Toliau girdėsite paskaitą, Šrīmad Bhāgavatam, I giesmė, 2 skyrius, 26 tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada. Įrašyta 1972 metų lapkričio 6 dieną Vrindavane, Indija.

mumukṣavo ghora-rūpān
hitvā bhūta-patīn atha
nārāyaṇa-kalāḥ śāntā
bhajanti hy anasūyavaḥ

Tiems, kas turi rimtų ketinimų išsivaduoti, be abejo, yra nepažįstamas pavydas ir jie gerbia visus, tačiau jie atsisako garbinti pasibjaurėtinus ir siaubą keliančius pusdievių pavidalus ir garbina vien palaimą spinduliuojančius Viešpaties Viṣṇu ir Jo pilnaverčių dalių pavidalus.

Esė, siekianti atskleisti ir parodyti ISKCON‘o ištakas, filosofinę doktriną, misiją, tikslus, regulą bei praktiką, Vedų kultūros reprezentavimą, raidą pasaulyje ir Lietuvoje, reikšmę visuomenei

Be daugybės įsimintinų istorinių datų, paminėtų ir švęstų pasaulyje, 2016-tieji išsiskyrė ir kaip jubiliejiniai, 50-tieji Tarptautinės Krišnos  Sąmonės Bendrijos (ISKCON) įkūrimo metai, kurie buvo pažymėti daugybe, ta proga visame pasaulyje vykusių ar tebevykstančių renginių, seminarų, minėjimų ir festivalių.

Kas yra ISKCON‘as, pasaulyje daugiau žinomas kaip Krišnos sąmonės, arba Harė Krišna judėjimas? ISKCON‘as priskiriamas gaudiya-vaišnavų-sampradajai – vienai iš keturių pagrindinių vaišnavizmo mokyklų, laikomai monoteistine Vedų, arba Hindu kultūros religija. Šios mokyklos religinė-filosofinė doktrina grindžiama  nuostatomis, suformuluotomis istoriniuose, sanskrito kalba užrašytuose Vedų kultūros šventraščiuose - Bhagavad-Gitoje ir Šrimad Bhagavatam (Bhagavata puranoje). Šie šventraščiai atskleidžia  pagrindinį žmogaus gyvenimo tikslą – meilės santykių su Viešpačiu atkūrimą – bhakti yogos tradiciją.

Įvairiose kultūrose Viešpats vadinamas įvairiais vardais: Alachas, Buda, Jahvė, Višnu, Krišna, Rama, etc. Tai - tartum skirtingi drabužiai, įvairiomis aplinkybėmis dėvimi vienos ir tos pačios Asmenybės – Dievo.  ISKCON‘o atsidavę Dievo vardus šlovina, kartodami maha-mantrą, didžiąją išlaisvinimo giesmę: Harė Krišna, Harė Krišna, Krišna Krišna, Harė Harė / Harė Rama, Harė Rama, Rama Rama, Harė Harė. Čia Krišna ir Rama – Viešpaties vardai, nurodantys Patį Patraukliausią ir Labiausiai Džiuginantį,  Hara – Viešpaties energija, kuri kreipinyje virsta Harė. Kitaip sakant, tai – kreipimasis į Viešpatį, Jo energiją, prašant leidimo ir malonės Jam tarnauti. Šlovindamas Viešpatį ir tarnaudamas Jam, adeptas išvalo širdyje susikaupusią nešvarą, atranda savo tikrąjį „aš“ ir savo tikrąją prigimtį.

