Iš Bhaktivinodos Ṭhākuro "Śaranāgati"

kṛṣṇa-nāma dhare koto bal
viṣaya-vāsanānale, mora citta sadā jwale,
ravi-tapta maru-bhūmi-sam
karna-randhra-patha diyā, hṛdi mājhe praveśiyā,
variṣoya sudhā anupam

hṛdoya hoite bole, jihvāra agrete cale,
śabda-rūpe nāce anukṣan
kanṭhe mora bhaṅge swara, aṅga kāṅpe thara thara,
sthira hoite nā pāre caraṇ

cakṣe dhārā, dehe gharma, pulakita saba carma,
vivarna hoilo kalevara
mūrchita hoilo man, pralayera āgaman,
bhāve sarva-deha jara jara

kori' eto upadrava, citte varṣe sudhā-drava,
more ḍāre premera sāgare
kichu nā bujhite dilo, more to' bātula koilo,
mora citta-vitta saba hare

loinu āśroya jā'r, heno vyavahāra tā'r,
varnite nā pāri e sakal
kṛṣṇa-nāma icchā-moy, jāhe jāhe sukhī hoy,
sei mora sukhera sambal

premera kalikā nām, adbhuta rasera dhām,
heno bala karaye prakāś
īṣat vikaśi' punaḥ, dekhāy nija-rūpa-guna,
citta hari' loya kṛṣṇa-pāś

pūrna vikaśita hoiyā, braje more jāya loiyā,
dekhāy more swarūpa-vilās
more siddha-deha diyā, kṛṣṇa-pāśe rākhe giyā,
e dehera kore sarva-nāś

kṛṣṇa-nāma-cintāmaṇi, akhila rasera khani,
nitya-mukta śuddha-rasa-moy
nāmera bālāi jata, saba lo'ye hoi hata,
tabe mora sukhera udoy

1) Kokią galią turi Kṛṣṇos vardas? Mano širdis nuolat dega materialių troškimų ugnyje, kaip dykuma, kepinama saulės spindulių. Šventas vardas, pro ausis įžengęs į mano širdį, lieja ant mano sielos neprilygstamą nektarą.

2) Šventas vardas kalba iš mano širdies gelmių, persikelia ant mano liežuvio galiuko ir nuolat šoka ant jo transcendentinio garso pavidalu. Mano balsas užsikerta, kūnas dreba vėl ir vėl, o pėdos negali nustygti vietoje.

3) Ašarų upės liejasi iš mano akių, prakaitas visiškai permerkė kūną, oda pašiurpo nuo džiugesio, plaukeliai ant kūno atsistojo piestu, o oda išblykško ir neteko spalvos. Mano protas temsta, aš pradedu alpti, o visą kūną drąsko ekstazės emocijų potvynis.

4) Nors ir keldamas tokius ekstatinius neramumus, šventas vardas užlieja mano širdį skystu nektaru ir paskandina mane dieviškos meilės vandenyne. Jis neleidžia man nieko suprasti, nes iš tiesų mane pavertė bepročiu, pavogęs mano protą ir visas mano galias.

5) Taip elgiasi Tas, kurio prieglobstį aš atradau. Aš nepajėgus to aprašyti. Šventas Kṛṣṇos vardas yra nepriklausomas ir veikia savo paties saldžia valia. Kas jam besuteiktų džiaugsmo, man taip pat bus mano laimės kelias.

6) Šventas vardas yra dieviškosios meilės žiedo pumpuras ir yra pačių nuostabiausių skonių buveinė. Jis apreiškia tokią galią, kad, kai išsiskleidžia truputį labiau, jis atskleidžia savo dievišką pavidalą ir savybes. Tada jis pavagia mano širdį ir nuneša ją tiesiai pas Kṛṣṇą.

7) Visiškai pražydęs, švento vardo žiedas nuneša mane į Vradžą ir atskleidžia man savo meilės žaidimus. Šis vardas suteikia man amžiną dvasinį kūną ir laiko mane šalia Kṛṣṇos. Jis visiškai sunaikina tai, kas buvo susiję su šiuo mano mirtinguoju pavidalu.

8) Kṛṣṇos vardas yra transcendentinis filosofinis akmuo, visų pasiaukojimo skonių lobynas. Jis amžinai laisvas ir yra tyros rasos įsikūnijimas. Kai bus pašalintos ar sunaikintos visos kliūtys tyrai kartoti šventą vardą, tuomet mano laimė pažins savo tikrąjį pabudimą.

Iš Bhaktivinodos Thakuros "Śaranagati"

1) bhuliyā tomāre

bhuliyā tomāre, saṁsāre āsiyā,
peye nānā-vidha byathā
tomāra caraṇe, āsiyāchi āmi,
bolibo duḥkhera kathā

jananī-jaṭhare, chilāma jakhona,
biṣama bandhana-pāśe
eka-bāra prabhu! dekhā diyā more,
vañcile e dīna dāse

takhona bhāvinu, janama pāiyā,
koribo bhajana tava
janama hoilo, poḍi' māyā-jāle,
nā hoilo jñāna-lava

ādarera chele, swa-janera kole,
hāsiyā kāṭānu kāla
janaka-jananī- snehete bhuliyā,
saṁsāra lāgilo bhālo

krame dina dina, bālaka hoiyā,
khelinu bālaka-saha
āra kichu dine, jñāna upajilo,
pāṭha poḍi ahar-ahaḥ

vidyāra gaurave, bhrami' deśe deśe,
dhana uparjana kori
swa-jana pālana, kori eka-mane,
bhulinu tomāre, hari!

bārdhakye ekhona, bhakativinoda,
kāṅdiyā kātara ati
nā bhajiyā tore, dina bṛthā gelo,
ekhona ki habe gati?

1) O Viešpatie, aš pamiršau Tave ir patekau į šį materialų pasaulį, kur patyriau gausybę skausmų ir rūpesčių. Dabar kreipiuosi į Tavo lotosines pėdas ir pasakoju savo vargo istoriją.

2) Kai dar buvau nepakenčiamai įkalintas ankštose motinos įsčiose, Viešpatie, Tu kartą pasirodei man. Pasirodei tik trumpam, ir palikai mane, savo apgailėtiną tarną.

3) Tą akimirką aš pagalvojau: „Kai gimsiu, garbinsiu Tave.“ Tačiau, deja, gimęs iš karto pakliuvau į painų materialių iliuzijų tinklą, tad neturėjau nei lašelio tikrųjų žinių.

4) Būdamas brangiu sūnumi, myluojamas  ant giminaičių kelių, leidau laiką šypsodamasis ir juokdamasis. Tėvo ir motinos prieraišumas padėjo dar labiau pamiršti Tave, ir aš pradėjau galvoti, jog materialus pasaulis – labai puiki vieta.

5) Diena po dienos po truputį suaugau į jauną berniuką, pradėjau žaisti su kitais vaikais. Greitai išryškėjo mano suvokimo galia ir aš kasdien pradėjau uoliai skaityti ir mokintis pamokas.

6) Didžiuodamasis savo išsilavinimu, vėliau keliaudavau iš vienos vietos į kitą ir užsidirbau didelį turtą. Su dideliu dėmesiu rūpindamasis savo šeima, visiškai pamiršau Tave, o Viešpatie Hari!

7) Dabar, senatvėje, šis Bhaktivinoda labai gailiai verkia. Viešpatie, aš nesugebėjau garbinti Tave. Vietoj to tuščiai leidau savo dienas. O dabar, kokia bus mano lemtis?

2) vidyāra vilāse

vidyāra vilāse, kāṭāinu kāla,
parama sāhase āmi
tomāra caraṇa, nā bhajinu kabhu,
ekhona śaraṇa tumi

poḍite poḍite, bharasā bārilo,
jñāne gati habe māni'
se āśā biphala, se jñāna durbala,
se jñāna ajñāna jāni

jaḍa-vidyā jata, māyāra vaibhava,
tomāra bhajane bādhā
moha janamiyā, anitya saṁsāre,
jīvake koraye gādhā

sei gādhā ho'ye, saṁsārera bojhā,
bahinu aneka kāla
bārdhakye ekhona, śaktira abhāve,
kichu nāhi lāge bhālo

jīvana jātanā, hoilo ekhona,
se vidyā avidyā bhelo
avidyāra jwālā, ghaṭilo biṣama,
se vidyā hoilo śelo

tomāra caraṇa, binā kichu dhana,
saṁsāre nā āche āra
bhakativinoda, jaḍa-vidyā chāḍi,'
tuwā pada kore sāra

1) Su didžiuliu entuziazmu leidau savo dienas materialaus išsilavinimo malonumuose ir niekuomet negarbinau Tavo lotosinių pėdų, Viešpatie. Dabar Tu esi mano vienintelis prieglobstis.

