėjo, Rādhārāṇī išprotėjo, o tuomet iš proto išėjo ir Kṛṣṇa.

Taipogi, ši prema nėra ugnis, bet ji degina. Kṛṣṇa-prema nėra ginklas, bet ji perveria širdį. Ji nėra vanduo, bet ji nuplauna viską – jūsų išdidumą, jūsų dharmą, jūsų drovumą. Taip pat ji paskandina transcendentinėje ekstazėje, malonume. Kiekvieną akimirką ji leidžią jums ragauti tą nektarą. Ji veda iš proto ir verčia šokti.

Nėra jokių rādhā-premos apribojimų. Ji laisva ir visiškai, nepaprastai tyra. Net klausimas nekyla apie jos suktumą, bet kaip nuostabu, jog ši prema juda labai kreivai, vakra-vyavahāra, zigzagu.

(The Last Limit of Bhakti, p. 79-80. Paskaita, Bhubaneswar, 1993 rugsėjo 10.)

iš Narottamos dainų rinkinio

hede he! nāgara bara śuna he mūralīdhara

nivedana kari tuyā pāya

caraṇa nakhara maṇi yena cāṅdera gāṅthani

bhāla śobhe āmāra galāya

śrīdāma sudāma saṅge yakhana vane yāo raṅge

takhana āmi duyāre dāṅḍāye

mane kari saṅge yāi gurūjanara bhaya pāi

āṅkhi raila tuyā pāne ceye

cāi navīna-megha-pāne tuyā baṅdhu paḍe mane

elāiyā keśa nāhi bāṅdhi

randhana-śālāte jāi tuyā baṅdhu guṇa gāi

dhuṅyāra chalanā kari kāṅdi

maṇi nao māṇika nao āṅcale bāṅdhile rao

phula nao ye keśe karibeśe

nārī nā karita vidhi tuyā hena guṇanidhi

laiyā phiritāma deśe deśe

aguru candana haitāma tuyā ange mākhā raitāma

ghāmiyā paḍitāma rāṅgā pāya

ki mora manera sādha vāmana haye cāṅda hāta

vidhi ki sādha pūrābe āmāra

narottama dāsa kaya śuna ahe dayāmaya

tumī āmāya nā chāḍiha dayā

je dina tomāra bhāve āmāra e deha jābe

sei dine diya pada chāyā

O mano brangus Herojau! O Viešpatie, grojantis fleita! Prašau, išgirski mano prašymą Tau. Kai Tu su Šridama ir Sudama eini link miško, Tavo kojų pirštų nagai it brangakmeniai primena eiles mėnulių.

Tuo metu aš stoviu ant slenksčio svajodama eiti kartu su Tavimi. Bet aš bijau vyresniųjų ir garbingų žmonių.Todėl aš tiesiog akimis nuseku Tave.

Kai tik pamatau naujus debesis, o mano drauge, aš kaip mat pasileidžiu plaukus. Kai verdu virtuvėje aš tiesiog apdainuoju Tavo šlovę ir verkiu, ir apsimetu jog tai dūmai graužia akis.

O mano mielasis Viešpatie! Tu nesi nei brangakmenis nei deimantas, kurį aš galėčiau laikyti įsirišęs į savo drabužio kraštą. Tu nesi gėlė, kuria aš galėčiau pasidabinti savo plaukus. Jeigu nebūčiau moteris, aš būčiau galėjus pasiimti Tave, dieviškų savybių vandenyne, po visą šalį.

Jeigu būčiau aguru arba sandalmedis, tada aš būčiau ištepta Tau ant rankų ir kojų ir kai Tu prakaituotum, aš nukrisčiau ant Tavo rausvų lotosinių pėdų. Kokius troškimus aš turiu! Nors esu nykštukas, noriu paliesti mėnulį. Ar kūrėjas kada išpildys mano troškimą?

Narattoma dasa sako: „Prašau, išgirski, maloningiausias Viešpatie. Neatstumk manęs.Tą dieną kai paliksiu kūną, būdama pilnai paskendusi mintyse apie Tave, prašau suteiki savo lotosinių pėdų prieglobstį”.

aji rase bādara niśi
preme bhāsala saba vṛndavāna-vāsī

śyāma-ghana barikhaye prema-sudhā-dhāra
kore raṅgiṇī rādhā bijurī-saṅcāra

preme pichala patha gamana bhela baṅka
mṛgamada-candana-kuṅkume bhela paṅka

dig vidig nāhi premera pāthāra
dubila narottama nā jāne saṅtara

Visi Vrindavanos gyventojai šią naktį skendėjo dieviškų meilės jausmų liūtyje.