2016 m. gruodžio 31 d. anksti ryte kūną paliko vienas iš ryškiausių Lietuvos poetų, Nacionalinės premijos laureatas Vytautas Bložė. Apie jo gyvenimą ir nuopelnus jau rašė delfi.lt. Jį prisiminė geru žodžiu ir balarama.lt. Žemiau pateikiame vieno iš vaišnavų atsiminimus apie šią didžią sielą:

Bendraudamas su Vytautu Blože, paskutinius jo 10 gyvenimo metų niekada nejaučiau, kad jis senas žmogus..., tik išoriškai mačiau seną kūną. Visad kupinas vidinio entuziazmo, šviesumo ir gilumo paieškose jis vis rašė ir kūrė. Susitikdavau su šia ypatinga asmenybe, kai jis persikėlė gyventi į Kauną. Susitikę daug kalbėdavome praktiškai visomis temomis nuo kasdienės buities iki aukščiausių rytietiškos filosofijos kanonų. Jis plačiai mastė ir bendravo su įvairių konfesijų nariais, kas ir atsispindėjo jo eilėse. Kartais net pagalvodavau – keistuolis, ir ką jis čia kuria? Po to pasirodydavo jo knygutės, kurių gaudavau iš jo dovanų. Paskaitęs suprasdavau, kad taip išreikšti mintį gali tik poetas su didžiuliu vidiniu pasauliu, laisvu nuo socialinių, religinių, politinių stereotipų ar įvardijimų. Ir tokiais drąsiais jie buvo abu su Nijole. Su Nijole Miliauskaite asmeniškai nesu bendravęs, iškilo toks vaizdinys, kai apie ją girdėjau iš Vytauto ir susipažinau su jos kūryba. Jie rašė ir apie Krišną, ir Budhą. Vytautas ypač mėgo Šri Čaitanją Mahaprabhu, dar pamenu, kaip telefonu kalbėjomės apie Tą Auksinį Avatarą... Mano manymu, Vytauto ir Nijolės įnašas į šių laikų lietuvių literatūrą (ir ne tik) vienas ryškiausių. Jie be perdėto sentimentalumo ar fanatiškumo dar labiau suartino Rytus ir Lietuvą, iškėlė, palaikė bendrojo visuotinai universalaus dvasingumo idėją.

Vytautas Bložė tuo pat metu buvo paprastas, visada atsimindavo ir gerais žodžiais minėdavo Irmantą bei kitus vaišnavus. Jau tuo metu, būdamas garbaus amžiaus, daug vaikščiojo pėsčiomis kol galėjo - nueidavo po 5-6 kilometrus, badaudavo ir pasninkaudavo, labai mėgo prasadą (sudvasintą maistą). Sveikatai leidus mielai sutikdavo padeklamuoti savo kūrybą vaišnaviškų švenčių ir renginių metu, į kuriuos aš jį kviesdavau. Be abejonės, labai gaila, kad nebegalėsim daugiau tiesiogiai bendrauti su tokia tauria siela.

Akšaja Krišna das

Gruodžio 21 d. grupė entuziastų Vilniaus Akropolyje Kalėdinių švenčių proga padarė flashmobą - žaibišką susibėgimą. Štai šio flashmobo vaizdo įrašas

Toliau girdėsite paskaitą, Šrīmad Bhāgavatam, I giesmė, 2 skyrius, 25 tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada. Įrašyta 1972 metų rugpjūčio 28 dieną Los Andžele, JAV.

bhejire munayo ’thāgre
bhagavantam adhokṣajam
sattvaṁ viśuddhaṁ kṣemāya
kalpante ye ’nu tān iha

Kitados visi didieji išminčiai tarnavo transcendentiniam Dievo Asmeniui, Bhagavanui, nes Jis egzistuoja aukščiau trijų materialiosios gamtos guṇų. Jie garbino Jį, kad išsivaduotų iš materijos kuriamų sąlygų ir kartu patirtų aukščiausiąjį gėrį. Tas, kuris seka šių didžiųjų autoritetų pavyzdžiu, kaip ir jie, yra vertas išsivadavimo iš materialaus pasaulio.

Toliau girdėsite paskaitą, Šrīmad Bhāgavatam, I giesmė, 2 skyrius, 24 tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada. Įrašyta 1972 metų rugpjūčio 27 dieną Los Andžele, JAV.

pārthivād dāruṇo dhūmas
tasmād agnis trayīmayaḥ
tamasas tu rajas tasmāt
sattvaṁ yad brahma-darśanam

[SB 1.2.24]

Malkos - tai pakitusi žemė, bet dūmai geriau už drėgną medieną. O dar geriau ugnis, nes ugnis (atliekant Vedų aukojimus) padeda mums patirti gėrį, kurį skleidžia aukščiausioji išmintis. Taip lygiai ir aistra (rajas) geriau už neišmanymą (tamas), bet užvis geriausia - dorybė (sattva), nes per dorybę galima pažinti Absoliučią Tiesą.