2) Vis daugiau skaitant, mano viltys tik augo ir augo, nes galvojau, kad materialių žinių kaupimas yra tikrasis gyvenimo tikslas. Kokios bevaisės pasirodo buvo visos šitos viltys, nes mano žinios pasirodė gležnos. Dabar aš jau žinau, kad visa ši erudicija iš tiesų yra grynas neišmanymas.

3) Visos taip vadinamos šio pasaulio žinios gimė iš Tavo mirguliuojančios iliuzinės energijos (māyos). Jos yra kliūtis atliekant pasiaukojimo tarnystę Tau. Piktnaudžiavimas materialiomis žiniomis amžiną sielą padaro asilu, nes skatina jos susižavėjimą šiuo laikinu pasauliu.

4) Štai čia vienas toks žmogus, kuris pavirto asilu, kuris tiek laiko ant savo nugaros tempė bevertę materialios egzistencijos naštą. Dabar, senatvėje, kai nebėra jėgų tenkintis, matau, kad visiškai niekas nesuteikia man malonumo.

5) Gyvenimas dabar tapo agonija, o mano taip vadinama erudicija pasirodo tebuvo nieko vertas neišmanymas. Materialios žinios dabar tapo aštria strėle, kuri pervėrė mano širdį nepakeliamu, deginančiu neišmanymo skausmu.

6) O Viešpatie, be Tavo lotosinių pėdų nėra jokio kito lobio, kurio būtų verta siekti šiame pasaulyje. Bhaktivinoda paliko visas savo materialias žinias ir Tavo lotosines pėdas padarė savojo gyvenimo esme.

3) jauvane jakhona

jauvane jakhona, dhana-upārjane,
hoinu vipula kāmī
dharama smariyā, gṛhinīra kara,
dhorinu takhona āmi

saṁsāra pātā'ye, tāhāra sahita,
kāla-khoy koinu koto
bahu suta-sutā, janama lobhilo,
marame hoinu hato

saṁsārera bhāra, bāḍe dine dine,
acala hoilo gati
bārdhakya āsiyā, gherilo āmāre,
asthira hoilo mati

pīḍāya asthira, cintāya jwarita,
abhāve jwalita cita
upāya nā dekhi, andhakāra-moya,
ekhona ho'yechi bhīta

saṁsāra-taṭanī- srota nahe śeṣa,
maraṇa nikaṭe ghora
saba samāpiyā, bhojibo tomāya,
e āśā biphala mora

ebe śuno prabhu! āmi gati-hīna,
bhakativinoda koya
tava kṛpā binā, sakali nirāśā,
deho' more padāśroya

1) Kai buvau jaunas, turėjau neišmatuojamas ambicijas uždirbti pinigų. Anuo metu, laikydamasis religinių taisyklių, aš paėmiau žmonos ranką.

2) Kartu su ja susikūriau namų ūkį ir jame praleidau labai daug laiko. Man gimė daug sūnų ir dukterų ir taip mano dvasia visai palūžo.

3) Šeimyninio gyvenimo našta kasdien didėjo. Jos slegiamas aš pajutau, kad mano asmeninė gyvenimo pažanga staiga sustojo. Senatvė pasirodė ir apgulė iš visų pusių. Dabar ir mano protas nepaliaudamas nerimsta.

4) Ligos persekioja mane, nuolatinis nerimas sukelia karščiavimą, o mano širdis dega nuo kiekvieno stygiaus. Iš šios keblios situacijos aš nematau jokios išeities, nes visur aplink vien tik tamsa. Dabar aš jau tikrai labai bijau.

5) Materialaus gyvenimo upės tėkmė stipri ir nesulaikoma. Gūdi ir gąsdinanti mirtis sėlina prie manęs. ‚Palikęs savo žemiškąsias pareigas, aš garbinsiu Tave, o Viešpatie‘ – ir ši viltis jau nebeduoda vaisių.

6) Prašau išgirsk mane, o Viešpatie! Aš visiškai bejėgis. Bhaktivinoda sako: „Be Tavo malonės viskas prarasta. Prašau, suteik man savo lotosinių pėdų prieglobstį.

4) Āmār Jīvan – mano gyvenimas

āmāra jīvana, sadā pāpe rata,
nāhiko puṇyera leṣa
parere udvega, diyāchi ye koto,
diyāchi jīvere kleśa

nija sukha lāgi', pāpe nāhi ḍori,
dayā-hīna svārtha-paro
para-sukhe duḥkhī, sadā mithya-bhāṣī,
para-duḥkha sukha-karo

āśeṣa kāmanā, hṛdi mājhe mora,
krodhī, dambha-parāyaṇa
mada-matta sadā, viṣaye mohita,
hiṁsā-garva vibhūṣaṇa

nidrālasya hata, sukārye virata,
akārye udyogī āmi
pratiṣṭha lāgiyā, śāṭhya-ācaraṇa,
lobha-hata sadā kāmī

e heno durjana, saj-jana-varjita,
aparādhi nirantara
śubha-kārya-śūnya, sadānartha-manāḥ,
nānā duḥkhe jara jara

bārdhakye ekhona, upāya-vihīna,
tā'te dīna akiñcana
bhakativinoda, prabhura caraṇe,
kore duḥkha nivedana

Visą savo gyvenimą aš buvau prisirišęs prie nuodėmės ir neatlikau jokios dorybingos veiklos. Aš tiesiog buvau nerimo ir kančios šaltinis kitiems.

Dėl savo paties malonumo aš niekada nedvejojau nusidėti. Aš nejaučiu gailesčio ir esu kupinas savanaudiškumo; Man liūdna matyti kitus laimingais ir be to aš užkietėjęs melagis. Iš tiesų, aš džiaugiuosi kitų kančiomis.

Savanaudiški troškimai mano širdyje nesuskaičiuojami. Aš greitai supykstu ir pasiduodu pasipūtimui. Apsvaigęs nuo geros nuomonės apie save ir paklaidintas jutiminių malonumų patrauklumo, aš pasipuošiau puikybe ir pavydu.

Apniktas tingumo ir mieguistumo, priešiškas dorybingai veiklai, aš su džiaugsmu atlieku bet kokią kenksmingą veiklą, kad tik tapčiau žymus ir šlovingas. Aš esu labai patyręs veidmainis, visuomet geismingas ir godumo sugriautas žmogus.

Tapęs tokiu niekadėju ir šventų žmonių atstumtas, aš nuolat įžeidinėju kitus. Aš niekada nedarau dorų darbų, ir esu linkęs tik į blogus įpročius. Todėl mane slegia daugybė kančių.

Dabar, senyvame amžiuje aš likau bejėgis, pažemintas ir apgailėtinas. Bhaktivinoda padeda savo liūdną istoriją prie Viešpaties pėdų.

5) śuno mor duḥkher kāhinī

(prabhu he!) śuno mor duḥkher kāhinī
viṣaya-halāhala, sudhā-bhāne piyaluṅ,
āb avasāna dinamaṇi

khelā-rase śaiśava, poḍhaite kaiśora,
gowāoluṅ, nā bhelo vivek
bhoga-baśe yauvane, ghara pāti' bosiluṅ,
suta-mita bāḍhalo anek

vṛddha-kāla āolo, saba sukha bhāgalo,
pīḍā-baśe hoinu kātar
sarvendriya durbala, kṣīna kalevara,
bhogābhāve duḥkhita antar

jñāna-lava-hīna, bhakti-rase vañchita,
āra mora ki habe upāy
patita-bandhu, tuhuṅ, patitādhama hāma,
kṛpāya uṭhāo tava pāy

vicārite ābahi, guna nāhi pāobi,
kṛpā koro, choḍato vicār
tava pada-paṅkaja- sīdhu pibāoto,
bhakativinoda karo pār

1) O Viešpatie! Prašau, išklausyk mano liūdesio istoriją. Aš gėriau mirtinus materializmo nuodus, apsimesdamas, jog tai nektaras, o dabar saulė jau leidžiasi mano gyvenimo horizonte.

2) Vaikystę praleidau žaisdamas, jaunystę – siekdamas akademinių žinių, o sugebėjimas atskirti tiesą nuo apgaulės taip ir nepabudo manyje. Būdamas dar jaunas vyras aš įsikūriau savo ūkyje ir pasinėriau materialių malonumų burtuose, o tuo metu mano vaikai ir supantys draugai greit dauginosi.

3) Senatvė atėjo labai greitai, o kartu dingo visi džiaugsmai. Nuolat ligų puolamas aš pasidariau neramus ir silpnas. Dabar visos mano juslės tapo labai gležnos, kūnas iškankintas ir išsekęs, o mano dvasia palūžo, nepatirdama ankstesnių juslinių malonumų.

