JŠ Bhakti Purušottama Svamis vienoje paskaitoje kalbėjo apie vieną iš priežasčių, kodėl žmonės niekada netaps Dievu, nors taip stengiasi. Visi žmonės nori būti kaip galima didesni, pasiekti kaip galima aukštesnę padėtį. Niekas nenori būti mažas. Dievas, gi, kuris yra pats didžiausias, yra taip pat ir pats mažiausias. Ir ne tik, kad jis yra pats mažiausias, jis mėgaujasi tokia padėtimi. Būdamas viso pasaulio mokytoju (guru), jis nebijo būti ir mažu vaiku, kuris čiulpia savo paties pėdos pirštą. Apie tai kalba Devahūti, Kapiladevos motina posme iš Śrīmad Bhāgavatam 3.33.4:
sa tvaṁ bhṛto me jaṭhareṇa nātha kathaḿ nu yasyodara etad āsīt viśvaḿ yugānte vaṭa-patra ekaḥ śete sma māyā-śiśur ańghri-pānaḥ
"Kaip Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Tu gimei iš mano pilvo. O mano Viešpatie, kaip tai įmanoma aukščiausiajam, kurio pilve glūdi visas kosminis pasaulis? Atsakymas yra, kad tai įmanoma, nes epochos pabaigoje Tu guliesi ant banjano medžio lapo, kaip mažas kūdikis, ir čiulpi Savo lotosinės pėdos pirštą."
Prabhupados komentaras:
Naikinimo metu Viešpats kartais pasirodo kaip mažas kūdikis, gulintis ant banjano medžio lapo, plūduriuojančio naikinimo vandenyse. Todėl Devahūti spėja: "Tai, jog Tu guli paprastos moters, tokios kaip aš, pilve, nėra nieko stebėtino. Tu gali atsigulti ant banjano medžio lapo, ir kaip mažas kūdikis plūduriuoti naikinimo vandenyse. TodTodėl nėra labai stebėtina, kad Tu gali atsigulti į mano pilvą. Tu mus mokai, kad tie, kurie materialiame pasaulyje labai mėgsta vaikus, ir kurie šeimas kuria, norėdami mėgautis vaikais šeimoje, taip pat gali Aukščiausią Dievo Asmenį, turėti savo vaiku. O nuostabiausias dalykas yra tai, kad Viešpats pats kiša savo pėdos pirštą į burną."
Visi didieji išminčiai ir bhaktai visą energiją ir visą veiklą skiria tarnauti Viešpaties lotosinėms pėdoms, todėl turi būti tam tikras transcendentinis malonumas Jo lotosinių pėdų pirštuose. Viešpats čiulpia savo pėdos pirštą ragaudamas nektarą, kurio visada siekia Jo bhaktai. Kartais Aukščiausiasis Dievo Asmuo pats stebisi, kiek Jame yra transcendentinio malonumo, todėl, siekdamas patirti savo paties galias, jis kartais užima padėtį, kurioje ragauja pats save. Viešpats Čaitanja yra pats Kṛṣṇa, bet Jis nužengia kaip bhaktas, kad savyje patirtų transcendentinių skonių saldumą, kuriuo taip mėgaujasi Śrīmatī Rādhārāṇī, geriausia iš visų bhaktų.
Šrila Dživa Gosvamio "Gopala Čampu", aštunta purāṇa
adho-mukhī-kṛtya balād udūkhalaṁ niviśya tasyopari cañcalekṣaṇam kīśāya sarpir dadataṁ prasūḥ sutaṁ vīkṣya smitaṁ prāpa tathā ca vismitam
Kai motina Jašoda pamatė, jog jos sūnus pasinaudojo savo galia, kad apverstų aukštyn kojomis grūstuvę ir tada ant jos atsisėdęs dalintų beždžionėms sviestą, ji nustebo ir švelniai nusišypsojo.
gūḍhaṁ pratasthe kṛta-moṣam ātmajaṁ dhartuṁ prasūr eṣa nirīkṣya cādravat prasiddhir eṣā khalu lokataḥ śataṁ dṛśor mataṁ hartari bhartari dvayam
Kad sugautų savo sūnų, kuris elgėsi kaip vagis, ji sėlino prie jo. Tačiau jis pamatė ją iš tolo ir greitai pabėgo. Tai gerai žinomas faktas, kad vagis turi šimtus akių, o sargas turi tik dvi.
sa khalu dṛptaḥ śākhā-mṛgas tu navanītānāṁ tṛptaḥ paṭa-veṣṭita-yaṣṭim etāṁ dṛṣṭvā drutam eva śākhām ārūḍhaḥ.