Toliau girdėsite paskaitą, Šrīmad Bhāgavatam, I giesmė, 2 skyrius, 23 tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada. Įrašyta 1972 metų rugpjūčio 26 dieną Los Andžele, JAV.

sattvaṁ rajas tama iti prakṛter guṇās tair
yuktaḥ paraḥ puruṣa eka ihāsya dhatte
sthity-ādaye hari-viriñci-hareti saṁjñāḥ
śreyāṁsi tatra khalu sattva-tanor nṛṇāṁ syuḥ

[SB 1.2.23]

"Transcendentinis Dievo Asmuo yra netiesiogiai susijęs su trimis materialiosios gamtos guṇomis - aistra, dorybe ir neišmanymu, ir tik tam, kad šis pasaulis būtų sukurtas, gyvuotų ir būtų sunaikintas, Jis įsikūnija trimis kokybiškai skirtingais pavidalais - kaip Brahmā, Viṣṇu ir Śiva. Iš jų žmonėms didžiausią gėrį gali suteikti Viṣṇu - dorybės pavidalas."

Toliau girdėsite paskaitą, Šrīmad Bhāgavatam, I giesmė, 2 skyrius, 21 tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada. Įrašyta 1972 metų lapkričio 1 dieną Vrindavane, Indija.

bhidyate hṛdaya-granthiś
chidyante sarva-saṁśayāḥ
kṣīyante cāsya karmāṇi
dṛṣṭa evātmanīśvare

"Taip širdyje perkertamas mazgas ir į šipulius sudūžta visos abejonės. Kai žmogus suvokia, kad savasis "aš" yra tikras šeimininkas, karminių darbų grandinė nutrūksta."

Toliau girdėsite paskaitą, Šrīmad Bhāgavatam, I giesmė, 2 skyrius, 13 tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada. Įrašyta 1972 metų spalio 24 dieną Vrindavane, Indija.

ataḥ pumbhir dvija-śreṣṭhā
varṇāśrama-vibhāgaśaḥ
svanuṣṭhitasya dharmasya
saṁsiddhir hari-toṣaṇam

"O geriausiasis iš dukart gimusiųjų, neveltui yra sakoma, kad suteikti džiaugsmo Dievo Asmeniui yra aukščiausias tobulumas, kokį tik žmogus gali pasiekti vykdydamas nustatytąsias savo luomui ir āśramui pareigas."

Jagannatha Purio Legendos yra dokumentinis filmas rodytas per Nacionalinės Geografijos kanalą. Rajeev Khandelwal pasiims mus į Purį, Orisos valstijoje, pažiūrėti garsiąją Viešpaties Džagannathos, Viešpaties Balabhadros ir Devi Subhadros Rathajatrą. Kartu su juo ištirti didingą Džagannathos šventyklos architektūrą ir sužinoti, kaip ši Jatra suburia kartu įvairias kultūras, religijas ir mitologiją. Dabar aukštos raiškos ir lietuvių kalba.

Toliau girdėsite paskaitą, Šrīmad Bhāgavatam, I giesmė, 2 skyrius, 11 tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada. Įrašyta 1974 metų balandžio 26 dieną Tirupatyje, Indija.

SB 1.2.11

vadanti tat tattva-vidas
tattvaṁ yaj jñānam advayam
brahmeti paramātmeti
bhagavān iti śabdyate

"Išprusę transcendentalistai, kurie pažino Absoliučią Tiesą, vadina šią nedualią substanciją Brahmanu, Paramātma arba Bhagavānu."

Toliau girdėsite paskaitą, Šrīmad Bhāgavatam, I giesmė, 2 skyrius, 11 tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada. Įrašyta 1972 metų spalio 22 dieną Vrindavane, Indija.