4) Be šviesos širdy, taip ir nepatyręs pasiaukojimo tarnystės skonių – ar kas dar gali man padėti? O Viešpatie, Tu esi puolusiųjų draugas. Aš tikrai esu labiausiai puolęs, žemiausias iš visų žmonių. Todėl prašau, suteik malonę ir pakelk mane prie savo lotosinių pėdų.

5) Jeigu teistum mane dabar, neatrastum jokių gerų savybių. Pasigailėk ir nenuteisk manęs. Geriau leisk gerti Tavo lotosinių pėdų medų ir išvaduoki šį Bhaktivinodą.

6) tuwā pade e minati mor

(prabhu he!) tuwā pade e minati mor
tuwā pada-pallava, tyajato maru-mana,
viṣama viṣaye bhelo bhor

uṭhayite tākata, puna nāhi milo-i,
anudina korohuṅ hutāś
dīna-jana-nātha, tuhuṅ kahāyasi,
tumāri caraṇa mama āś

aichana dīna-jana, kohi nāhi milo-i,
tuhuṅ more koro parasād
tuwā jana-saṅge, tuwā kathā-raṅge,
chāḍahuṅ sakala paramād

tuwā dhāma-māhe, tuwā nāma gāoto,
gowāyabuṅ divā-niśi āś
tuwā pada-chāyā, parama suśītala,
māge bhakativinoda dās

1) O Viešpatie! Aš padedu prie Tavo pėdų šią nuolankią maldą. Aš palikau Tavo pėdų, kurios tokios švelnios, kaip ką tik išdygę medžio lapeliai, prieglobstį. Dabar mano protas išdžiūvo kaip dykuma, kepinamas siaubingo materializmo ugnies.

2) Nerandu savy jėgų pakilti vėl, todėl dienas ir leidžiu karčiai sielvartaudamas. O Viešpatie, kurį vadina kuklių ir nuolankiųjų šeimininku! Tavo lotosinės pėdos yra mano vienintelė viltis.

3) Nebuvo sielos, vienišos kaip aš. Būk maloningas ir suteik man draugystę su Tavo bhaktais, nes paragavęs malonumo klausyti pasakojimų apie Tavo žaidimus, paliksiu visą blogį.

4) Viena viltis gaivina mano sielą: Leisti dienas ir naktis dainuojant Tavo šventą vardą ir gyvenant Tavo dieviškoj buveinėj. Tavo tarnas Bhaktivinoda prašo vietos pačių gaiviausių Tavo lotosinių pėdų pavėsyje.

7) Emona durmati

(prabhu he!)
emona durmati, saṁsāra bhitore,
poḍiyā āchinu āmi
tava nija-jana, kono mahājane,
pāṭhāiyā dile tumi

doyā kori' more, patita dekhiyā,
kohilo āmāre giyā
ohe dīna-jana, śuno bhālo kathā,
ullasita ha'be hiyā

tomāre tārite, śrī-kṛṣṇa-caitanya,
navadwīpe avatār
tomā heno koto, dīna hīna jane,
korilena bhava-pār

vedera pratijñā, rākhibāra tare,
rukma-varna vipra-suta
mahāprabhu nāme, nadīyā mātāya,
saṅge bhāi avadhūta

nanda-suta jini, caitanya gosāi,
nija-nāma kori' dān
tārilo jagat, tumi-o jāiyā,
loho nija-paritrān

se kathā śuniyā, āsiyāchi, nātha!
tomāra caraṇa-tale
bhakativinoda, kāṅdiyā kāṅdiyā,
āpana-kāhinī bole

1) Viešpatie! Turėdamas tokį bjaurų protą, aš papuoliau į materialų pasaulį, bet Tu išgelbėti mane atsiuntei vieną savo tyrą ir iškilnų bhaktą.

2) Jis pamatė mane, tokį puolusį ir varganą, pasigailėjo manęs ir atėjo sakydamas: „O pažeminta siela, prašau, išgirsk gerą naujieną, ji tikrai pamalonins tavo širdį.

3) Kad išvaduotų tave, Śrī Kṛṣṇa Caitanya apsireiškė Navadvīpos krašte. Į kitą materialios egzistencijos vandenyno pusę Jis jau saugiai perkėlė daugybę kenčiančių sielų.

4) Išpildydamas Vedų pažadą auksaspalvis brāhmano sūnus, vardu Mahāprabhu, nužengė kartu su savo broliu, avadhūta. Jie kartu užliejo visą Nadīyą dieviška ekstaze.

5) Śrī Caitanya Gosāi, kuris yra pats Kṛṣṇa, Nandos sūnus, išgelbėjo pasaulį nemokamai dalindamas savo paties švento vardo dovaną. Eik pas jį ir gauk savo išvadavimą.

6) Viešpatie, išgirdęs šiuos žodžius Bhaktivinoda, vėl ir vėl verkdamas, atėjo prie tavo lotosinių pėdų ir pasakoja savo gyvenimo istoriją.

Jo Šventenybės Radhanatha Svamio pokalbis Londone, Ernst & Young būstinėje, Divali šventės proga. Vertimas į lietuvių kalbą.

(iš Prema-bhakti-čandrikos)

śrī-guru-caraṇa-padma, kevala-bhakati-sadma,
bando mui sāvadhāna mate
jāhāra prasāde bhāi, e bhava toriyā jāi,
kṛṣṇa-prāpti hoy jāhā ha'te

guru-mukha-padma-vākya, cittete koriyā aikya,
ār nā koriho mane āśā
śrī-guru-caraṇe rati, ei se uttama-gati,
je prasāde pūre sarva āśā

cakhu-dān dilo jei, janme janme prabhu sei,
divya jñān hṛde prokāśito
prema-bhakti jāhā hoite, avidyā vināśa jāte,
vede gāy jāhāra carito

śrī-guru karuṇā-sindhu, adhama janāra bandhu,
lokanāth lokera jīvana
hā hā prabhu koro doyā, deho more pada-chāyā,
ebe jaśa ghuṣuk tribhuvana

śrī-guru-caraṇa-padma—dvasinio mokytojo lotosinės pėdos; kevala bhakati—tyros pasiaukojimo tarnystės; sadma—buveinė; vando mui—aš lenkiuosi; sāvadhāna mate—su didele pagarba ir dėmesiu; yāhāra prasāde—jo malone; bhāi—mano brangūs broliai!; e bhava—šią materialią egzistenciją; toriyā yāi—įveikus; kṛṣṇa-prāpti—Kṛṣṇos pasiekimas; hoy—yra; yāhā haite—kurio dėka.

guru-mukha-padma—iš dvasinio mokytojo lotosinės burnos; vākya—žodžius; cittete—su savo širdimi; koriyā aikya—padarykite viena; ār—jokių kitų; nā—ne; koriho mane—svarstykite prote; āśā—troškimų; śrī-guru-caraṇe—prie dvasinio mokytojo pėdų; rati—prisirišimas; ei—štai; sei—tai; uttama-gati—aukščiausias tikslas; ye prasāde—jų malonė; pūre—išpildo; sarva āśā—visus troškimus.

cakhu-dān—transcendentinio regėjimo dovaną; dilo yei—kuris suteikė; janme janme—gimimas po gimimo; prabhu sei—štai mano viešpats; divya-jñān—dieviškas supratimas; hṛde—širdyje; prokāśito—atsiveria; prema-bhakti—meilės pasiaukojimo tarnystė; yāhā hoite—iš kurio; avidyā—neišmanymas; vināśa yāte—kurio sunaikinamas; vede—Vedose; gāy—apdainuojamos; yāhāra carito—kurio savybės.

śrī-guru—O dvasinis mokytojau!; karuṇā-sindhu—malonės vandenyne!; adhama janāra—žemai puolusių asmenybių; bandhu—drauge; lokanāth—pasaulio viešpatie!; lokera jīvana—o, visų žmonių gyvybe; hā hā—vaje, vaje! prabhu—o šeimininke!; koro doyā—būk maloningas; deho more—suteik man; pada-chāyā— tavo pėdų pavėsį; ebe—dabar; yaśa—šlovė; ghuṣuk—lai pasklis; tri-bhuvana—po tris pasaulius.

Dvasinio mokytojo lotosinės pėdos yra vienintelis kelias pasiekti tyrą atsidavimo tarnystę. Su didžiausia pagarba aš lenkiuosi jo lotosinėms pėdoms. Jo malone galima perplaukti materialių kančių vandenyną ir įgyti Kṛṣṇos malonę.