Šri Krišna lieja kondensuotą meilės nektarą, o Šri Radhikos žaidimai prišaukė žaibus.

Keliai tapo slidūs nuo Jų ekstatinės meilės, kai Jie vaikščiojo niekad nematytais būdais. Vrindavanos žemė susimaišė su raudonu moliu, sandalmedžio pasta ir muskusu ir patapo klampi.

Meilės vandenynas išsiliejo į visas puses ir Narottama dasa paskendo šiame vandenyne, nemokėdamas plaukti.

Vasanti-rasa pg. 82 (Pavasario meilės žaidimai)

vṛndāvana ramya-sthāna divya-ciṅtāmaṇi-dhāma
ratana-mandira manohara
abṛta kālindī-nīre rāja-haṁsa keli kare
tāhe śobhe kanaka-kamala

tāra madhye hema-pīṭha aṣṭa-dale beṣṭita
aṣṭa-dale pradhānā nāyikā
tāra madhye ratnāsane ba’si āchen dui-jane
śyāma-saṅge sundarī rādhikā

o-rūpa-lābaṇya-rāśi amiya pariche khasi
hāsya-parihāsa-sambhāṣaṇe
narottama-dāsa kaya nitya-līlā sukha-maya
sadāi sphurūka mora mane

Nuostabi vieta, žinoma Vrindavanos vardu, yra transcedentinė buveinė dvasiniame pasaulyje ir yra visa pastatyta iš filosofinio akmens. Ten yra daugybė šventyklų, pastatytų iš brangakmenių, o gulbės, vadinamos raja-hamsa, žaidžia Yamunos upės vandenyse, kuri teka per tą transcedentinę šalį. Toje dieviškoje upėje žydi nuostabus šimtalapis auksinis lotosas.

To lotoso vidury yra auksinė pakyla, apsupta aštuonių lotoso žiedlapių. Ant šių žiedlapių randasi aštuonios pagrindinės sakhės, vadovaujamos Lalitos ir Višakos. O ant auksinės pakylos, ant brangakmeniais išpuošto sosto sėdi dieviškoji pora. Viešpaties Šyamo draugijoje sėdi gražioji Radhika.

Nuostabus Šri Radhos ir Govindos grožis bei saldumas Jų pokalbių metu, kurie yra pilni šypsenų ir juoko, liejasi lyg lietaus nektaras. Narottama dasa sako: “Tegu šie amžini žaidimai, pilni transcedentinio džiaugsmo, būna amžinai apreikšti mano širdyje”.

Visai neseniai vieno mano mokinio dukra paklausė manęs:

- -     Ar gali parodyti man Krišną?

Aš atsakiau:

- Ne dabar, mano brangus vaike, prašau palauki dar penkias savaites.

Šiandien aš paėmiau mergaitę už rankos ir parodžiau jai medį.

- -     Žiūrėk, - pasakiau, - čia yra Krišna. Ar matai žiedelius ir mažyčius žalius besiskleidžiančius lapus? Krišna sako Gitoje „Aš esu žydintis pavasaris“. Tai yra Krišna, kuris kuria stebuklus gamtoje, jį patį šlovinančius... Ar supranti?

Maža mergaitė palinksėjo galvą ir nubėgo pas savo mamą:

- -     Mama, mama, aš mačiau Krišną!

Pavasaris man yra magiškas laikas. Šiandien vaikščiojau miške ir pamačiau vienišą vyšnią žydinčią tarp eglių. Ji atrodė lyg talentingas fleitininkas, grojantis kupranugariams, kurie neturi nei kruopelytės supratimo. Ji buvo vienintelis pilnai pražydęs medis tarp kitų tamsių medžių, kurie nerodė jokio sąmoningumo ženklo. Bet vyšnia turėjo klausytoją. Šis klausytojas buvo Mūsų Saldus Viešpats. Bhakti panaši į pavasarį. Ji yra Viešpaties galia, kuri įeina į asmenybę, kad suteiktų malonumą Viešpačiui. Kai aš išėjau iš miško, jaučiausi toks praturtėjęs šio vienišo, visai pražydusio vyšnios medžio pamoka. Lai aš taip pat atversiu savo širdį visiškai mano Viešpaties malonei, net jei ir visas pasaulis liks tyloj.

Laurynas, kuris gyvena Newcastle, norėdamas pasitarnauti bhaktams sukūrė profesionalų, nuoširdų, gražų video apie Hare Krišna judėjimą. Filmas apie ISKCON Newcastle Šri Šri Pančatattva šventyklą ir bhaktus ir miesto gyventojus. Štai jums nuoroda:

Holi spalvų festivalis yra kasmetinė šventė hinduizmo tradicijoje. Reportažas anglų kalba.