SB 1.2.11

vadanti tat tattva-vidas
tattvaṁ yaj jñānam advayam
brahmeti paramātmeti
bhagavān iti śabdyate

"Išprusę transcendentalistai, kurie pažino Absoliučią Tiesą, vadina šią nedualią substanciją Brahmanu, Paramātma arba Bhagavānu."

Toliau girdėsite paskaitą, Šrīmad Bhāgavatam, I giesmė, 2 skyrius, 11 tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada. Įrašyta 1972 metų rugpjūčio 9 dieną Londone.

SB 1.2.11

vadanti tat tattva-vidas
tattvaṁ yaj jñānam advayam
brahmeti paramātmeti
bhagavān iti śabdyate

"Išprusę transcendentalistai, kurie pažino Absoliučią Tiesą, vadina šią nedualią substanciją Brahmanu, Paramātma arba Bhagavānu."

Toliau girdėsite paskaitą, Šrīmad Bhāgavatam, I giesmė, 2 skyrius, 10 posmas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada. Įrašyta 1972 metų spalio 21 dieną Vrindavane, Indija.

kāmasya nendriya-prītir
lābho jīveta yāvatā
jīvasya tattva-jijñāsā
nārtho yaś ceha karmabhiḥ

Žmogaus norai neturi krypti į juslinius malonumus. Jam derėtų galvoti tik apie sveiką gyvenseną, kitaip sakant, apie savisaugą, nes žmogaus paskirtis - gilintis į Absoliučią Tiesą. Tiktai toks turėtų būti jo veiklos tikslas.

Toliau girdėsite paskaitą, Šrīmad Bhāgavatam, I giesmė, 2 skyrius, 8 posmas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada. Įrašyta 1972 metų rugsėjo 6 dieną New Vrindavane, JAV.

dharmaḥ svanuṣṭhitaḥ puṁsāṁ
viṣvaksena-kathāsu yaḥ
notpādayed yadi ratiṁ
śrama eva hi kevalam

"Bet kuri veikla, atitinkanti užimamą padėtį visuomenėje, yra bergždžias darbas, jei ji nepažadina noro išgirsti Dievo Asmens žinią."

Toliau girdėsite paskaitą, Šrīmad Bhāgavatam, I giesmė, 2 skyrius, 12 posmas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada. Įrašyta 1972 metų spalio 23 dieną Vrindavane, Indija.

tac chraddadhānā munayo
jñāna-vairāgya-yuktayā
paśyanty ātmani cātmānaṁ
bhaktyā śruta-gṛhītayā

"Rimtas ir smalsus tiesos ieškotojas - išminčius, apsiginklavęs žiniomis bei atsižadėjimu, pažįsta Absoliučią Tiesą su atsidavimu Jai tarnaudamas, kaip tai sužinojo iš Vedānta-śruti."

(Iš Bhaktivinodos Ṭhākuros "Śaraṇāgati")

Daina 1

kabe gaura-vane, suradhunī-taṭe,
'hā rādhe hā kṛṣṇa' bole'
kāṅdiyā beḍā'bo, deho-sukha chāḍi',
nānā latā-taru-tale

śwa-paca-gṛhete, māgiyā khāibo,
pibo saraswatī-jala
puline puline, gaḍā-gaḍi dibo,
kori' kṛṣṇa-kolāhala

dhāma-bāsī jane, pranati koriyā,
māgibo kṛpāra leśa
vaiṣṇava-caraṇa- reṇu gāya mākhi',
dhori' avadhūta-veśa

gauḍa-braja-jane, bheda nā dekhibo,
hoibo baraja-bāsī
dhāmera swarūpa, sphuribe nayane,
hoibo rādhāra dāsī

1) Kada aš verkdamas vaikštinėsiu medžių ir vijoklių paunksmėje, dangiškosios Gaṇgos upės pakrantėmis, Navadvīpoje, šaukdamas: „O Rādhe! O Kṛṣṇa!", pamiršęs bet kokius kūniškus patogumus?