Tetrokštu vieno, kad žodžiai sklindantys iš jo lotosinių lūpų apvalytų mano sąmonę. Prisirišimas prie jo lotosinių pėdų yra vienintelis tobulumas, išpildantis visus troškimus.

Jis atveria mano aptemusias akis ir pripildo širdį transcendentiniu žinojimu. Jis mano Viešpats gimimas po gimimo. Iš jo sklinda ekstatiška prema. Jis sunaikina visą neišmanymą. Vedų raštai apdainuoja jo išaukštintas savybes.

Mūsų dvasinis mokytojas yra malonės vandenynas, vargšų draugas, atsidavusiųjų Viešpats ir šeimininkas. O mokytojau, būk maloningas man. Suteik man savo pėdų pavėsį. Tavo šlovė sklinda po visus tris pasaulius.

namo namaḥ tulasī kṛṣṇa-preyasi namo namaḥ
rādhā-kṛṣṇa-sevā pābo ei abilāṣī

ye tomāra śaraṇa loy, tara vāñchā pūrṇa hoy
kṛpā kori' koro tāre vṛndāvana-vāsi

mora ei abhilāṣa, vilāsa kuñje dio vāsa
nayane heribo sadā yugala-rūpa-rāśi

ei nivedana dhara, sakhīra anugata koro
sevā-adhikāra diye koro nīja dāsī

dīna kṛṣṇa-dāse koy, ei yena mora hoy
śrī-rādhā-govinda-preme sadā yena bhāsi

(priedainis) namo namaḥ—lenkiuosi vėl ir vėl; tulasī—O Tulasī!; kṛṣṇa-preyasī—O Kṛṣṇos mylimoji!; namo namaḥ—vėl ir vėl lenkiuosi; rādhā-kṛṣṇa-sevā—tarnystę Śrī Śrī Rādhāi ir Kṛṣṇai; pābo—aš gausiu; ei—štai ko; abhilāṣī—aš trokštu;

ye—kas; tomāra—tavo; śaraṇa loy—prieglobstį gauna; tāra—jo; vāñchā—troškimai; pūrṇa hoy—išsipildo; kṛpā kori'—būk maloninga; koro—padaryk; tāre—jį; vṛndāvana-vāsī—Vṛndāvano gyventoju;

mora—mano; ei—štai koks; abhilāṣ—troškimas; vilās kuñje—malonumų giraitėse; dio—prašau suteik; vās—vietą gyventi; nayane—savo akimis; heribo—aš stebėsiu; sadā – visada; yugala-rūpa-rāśī—Dieviškosios poros grožio gausą.

ei nivedana—tokį prašymą; dharo—prašau apsvarstyk; sakhīra—vienos iš draugių piemenaičių; anugata koro—pasekėja mane padaryk; sevā-adhikāra—gebėjimą (pasiruošimą) pasiaukojimo tarnystei; diye—suteikdama; koro—prašau padaryk; nija dāsī—savo asmenine tarnaite.

dīna kṛṣṇa-dāse—šis varganas Kṛṣṇos tarnas (Kṛṣṇadāsa); koy—sako; ei—štai; yena—koks; mora hoy—yra mano; śrī-rādhā-govinda-preme—ekstazinėje meilėje Śrī Rādhāi ir Govindai; sadā – visada; yena—tarsi; bhāsi—plaukioti.

O Tulasī, Kṛṣṇos mylimoji, aš lenkiuosi tau vėl ir vėl. Aš trokštu gauti tarnystę Śrī Śrī Rādhāi ir Kṛṣṇai.

Kas gauna tavo prieglobstį, visi jo troškimai išsipildo. Suteikdama jam savo malonę, tu padarai jį Vṛndāvano gyventoju.

Aš trokštu, kad man taip pat duotum vietą gyventi Śrī Vṛndāvana-dhāmos malonumų giraitėse. Tada savo akimis galėsiu stebėti gražiuosius Rādhos ir Kṛṣṇos žaidimus.

Prašau tavęs, padaryk mane Vrajos piemenaičių pasekėja. Prašau duok man gebėjimą atlikti pasiaukojimo tarnystę ir padaryk mane savo asmenine tarnaite.

Šis labai puolęs ir menkas Kṛṣṇos tarnas meldžia: „O kad aš galėčiau visuomet plaukioti meilėje Śrī Śrī Rādhāi ir Govindai.“

Śrīla Viśvanātha Cakravartī Ṭhākura

Śrīla Višvanātha Čakravarti Thākura, atėjęs į šį pasaulį septyniolikto amžiaus viduryje yra didis dvasinis mokytojas Kṛṣṇos sąmonės guru ir mokinių sekoje. Jis sako: „Kas su dideliu rūpesčiu ir dėmesiu brāhma-muhurtos metu garsiai kartos šias gražias maldas dvasiniam mokytojui, mirties metu gaus galimybę tiesiogiai tarnauti Kṛṣṇai, Vrindavanos šeimininkui.“

saṁsāra-dāvānala-līḍha-loka-
trāṇāya kāruṇya-ghanāghanatvam
prāptasya kalyāṇa-guṇārṇavasya
vande guroḥ śrī-caraṇāravindam

mahāprabhoḥ kīrtana-nṛtya-gīta-
vāditra-mādyan-manaso rasena
romāñca-kampāśru-taraṅga-bhājo
vande guroḥ śrī-caraṇāravindam

śrī-vigrahārādhana-nitya-nānā-
śṛṅgāra-tan-mandira-mārjanādau
yuktasya bhaktāṁś ca niyuñjato 'pi
vande guroḥ śrī-caraṇāravindam

catur-vidha-śrī-bhagavat-prasāda-
svādv-anna-tṛptān hari-bhakta-saṅghān
kṛtvaiva tṛptiṁ bhajataḥ sadaiva
vande guroḥ śrī-caraṇāravindam

śrī-rādhikā-mādhavayor apāra-
mādhurya-līlā guṇa-rūpa-nāmnām
prati-kṣaṇāsvādana-lolupasya
vande guroḥ śrī-caraṇāravindam

nikuñja-yūno rati-keli-siddhyai
yā yālibhir yuktir apekṣaṇīyā
tatrāti-dākṣyād ati-vallabhasya
vande guroḥ śrī-caraṇāravindam

sākṣād-dharitvena samasta-śāstrair
uktas tathā bhāvyata eva sadbhiḥ
kintu prabhor yaḥ priya eva tasya
vande guroḥ śrī-caraṇāravindam

yasya prasādād bhagavat-prasādo
yasyāprasādān na gatiḥ kuto 'pi
dhyāyan stuvaṁs tasya yaśas tri-sandhyaṁ
vande guroḥ śrī-caraṇāravindam

saṁsāra—materialios egzistencijos; dāvā-anala—miško gaisro; līḍha—ryjamus; loka—žmones; trāṇāya—išvaduoti; kāruṇya—savo malone; ghanāghana-tvam—kaip lietaus kupinas debesis; prāptasya—kuris įgijo; kalyāṇa—palankias; guṇa—savybes; arṇavasya—iš jų vandenyno [Kṛṣṇos]; vande—aš lenkiuosi; guroḥ—dvasinio mokytojo; śrī—palankioms; caraṇa-aravindam—lotosinėms pėdoms.

mahāprabhoḥ—Śrī Caitanyos Mahāprabhu; kīrtana—kīrtane; nṛtya—šoka; gīta—dainuoja; vāditra—groja muzikiniais instrumentais; mādyat—patenkintas; manasaḥ—prote; rasena—dėka tyro pasiaukojimo skonių; roma-añca—pašiurpusia oda; kampa—virpančiu kūnu; aśru-taraṅga—ašarų liūtimi; bhājaḥ—kuris garbina; vande—aš lenkiuosi; guroḥ—dvasinio mokytojo; śrī—palankioms; caraṇa-aravindam—lotosinėms pėdoms.

śrī-vigraha—Dievybės; ārādhana—garbinimu; nitya—kasdien; nānā-įvairiais; śṛṅgāra—papuošalais ir drabužiais; tat—Viešpaties; mandira—šventyklos; mārjana-ādau—tvarkymu ir kita veikla; yuktasya—kuris užsiima; bhaktān—savo mokinius; ca—taip pat; niyuñjataḥ—kuris užima; api—taip pat; vande—aš lenkiuosi; guroḥ—dvasinio mokytojo; śrī—palankioms; caraṇa-aravindam—lotosinėms pėdoms.

catuḥ—keturių; vidha—rūšių; śrī—šventu; bhagavat-prasāda—Viešpaties malonės pasireiškimu;  svādu—skaniu; anna—maistu; tṛptān—patenkintais; hari—Viešpaties Hari; bhakta-saṅghān—bhaktus; kṛtvā—padaręs; eva—tokiu būdu; tṛptim—pasitenkinimą; bhajataḥ—kuris patiria; sada—visada; eva—tikrai; vande—aš lenkiuosi; guroḥ—dvasinio mokytojo; śrī—palankioms; caraṇa-aravindam—lotosinėms pėdoms.

śrī-rādhikā—Śrīmatī Rādhārāṇės; mādhavayoḥ—Viešpaties Mādhavos; apāra—beribes; mādhurya—romantiškas; līlā—pramogas; guṇa—savybes; rūpa—pavidalus; nāmnām—šventus vardus; prati-kṣaṇa—kiekvieną akimirksnį; āsvādana—ragauti; lolupasya—kuris trokšta; vande—aš lenkiuosi; guroḥ—dvasinio mokytojo; śrī—palankioms; caraṇa-aravindam—lotosinėms pėdoms.

nikuñja-yūnaḥ—giraitėje esančios jaunosios poros; rati—romantiškos meilės; keli—žaidimų; siddhyai—dėl tobulumo; yā yā—ką tik; ālibhiḥ—draugės gopės; yuktiḥ—besuplanuotų; apekṣaṇīyā—trokštamo; tatra—šiuo atžvilgiu; ati-dākṣyāt—jis labai patyręs; ati-vallabhasya—ir labai brangus; vande—aš lenkiuosi; guroḥ—dvasinio mokytojo; śrī—palankioms; caraṇa-aravindam—lotosinėms pėdoms.

sākṣāt—tiesiogiai; hari-tvena—kaip pats Hari; samasta—visuose; śāstraiḥ—šventraščiuose; uktaḥ—pasakyta; tathā—todėl; bhāvyate—jį tokiu laiko; eva—taip pat; sadbhiḥ—didžios šventos asmenybės; kintu—tačiau; prabhoḥ—Viešpačiui; yaḥ—kuris; priyaḥ—brangus; eva—tikrai; tasya—jo; vande—aš lenkiuosi; guroḥ—dvasinio mokytojo; śrī—palankioms; caraṇa-aravindam—lotosinėms pėdoms.

yasya—kurio (dvasinio mokytojo); prasādāt—malone; bhagavat—Viešpaties; prasādaḥ—malonė gaunama; yasya—kurio; aprasādāt—malonės negavus; na—jokios; gatiḥ—pažangos; kutaḥ api—bet kuria kryptim; dhyāyan—medituodamas į jį; stuvan—giedodamas; tasya—apie jo (dvasinio mokytojo); yaśaḥ—šlovę; tri-sandhyam—per tris dienos sandūras (saulėtekio, vidurdienio ir saulėlydžio metu); vande—aš lenkiuosi; guroḥ—dvasinio mokytojo; śrī—palankioms; caraṇa-aravindam—lotosinėms pėdoms.

Dvasinis mokytojas gauna palaiminimus iš malonės vandenyno. Lygiai taip pat, kaip lietus lieja vandenį ant miško gaisro, užgesindamas jį, taip ir dvasinis mokytojas išvaduoja materializmo kamuojamą pasaulį užgesindamas materialios egzistencijos liepsnojančią ugnį. Aš pagarbiai lenkiuosi lotosinėms tokio dvasinio mokytojo, kuris yra palankių savybių vandenynas, pėdoms.

Kartodamas šventą vardą, šokdamas ekstazėje, dainuodamas ir grodamas muzikiniais instrumentais dvasinis mokytojas yra visuomet patenkintas Viešpaties Caitanyos sankirtanos judėjimu. Kadangi savo prote jis mėgaujasi tyros atsidavimo tarnystės skoniais, kartais jo plaukai atsistoja piestu, jo kūnas virpa, o ašaros bangomis teka iš jo akių. Aš pagarbiai lenkiuosi tokio dvasinio mokytojo lotosinėms pėdoms.

Dvasinis mokytojas visuomet užsiima Śrī Śrī Radhos ir Kṛṣṇos garbinimu šventykloje, Jis taip pat užima savo mokinius tokiu garbinimu. Jie rengia Dievybes nuostabiais drabužiais ir papuošalais, valo Jų šventyklą, atlieka kitokią tarnystę Viešpačiui. Aš pagarbiai lenkiuosi tokio dvasinio mokytojo lotosinėms pėdoms.

Dvasinis mokytojas visuomet siūlo Kṛṣṇai keturių rūšių prašmatnų maistą (laižomą, kramotomą, geriamą ir čiulpiamą). Kai dvasinis mokytojas regi, jog bhaktai patenkinti, valgydami bhagavad-prasadą, jis taip pat yra patenkintas. Aš pagarbiai lenkiuosi tokio dvasinio mokytojo lotosinėms pėdoms.

Dvasinis mokytojas visuomet trokšta klausytis ir kalbėti apie beribius romantiškus Rādhikos ir Mādhavos žaidimus, apie Jų savybes, vardus ir pavidalus. Dvasinis mokytojas trokšta mėgautis tuo kiekvieną akimirką. Aš pagarbiai lenkiuosi tokio dvasinio mokytojo lotosinėms pėdoms.

Dvasinis mokytojas yra labai brangus, kadangi jis labai patyrusiai padeda gopėms, kurios skirtingu metu labai skoningai ir įvairiai paruošia Rādhos ir Kṛṣṇos romantiškų meilės žaidimų aplinką Vrindavano giraitėse. Aš pagarbiai lenkiuosi tokio dvasinio mokytojo lotosinėms pėdoms.

Dvasinį mokytoją reikia gerbti kaip patį Aukščiausią Viešpatį, kadangi jis yra pats artimiausias Viešpaties tarnas. Tai pripažįsta visi apreikštieji šventraščiai ir tuo seka visi autoritetai. Todėl aš pagarbiai lenkiuosi tokio dvasinio mokytojo, kuris yra bona fide Śrī Hari (Kṛṣṇos) atstovas, lotosinėms pėdoms.

Dvasinio mokytojo malone žmogus gauna Kṛṣṇos palaiminimus. Be dvasinio mokytojo malonės niekas negali padaryti jokios pažangos. Todėl aš visuomet turiu atsiminti ir šlovinti dvasinį mokytoją. Bent tris kartus per dieną aš turiu pagarbiai lenktis tokio dvasinio mokytojo lotosinėms pėdoms.

nāhaṁ vipro na ca nara-patir nāpi vaiśyo na śūdro
nāhaṁ varṇī na ca gṛha-patir no vana-stho yatir vā
kintu prodyan nikhila-paramānanda-pūrṇāmṛtābdher
gopī-bhartuḥ pada-kamalayor dāsa-dāsānudāsaḥ

Nesu šventikas, nei karalius,
prekijas ar darbininkas,
nesu nei mokinys, šeimos galva,
vienuolis arba ubagas.
Bet gopių šeimininkas
yra absoliučios palaimos kupinas
nektaro vandenynas.
Jo lotosinių pėdų tarnų tarno
esu visų menkiausias tarnas.

(Padyāvalī 74)

Iš "Garga-saṁhitos", 5.15.22-41

Atvykęs į Vradžą, kad perduotų Krišnos laiškus jo mylimoms gopėms, Uddhava pirmiausiai nusilenkė Śrīmatī Rādhārānei šiomis maldomis.

śrī-uddhava uvaca
sadāsti kṛṣṇaḥ paripūrṇa-devo
rādhe sadā tvaṁ paripūrṇa-devī
śrī-kṛṣṇacandraḥ kṛta-nitya-līlo
līlāvatī tvaṁ kṛta-nitya-līlā

Śrī Uddhava tarė: O Rādhā! Śrī Kṛṣṇa visuomet yra tobulas Aukščiausiasis Dievo Asmuo, o tu visuomet esi jo aukščiausioji deivė. Kai jis mėgaujasi transcendentiniais žaidimais, tu mėgaujiesi tais pačiais žaidimais kartu su juo. (22)

kṛṣṇo ’sti bhūmā tvam asīndirā sadā
brahmāsti kṛṣṇas tvam asi svarā sadā
kṛṣṇah śivas tvaṁ ca śivā śivārtha
viṣṇuḥ prabhus tvaṁ kila vaiṣṇavī parā

Krišna visuomet yra Viešpats Nārāyaṇa, o tu esi deivė Lakṣmī. Krišna visuomet yra Viešpats Brahmā, o tu esi deivė Sarasvatī. Krišna visuomet yra Viešpats Śiva, o tu esi deivė Parvatī. Krišna visuomet yra Viṣṇu, palankus Aukščiausiasis Dievo Asmuo, o tu išties esi aukščiausioji vaiṣṇavī. (23)

kaumāra-sargī harir ādi-devatā
tvam eva hi jñānamayī smṛtiḥ śubhā
layāmbhasā krīḍana-tat-paro harir
yajño varāho vasudhā tvam eva hi