2) Aš maitinsiuosi prašydamas išmaldos šunėdžių namuose ir gersiu Sarasvatī upės vandenį. Ekstazėje ritinėsiuosi ant žemės prie upės kranto, garsiai šaukdamas: „Kṛṣṇa! Kṛṣṇa!“

3) Lenkdamasis šventos žemės gyventojams aš prašysiu jų malonės trupinėlio. Dulkėmis nuo Vaiṣṇavų pėdų trinsiu visą savo kūną ir dėvėsiu elgetos drabužius.

4) Aš nematysiu skirtumo tarp Vrajabhūmio ir Navadvīpos gyventojų, ir taip pavirsiu į Vrajos gyventoją.Tikroji Viešpaties buveinės prigimtis pati apsireikš mano akims ir aš tapsiu Śrīmatī Rādhārāṇės tarnaite.[1]

Daina 2

dekhite dekhite, bhulibo vā kabe,
nija-sthūla-paricoya
nayane heribo, braja-pura-śobhā,
nitya cid-ānanda-moya

bṛṣabhānu-pure, janama loibo,
yāvaṭe vivāha ha'be
braja-gopī-bhāva, hoibe swabhāva,
āno-bhāva nā rohibe

nija-siddha-deha, nija-siddha-nāma,
nija-rūpa-swa-vasana
rādhā-kṛpā-bale, lobhibo vā kabe,
kṛṣṇa-prema-prakaraṇa

jamunā-salila- āharaṇe giyā,
bujhibo yugala-rasa
prema-mugdha ho'ye, pāgalinī-prāya,
gāibo rādhāra yaśa

1) Kada vieną akimirką aš pamiršiu savo kūnišką tapatybę? Aš stebėsiu nuostabų Vrajos karalystės, kupinos amžinos dvasinės palaimos, grožį.

2) Gimsiu karaliaus Vṛṣabhānu mieste ir laikui atėjus ištekėsiu į greta esantį Yāvaṭa-grāmą. Mano būdas ir elgesys bus vien kaip piemenaitės ir aš nežinosiu kitų nuotaikų.[2]

3) Kada Rādhos malonės dėka aš gausiu savo amžiną dvasinį kūną, savo dvasinį vardą, pavidalą ir drabužius? Kada Jos malone aš būsiu inicijuota į dieviškos meilės Kṛṣṇai išraiškos technikas?[3]

4) Eidama prie Yamunos upės pasemti vandens, aš džiūgausiu, žinodama apie slaptingus skonius, kurie jungia Dieviškąją porą, Rādhą ir Kṛṣṇą. Sužavėta jų kilnios meilės aš giedosiu Śrī Rādhos šlovę kaip išprotėjusi moteris.

Daina 3

bṛṣabhānu-sutā- caraṇa-sevane,
hoibo ye pālya-dāsī
śrī-rādhāra sukha, satata sādhane,
rohibo āmi prayāsī

śrī-rādhāra sukhe, kṛṣṇaera ye sukha,
jānibo manete āmi
rādhā-pada chāḍi', śrī-kṛṣṇa-saṅgame,
kabhu nā hoibo kāmī

sakhī-gaṇa mama, parama-suhṛt,
yugala-premera guru
tad-anugā ho'ye, sevibo rādhāra,
caraṇa-kalapa-taru

rādhā-pakṣa chāḍi', ye-jana se-jana,
ye bhāve se bhāve thāke
āmi to' rādhikā- pakṣa-pātī sadā,
kabhu nāhi heri tā'ke

1) Kad galėčiau tarnauti Vṛṣabhānu dukters lotosinėms pėdoms, aš atsiduosiu vienos iš Vrajos gopių globai ir būsiu jos tarnaitė. Visuomet stengsiuosi suteikti malonumo Śrī Rādhāi.[4]

2) Širdyje žinosiu, kad Rādhos malonumas yra vienintelis Kṛṣṇos džiaugsmo šaltinis. Todėl niekuomet nenorėsiu palikti jos lotosinių pėdų, kad galėčiau džiaugtis tik Jo bendrija.[5]

3) Kalbant apie meilę, kuri jungia Rādhą ir Kṛṣṇą, sakhės yra geriausios mano draugės ir mokytojos. Sekdama jų pavyzdžiu, aš tarnausiu Rādhos lotosinėms pėdoms, kurios yra panašios į troškimus išpildančius medžius.