Hari yra pirmapradis Dievo Asmuo, keturių Kumarų tėvas, o tu esi palankioji, kupina transcendentinio žinojimo smṛti-śāstra. Hari yra Yajña Varāha, aukas priimantis milžiniškas šernas, žaidžiantis naikinimo vandenyne, o tu tikrai esi žemės deivė. (24)

devarṣi-varyo manasā hariḥ svayaṁ
tvaṁ tatra sākṣan nija-hasta-vallakī
nārāyaṇo dharma-suto nareṇa hi
śantis tadā tvaṁ jana-śānti-kāriṇī

Hari yra Nārada, geriausias iš dieviškų išminčių, o tu esi muzikinis instrumentas vīna jo rankose. Kai Krišna yra Nārāyaṇa Ṛṣi, Dharmos sūnus, ir Naros draugas, tada tu esi Śanti, suteikianti ramybę žmonėms. (25)

kṛṣṇas tu sākṣāt kapilo mahāprabhuḥ
siddhis tvam evāsi ca siddha-sevitā
dattas tu kṛṣṇo ’sti mahā-munīśvaro
rādhe sadā jñānamayī tvam eva hi

Krišna yra pats Viešpats Kapila, o tu esi mistinės tobulybės, kurioms tarnauja būtybės Siddhos. O Rādhā! Krišna yra Dattatreya, didžiųjų išminčių karalius, o tu tikrai visuomet esi transcendentinio žinojimo tobulybė. (26)

yajño haris tvaṁ kila dakṣiṇā harir
urukramas tvaṁ hi sadā jayanty ataḥ
pṛthur yadā sarva-nṛpeśvaro harir
arcis tadā tvaṁ nṛpa-paṭṭa-kāminī

Hari yra Yajña (aukų atnašavimas), o tu esi Dakṣina (dovana auką atnašavusiam šventikui). Hari yra Urukrama, didvyris, kurio siekiai dideli, o tu visuomet esi Jayantī - pergalė. Kai Hari yra Pṛthu, visų karalių valdovas, tu esi jo patrauklioji karalienė Arči. (27)

śaṅkhāsuraṁ hantum abhūd harir yadā
matsyāvatāras tvam asi śrutis tadā
kurmo harir mandara-sindhu-manthane
netrī-kṛtā tvaṁ śubhadā hi vāsukī

Kai Hari yra Matsya (milžiniška žuvis) ir nužudo Śankhāsurą, tu esi keturios Vedos (śruti). Kai plakant pieno vandenyną, Hari yra Kurma (milžiniškas vėžlys), tu esi Vāsukī, palankioji gyvatė, kuri buvo naudojama kaip virvė. (28)

dhanvantariś carti-haro hariḥ paras
tvam auṣadhī divya-sudhāmayī śubhe
śrī-kṛṣṇacandras tu babhūva mohinī
tvaṁ mohinī tatra jagad-vimohinī

O gražuole, kai Hari yra Dhanvantari, gydytojas, išgydantis visas kančias, tu esi tas vaistas, transcendentinis nektaras. Kai Krišna yra Mohinī, tu taip pat esi Mohinī, gražioji mergaitė, klaidinanti visus pasaulius. (29)

harir nṛsiṁhas tu nṛsiṁha-līlayā
līlā tadā tvaṁ nija-bhakta-vatsalā
babhūva kṛṣṇas tu yadā hi vāmanaḥ
kīrtis tadā tvaṁ nija-loka-kīrtitā

Kai Hari yra žmogus-liūtas, Nṛsiṁha, tu esi jo žaidimai, maloningi jo bhaktams. Kai Krišna yra nykštukas, Vāmana, tada tu esi jo šlovė, apie kurią gieda jo bhaktai. (30)

harir yadā bhārgava-rūpa-dhṛk pumān
dharā kuṭhārasya tadā tvaṁ eva hi
śrī-kṛṣṇacandro raghu-vaṁśa-candramā
yadā tadā tvaṁ janakasya nandinī

Kai Hari yra Parašurāma, tuomet tu esi jo kirvio aštrumas. Kai Krišna yra Rāma, Rāghu dinastijos mėnulis, tada tu esi Sīta, karaliaus Džanakos dukra. (31)

śrī-śārṅga-dhanvā muni-bādarāyaṇo
vedānta-kṛt tvaṁ kila veda-lakṣanā
saṅkarṣaṇo mādhava eva vṛṣniṣu
tvaṁ revatī brahma-bhavā samāsthitā

Krišna, laikantis śārṅgos lanką, yra išminčius Vyāsa, Vedānta-sūtros autorius, o tu išties esi Vedų įrodymai. Mādhava yra Balarāma Vṛṣnių dinastijoje, o tu esi Revatī. (32)

buddho yadā kauṇapa-moha-kārako
buddhis tadā tvaṁ jana-moha-kāriṇī
kalkī yadā dharma-patir bhaviṣyati
haris tadā tvaṁ sukṛtir bhaviṣyati

Kai Krišna yra Buddha, klaidinantis ateistus, tu esi intelektas, kuriuo jis juos suklaidina. Kai Hari taps Kalkī, religijos šeimininku, tu tapsi jo doringais darbai. (33)

śrī-kṛṣṇacandro ’sti hi candra-maṇḍale
rādhe sadā candra-mukhīti candrikā
śrī-kṛṣṇa-sūryo divi sūrya-maṇḍale
sūrya-prabhā tvaṁ paridhī-pratiṣṭhitā

O Rādhā, veidu panaši į mėnulį, Śrī Krišna yra mėnulis, o tu visuomet esi jo mėnesiena. Śrī Krišna yra saulės rutulys, o tu esi šios saulės spindesys. (34)

indraḥ sadāste kila yādavendras
tatraiva rādhe tu śaci śacīśvarī
hiraṇya-retā hi hariḥ pareśvaro
hetiḥ sadā tvaṁ hi hiraṇmayī parā

Krišna, Yadu dinastijos karalius, visuomet yra Indra (dangaus valdovas). O Rādhā! Tu taip pat esi jo šventoji karalienė Sačī. Hari, aukščiausias Viešpats, yra ugnies dievybė, o tu visuomet esi jo auksu spindinti transcendentinė šviesa. (35)

śrī-rāja-rājo hi virājate harir
virājase tvaṁ tu nidhau nidhīśvarī
kṣīrābdhi-rūpī tu haris tvaṁ eva hi
taraṅgita-kṣauma-sitā taraṅginī

Hari yra Kuvera, karalių karalius, o tu esi jo lobių karalienė. Hari yra pieno vandenynas, o tu esi šilko baltumo bangos šiame vandenyne. (36)

bibhrad vapuḥ sarva-patir yadā yadā
tadā tadā tvaṁ viditānurūpinī
jagan-mayo brahma-mayo hariḥ svayaṁ
jagan-mayī brahma-mayī tvaṁ eva hi

Kai tik visų būtybių Viešpats Krišna įgyja kokį pavidalą, tu įgyji atitinkamą jį lydintį pavidalą. Kai pats Hari yra visatos pavidalas arba brahmano, būties pavidalas, tu taip pat esi visatos pavidalas ir brahmano pavidalas. (37)

athaiva so ’yam vraja-rāja-nandano
jātāsi rādhe vṛṣabhānu-nandinī
yābhyām kṛtā sattva-mayī praśāntaye
līlā-caritrair lalitādi-līlayā

O Rādhā! Iš tikrųjų jis yra Vradžos karaliaus sūnus, o tu gimei kaip karaliaus Vṛṣabhānu dukra. Savo žavinčiais žaidimais jūs suteikiate ramybę ir laimę savo bhaktams. (38)

kṛṣṇah svayaṁ brahma paraṁ purāṇo
līlā tad-icchā-prakṛtis tvaṁ eva
parasparam sandhita-vigrahābhyāṁ
namo yuvābhyāṁ hari-rādhikābhyām

Krišna pats yra aukščiausiasis brahmanas, seniausias, o tu esi jo žaidimai ir galia, išpildanti jo troškimus. Aš pagarbiai lenkiuosi jums, Śrī Śrī Rādhāi ir Hari, Aukščiausiems, kurių pavidalai amžini. (39)

gṛhāna patraṁ nija-nātha-dattaṁ
śokaṁ paraṁ mā kuru rādhike tvam
hrasvena kālena vidhāya kāryaṁ
tatrāgamiṣyāmi tad-ukta-vākyam

O Rādhikā! Prašau, paimk šį laišką, kurį parašė tavo Viešpats. Nesisielok taip stipriai! Krišna sakė: „Aš greitai atliksiu savo pareigas čia. Tuomet aš sugrįšiu.“ (40)

gṛhṇīdhvam adyaiva śatāni kṛṣṇa-
dattāni patrāṇi su-maṅgalāni
praty-arpitaṁ yūtha-śataṁ ca gopyaḥ
kṛṣṇa-priyāṇāṁ vraja-sundarīṇāṁ

Prašau, taip pat paimk šiuos šimtą labai palankių laiškų, kuriuos parašė Krišna. Kiekvienas jų skirtas vienai iš šimto gražiųjų Vradžos mergelių, taip brangių Krišnai, grupių. (41)

Bibliografija

— Śrī Garga-saṁhita. Angliškas vertimas Śrī Kuśakratha Dās. Krishna Books. Culver City, California. 1990.

— Śrī Garga-saṁhita. Sanskritas su Bengali vertimu. Sri Chaitanya Saraswat Math. Nabadwip, West Bengal, India. 2002.

Viešpats Caitanya Mahāprabhu nurodė savo mokiniams rašyti knygas apie Kṛṣṇos mokslą. Šią užduotį Jo pasekėjai vykdo iki šiol. Viešpaties Caitanyos išdėstytos filosofijos paaiškinimai ir pristatymai dėka mokinių sekos yra patys gausiausi, tiksliausi ir nuosekliausi. Nors Viešpats Caitanya dar jaunystėje buvo plačiai pripažintas mokslininkas, Jis paliko tik aštuonis posmus, vadinamus Šikšāštaka. Šie aštuoni posmai aiškiai atskleidžia Jo misiją ir nurodymus. Šios labiausiai vertingos maldos yra pateikiamos čia.

Śrī Caitanyos Mahāprabhu Aštuoni Pamokantys Posmai (Śrī Śikṣāṣṭaka), aprašyti "Caitanya Caritamṛtos" Antya 20 skyriuje:

ceto-darpaṇa-mārjanaṁ bhava-mahā-dāvāgni-nirvāpaṇaṁ
śreyaḥ-kairava-candrikā-vitaraṇaṁ vidyā-vadhū-jīvanam
ānandāmbudhi-vardhanaṁ prati-padaṁ pūrṇāmṛtāsvādanaṁ
sarvātma-snapanaṁ paraṁ vijayate śrī-kṛṣṇa-saṇkīrtanam

nāmnām akāri bahudhā nija-sarva-śaktis
tatrārpitā niyamitaḥ smaraṇe na kālaḥ
etādṛśī tava kṛpā bhagavan mamāpi
durdaivam īdṛśam ihājani nānurāgaḥ

tṛṇād api sunīcena
taror api sahiṣṇunā
amāninā mānadena
kīrtanīyaḥ sadā hariḥ

na dhanaṁ na janaṁ na sundarīṁ
kavitāṁ vā jagad-īśa kāmaye
mama janmani janmanīśvare
bhavatād bhaktir ahaitukī tvayi

ayi nanda-tanuja kiṅkaraṁ
patitaṁ māṁ viṣame bhavāmbudhau
kṛpayā tava pāda-paṅkaja-
sthita-dhūlī-sadṛśaṁ vicintaya

nayanaṁ galad-aśru-dhārayā
vadanaṁ gadgada-ruddhayā girā
pulakair nicitaṁ vapuḥ kadā
tava-nāma-grahaṇe bhaviṣyati

yugāyitaṁ nimeṣeṇa
cakṣuṣā prāvṛṣāyitam
śūnyāyitaṁ jagat sarvaṁ
govinda-viraheṇa me

āśliṣya vā pāda-ratāṁ pinaṣṭu mām
adarśanān marma-hatāṁ karotu vā
yathā tathā vā vidadhātu lampaṭo
mat-prāṇa-nāthas tu sa eva nāparaḥ

cetaḥ - sąmonės; darpaṇa—veidrodį; mārjanam—nuvalančiam; bhava—materialaus gyvenimo; mahā-dāva-agni—didžiulį miško gaisrą; nirvāpaṇam—užgesinančiam; śreyaḥ—geros sėkmės; kairava—baltąjį lotosą; candrikā—mėnulio spinduliais; vitaraṇam—išskleidžiančiam; vidyā—išminties, pasiaukojimo tarnystės; vadhū—žmonos; jīvanam—gyvybei; ānanda—palaimos; ambudhi—jūra; vardhanam—padidinančiam; prati-padam—kiekvienu žingsniu; pūrṇa-amṛta—kupiną nektaro; āsvādanam— skonį suteikiančiam; sarva—visiškai; ātmasnapanam—numaudančiam sielą; param—aukščiausiam; vijayate—pergalė priklauso; śrī-kṛṣṇa-saṅkīrtanam—kolektyviniam Kṛṣṇos šventų vardų giedojimui.

nāmnām—šventų vardų; akāri—apreiški; bahudhā—tiek daug; nija-sarva-śaktiḥ—visas Savo galias; tatra—juose; arpitā—sutelkei; niyamitaḥ—taisyklių; smaraṇe—atsimenant; na—nėra; kālaḥ—tuo metu; etādṛśī—tokia didelė; tava—tavo; kṛpā—malonė; bhagavan—O Viešpatie; mama—mano; api—tačiau; durdaivam—nesėkmė, bloga lemtis; īdṛśam—tokia; iha—čia (kartojant šventus vardus); ajani—gimsta; na—ne; anurāgaḥ—potraukis.

tṛṇāt api—net už žolę; su-nīcena—dar menkesniu; taroḥ api – net už medį; sahiṣṇunā—pakantesniu; amāninā—be jokios savigarbos; māna-dena—rodant pagarbą; kīrtanīyaḥ—turi būti šlovinamas; sadā—nuolatos; hariḥ—Hari.

na—ne; dhanam—turtų; na—ne; janam—pasekėjų, pavaldinių, žmonių; na—ne; sundarīṁ kavitām—gražių moterų, išminties ar posmų; vā—arba; jagat-īśa—O visatos Valdove; kāmaye—aš trokštu; mama—mano; janmani—gimimas; janmani—po gimimo; īśvare—O brangusis Viešpatie; bhavatāt—lai bus; bhaktiḥ—pasiaukojimo tarnystė; ahaitukī—nepriežastinė; tvayi—Tau.

ayi—o; nanda-tanuja—Nandos sūnau; kiṅkaram—nuolankų tarną; patitam—puolusį; mām—mane; viṣame—į siaubingą; bhavāmbudhau—materialaus gyvenimo jūrą; kṛpayā—maloningai; tava—tavo; pāda-paṅkaja—lotosinių pėdų; sthita—esančią, prilipusią prie; dhūlī-sadṛśaṁ—tarsi dulkę; vicintaya—laikyk.

nayanam—iš akių; galat-aśru-dhārayā—ašaros liesis srove; vadanam—balsui; gadgada—drebant; ruddhayā—užstrigę girā—žodžiai; pulakaiḥ—pašiurpusiais plaukais; nicitam—padengtas; vapuḥ—kūnas; kadā—kada; tava—į tavo; nāma-grahaṇe—vardą įsikibus; bhaviṣyati—bus.

yugāyitam—visu amžiumi virsta; nimeṣeṇa—akimirka cakṣuṣā—akys; prāvṛṣāyitam—virsta liūčių sezonu; śūnyāyitam—tuščia; jagat—visata; sarvam—visa; govinda-viraheṇa—dėl išsiskyrimo su Govinda jausmo; me—man.

āśliṣya—stipriai apkabindamas; vā—arba; pāda-ratām—pasišventusiai jo pėdoms; pinaṣṭu—gali sutraiškyti; mām—mane; adarśanāt—pasislėpdamas;  marma-hatām—sudaužyti širdį; karotu—jis gali; vā—arba; yathā tathā—kaip Jis panorėtų; vā—arba; vidadhātu— lai taip ir daro; lampaṭaḥ—paleistuvis; mat-prāṇa-nāthaḥ—mano gyvenimo Viešpats; tu—vis tiek; saḥ—jis; eva—vienintelis; na aparaḥ—ir niekas kitas.

1) Śrī Kṛṣṇa saṅkīrtana – aukščiausiasis šventų vardų šlovinimas nugali viską! Jis nuvalo sąmonės veidrodį, užgesina materialaus gyvenimo didžiulį miško gaisrą ir gaivinančiais mėnesienos spinduliais išskleidžia geros sėkmės baltąjį lotosą. Jis yra išminties, jo žmonos gyvybė. Jis sukelia potvynį palaimos jūroje. Kiekviename žingsnyje jis suteikia nemirtingumo nektaro pilną skonį ir visais atžvilgiais nuprausia sielą.