4) Aš visuomet šališka Rādhikos stovyklai ir todėl niekada nežiūrėsiu į tas, kurios paliko Rādhos draugiją, kas jos bebūtų ir kokie bebūtų jų siekiai.[6]

----------------------

Toliau girdėsite paskaitą, Śrīmad Bhāgavatam 1.2.7. Skaito Jo Dieviškoji malonybė A.C. Bhaktivedanta Svami Prabhupada. Įrašyta 1972 m. rugsėjo 5 d. New Vrindavane, JAV.

Pasaulyje, kuris dėl skaitmeninių ryšių labai sumažėjo, ar savo gyvenime bei visuomenėje mes vis dar puoselėjame teisingus ryšius?

Kaip atrasti geresnį dvasinį ryšį su savimi ir kitais? Dvasinis lyderis Radhanatha Svamis kalba apie savo įžvalgas šiomis temomis.

Radhanath Swami yra pasaulyje žinomas autorius, filantropas ir bendruomenių kūrėjas.

Jis praktikuoja Bhakti jogą daugiau kaip 40 metų ir yra dvasinis mokytojas. Jo įkvėpimu visoje Indijoje 1.2 mln vaikų gavo pavalgyti, o Mumbajuje atidaryta Bhaktivedanta ligoninė.

Jis skaitė pranešimus Apple, Starbucs, Google ir Lordų rūmuose. Jis kalbėjosi su JAV prezidentu Barack Obama ir Indijos ministru pirmininku Narendra Modi.

Ši kalba įrašyta TEDx renginyje, naudoja TED konferencijų formatą, bet yra nepriklausomas vietinės bendruomenės organizuotas renginys.

Originalus įrašas anglų kalba čia: https://www.youtube.com/watch?v=zPB2EC0Z9z4

Kiekvienas yra pajėgus atlikti śrī-kṛṣṇa-saṅkīrtaną. Kaip Kṛṣṇa kupinas energijų, taip ir Jo vardai. Idėja, kad tik vyrai gali garbinti Hari, o moterys negali, kad tik sveiki žmonės gali garbinti Hari, o ligoniai negali, kad tik stipruoliai gali garbinti Hari, o silpnieji negali - šie samprotavimai netaikomi śrī nāma-saṅkīrtanai. Jis yra vaikas, o aš senas žmogus, todėl aš nekartosiu Hari vardo su juo. Aš išsilavinęs žmogus, o jis kvailys, todėl aš negarbinsiu Hari kartu su juo. Aš pagarbus brāhmanas, o jis yra iš žemos klasės šeimos, todėl aš negarbinsiu Hari kartu su juo. Visa tai yra protiškos ir kūniškos idėjos ir nėra svarbios atliekant śrī-kṛṣṇa-saṅkīrtaną. Aš negaliu kartoti Hari vardo tuštindamasis ar šlapindamasis. Aš negaliu kartoti Hari vardo, nes mano širdis nuodėminga. Tokie samprotavimai yra taip pat nereikšmingi. Mes galima kartoti Hari vardą kai tuštinamės ar šlapinamės, ir netgi didžiausias nusidėjėlis gali kartoti Hari vardą. Bet veidmainiai, manantys, kad kartodami jie atsikratys nuodėmių, niekada negali kartoti Hari vardo. Jei turime polinkį atlikti nuodėmingą veiklą, pasikliaudami apvalančia švento vardo galia, pamatysime, kad mes negalime kartoti švento Hari vardo.

- Iš Amrta Vani, Śrīlos Bhaktisiddhantos Sarasvati Ṭhakuro mokymo. Bengali kalba sudarė  Śrī Bhakti Bhagavat Mayukha Maharāja.