2) Tiek daug vardų Tu apreiškei, ir jiems suteikei visas savo galias. Nėra nustatyto laiko ir jokių taisyklių juos atminti. O Viešpatie, Tavo malonė tokia didelė! Bet štai mano bloga lemtis, mano nesėkmė: aš neturiu potraukio Tavo vardams.

3)Viešpats Hari turi būti nuolat šlovinamas, laikant save menkesniu už žolę, būnant pakantesniu už medį, nesitikint iš kitų pagarbos ar pripažinimo, bei rodant pagarbą kitiems.

4) O visatos valdove, aš nenoriu turtų, pasekėjų (žmonos, sūnų, draugų ar giminaičių), gražių moterų, išminties ar poetiškos iškalbos. Brangusis Viešpatie, prašau tik nepriežastinės pasiaukojimo tarnystės Tau, gimimas po gimimo.

5) O Nandos sūnau, aš tavo nuolankus tarnas, įpuolęs į siaubingą materialios egzistencijos jūrą. Prašau, maloningai laikyk mane dulkele, prilipusia prie Tavo lotosinių pėdų.

6) Kada gi ašaros srovėmis tekės iš mano akių, mano balsas virpės ir žodžiai strigs burnoje, o plaukai ant viso kūno stosis piestu giedant Tavo šventą vardą?

7) Viena akimirka virto visu amžiumi, mano akys pavirto liūčių sezonu, o visas pasaulis staiga man tapo tuščias nuo išsiskyrimo su Govinda jausmo.

8) Jis gali apkabinti mane, pasišventusią Jo pėdoms, arba gali mane kankinti ir sudaužyti mano širdį, pasislėpdamas nuo manęs. Palaidūnas, Jis gali elgtis taip kaip nori, bet vis tiek Jis vienintelis yra mano gyvenimo Viešpats.

Toliau girdėsite paskaitą iš "Bhagavad-gitos, kokia Ji yra", 4 skyriaus 10 posmas. Paskaitos tema: "Materialus pasaulis - svetima šalis". Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada. Įrašyta 1974 m. rugsėjo 23 dieną Kalkutoje, per Radhaštamį.

1965 m. rugsėjo 13 d. (prieš 50 metų) Šrila Prabhupada, plaukdamas Džaladutos laive parašė tokią giesmę: Malda Krišnos lotosinėms pėdoms. Nors tradicinis vertimas (į anglų kalbą) labai apibendrintas, panagrinėjus pažodinį vertimą, įvairius kitus vertimus, panašu, kad tą dieną Prabhupada kažką patyrė. Gal jis matė Krišną labai intymiu būdu?

Malda Kṛṣṇos lotosinėms pėdoms

Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svāmi Prabhupāda, Džaladutos laive, 1965 rugsėjo 13 d.

(priedainis) kṛṣṇa taba puṇya habe bhāi
e-puṇya koribe jabe rādhārāṇī khusī habe
dhruva ati boli tomā tāi

śrī-siddhānta saraswatī śacī-suta priya ati
kṛṣṇa-sebāya jāra tula nāi
sei se mohānta-guru jagater madhe uru
kṛṣṇa-bhakti dey ṭhāi ṭhāi

tāra icchā balavān pāścātyete ṭhān ṭhān
hoy jāte gaurāṅger nām
pṛthivīte nagarādi āsamudra nada nadī
sakalei loy kṛṣṇa nām

tāhale ānanda hoy tabe hoy digvijay
caitanyer kṛpā atiśay
māyā duṣṭa jata duḥkhī jagate sabāi sukhī
vaiṣṇaver icchā pūrṇa hoy

se kārja je koribāre ājñā jadi dilo more
jogya nahi an dīna hīna
tāi se tomāra kṛpā jāgitechi anurūpā
āji numi sabār pravīṇa

tomāra se śakti pele guru-sebāya bastu mile
jībana sārthak jadi hoy
sei se sevā pāile tāhale sukhī hale
taba saṅga bhāgyate miloy

evaṁ janaṁ nipatitaṁ prabhavāhikūpe
kāmābhikāmam anu yaḥ prapatan prasaṅgāt
kṛtvātmasāt surarṣiṇā bhagavan gṛhītaḥ
so 'haṁ kathaṁ nu visṛje tava bhṛtya-sevām

tumi mor cira sāthī bhuliyā māyār lāthi
khāiyāchi janma-janmāntare
āji punaḥ e sujoga jadi hoy jogāyoga
tabe pāri tuhe milibāre

tomāra milane bhāi ābār se sukha pāi
gocārane ghuri din bhor
kata bane chuṭāchuṭi bane khāi luṭāpuṭi
sei din kabe habe mor

āji se subidhāne tomāra smaraṇa bhela
baro āśā ḍākilām tāi
āmi tomāra nitya-dāsa tāi kori eta āśa
tumi binā anya gati nāi

kṛṣṇa taba puṇya habe bhāi
e-puṇya koribe jabe rādhārāṇī khusī habe
dhruva ati boli tomā tāi

Broliai, Krišnos dorybės bus ir pas jus. Kṛṣṇa suteiks jums šias dorybes, bet tik tada, kai Śrīmatī Rādhārāṇī bus patenkinta jumis. Tikrai, sakau jums, taip yra.

Śrī Bhaktisiddhāntos Sarasvatī, kuris yra labai brangus motinos Śacī sūnui, tarnystė Aukščiausiam Viešpačiui Śrī Kṛṣṇai yra neprilygstama. Jis yra tas didis šventas dvasinis mokytojas, kuris čia bei ten, visame pasaulyje, suteikia intensyvų pasiaukojimą Kṛṣṇai.

Jo troškimas toks galingas, kad šventas Viešpaties Gaurāṅgos vardas pasklis po visas Vakarų pasaulio šalis. Visuose miestuose ir kaimuose šioje žemėje, prie visų vandenynų, prie upių ar jų intakų, visi kartos šventą Kṛṣṇos vardą.

Tokiu būdu Śrī Caitanyos Mahāprabhu gausi malonė nugalės visas kryptis, užliedama transcendentinės ekstazės potvyniu visą žemę. Kai visos māyos sugadintos, kenčiančios gyvos esybės bus laimingos, tuomet išsipildys vaiṣṇavų troškimas.

Nors mano Guru Mahārāja liepė man įvykdyti šią misiją, aš nesu vertas ar tinkamas tai padaryti. Aš esu labai puolęs ir nereikšmingas. Dėl to, Viešpatie, Tavo malonė dabar pasireiškė pačiu tinkamiausiu būdu - Tu esi visų išmintingiausias ir labiausiai patyręs.

Tik jei Tu suteiksi Savo galią, tarnaujant dvasiniam mokytojui bus galima pasiekti Absoliučią Tiesą, o tada gyvenimas bus sėkmingas. Kas gavo tokią tarnystę galės tapti laimingu, geros sėkmės dėka sutikęs Tave.

Brangus Viešpatie, o Aukščiausiasis Dievo Asmuo, puoselėdamas vieną materialų troškimą po kito kaip ir visi pamažu grimzdau  į tamsų šulinį, kuriame knibžda gyvatės. Bet Tavo tarnas Nārada Munis maloningai pripažino mane savo mokiniu ir nurodė, kaip pasiekti transcendentinę padėtį. Todėl tarnystė jam – svarbiausia mano pareiga. Kaip galėčiau liautis jam tarnavęs? (Prahlāda Mahārāja Viešpačiui Nṛsiṁha-devai, Bhāg. 7.9.28)

Tu - mano amžinas kelionės draugas. Tave pamiršęs ir māyos spardomas, aš kentėjau gimimas po gimimo. Jei šiandien dar atsiras galimybė susitikti Tave, tikrai, aš galėsiu prisijungti prie Tavęs.

Mano broli, sutikęs Tave aš vėl patirsiu tą laimę, kai ganydamas karves vaikštinėsiu visą dieną. Juokaudamas ir dūkdamas įvairiose Vradžos giraitėse, aš galėsiu džiaugsmingai vartytis ant žemės. Ach, kada mane aplankys ši diena?

Šiandien aš taip gražiai prisiminiau Tave. Labai pasiilgau Tavęs, todėl ir pakviečiau. Aš – Tavo amžinas tarnas, todėl taip stipriai trokštu bendrauti su Tavimi. Išskyrus Tave nėra jokio kito prieglobsčio.

Broliai, Krišnos dorybės bus ir pas jus. Kṛṣṇa suteiks jums šias dorybes, bet tik tada, kai Śrīmatī Rādhārāṇī bus patenkinta jumis. Tikrai, sakau jums, taip yra.

Toliau girdėsite JŠ Radhanatha Svamio paskaitą "Jėzaus Kristaus mokymas". Paskaita skaityta 2004-12-25 Mumbajuje, Indija.