Išdidi beždžionė, kuri jau buvo visiškai pasisotinusi gautu sviestu, staiga pamatė Motiną Jašodą einant link jo su lazda, rankoje, suvyniota į audinį, todėl ji greitai užlipo ant medžio šakos.
atha dravantaṁ sutam anvagāt prasūḥ prasūna-vṛṣṭi-pratha-keśa-bandhanā kva yāsi re coravareti jalpitā nātisphuṭa-krandana-hāsa-sundaram
Matydama savo sūnų taip pat bėgantį šalin, Motina Jašoda pradėjo jį vytis, o gėlės įrištos į jos plaukus, išsibarstė visur aplink. "Kur tu nuo manęs pabėgsi, O vagių karaliau?" Išgirdęs tai, Krišna tuo pat metu pradėjo švelniai verkti ir gražiai šypsotis.
tokaṁ dhartuṁ sā samīpe ’pi śīghraṁ dhāvantī tat prāpa dhāvan na mātā prāgañcantaṁ vāyu-vegāt pratīcī stokāmbhodaṁ yadvad ambhoda-vīthī
Nors ji bėgo arti jo, ji negalėjo jo sugauti, kaip didžiulė masė debesų vakaruose, vėjo pučiamų į rytus, negali pasivyti rytuose esančių nedidelių debesėlių.
atha pura-dvāraṁ na mātur gamana-dvāram iti matvā palāyana-grahilas tad-diśam eva jagrāha. jananī tu tadānīṁ tatrājanatāṁ jānatī tam evānuyātavatī. tataś ca, yadādravat pṛṣṭham anīkṣamāṇas tadā na lebhe pṛthuko jananyā yadā bhayād vīkṣitavān sa paścāt tadā tayāsau jagṛhe kareṇa
Pažvelgęs į vienus vartus ir galvodamas, kad šių vartų Motina Jašoda nenaudoja, Krišna greitai nubėgo ta kryptimi. Motina Jašoda sekė paskui jį, ten, kur nebuvo žmonių. Kol Krišna bėgo nesidairydamas atgal, jo motina negalėjo jo sugauti. Tačiau, kai jis baimingai pažvelgė atgal, ji greitai sučiupo jį už rankos.
Atnaujinta (Pirmadienis, 24 Spalis 2011 19:15)
namāmīśvaraṁ sac-cid-ānanda-rūpaṁ lasat-kuṇḍalaṁ gokule bhrājamānam yaśodā-bhiyolūkhalād dhāvamānaṁ parāmṛṣṭam atyantato drutya gopyā
Aš pagarbiai lenkiuosi šiam Aukščiausiam Viešpačiui,
Kurio pavidalas sudarytas iš amžinybės, žinojimo ir palaimos,
Kurio auskarai siūbuoja ir žaidžia ant Jo žandų,
Kuris apsireiškia Gokuloje visu savo spindesiu,
Kuris labai bijo motinos Jašodos, ir nušokęs nuo medinės grūstuvės, greitai bėga šalin,
Kurį vejasi Jašoda, bėgdama labai greitai paskui Jį ir galiausiai pagauna iš už nugaros.
Dig-Darśini-Tika
Śrīla Sanatana Gosvamis
Lenkdamasis Śrī Damodara-īśvarai, kurį lydi Śrī Rādhā, aš dabar pradedu savo komentarą „Dāmodarāṣṭakai“, vadinamą „Dig-darśini“.
Mūla ślokos pradžioje, pati pirmoji intencija yra išreiškiama žodžiu namami – „Aš lenkiuosi“. Taip su meile ir atsidavimu yra nusilenkiama prieš pradedant aprašyti konkrečius Viešpaties puikumo požymius, kuriuos parodo Jo tattva, rūpa, līla, guṇa ir t.t. Taip pat čia yra minima Jo kaip Aukščiausio Dievo Asmens, apsireiškusio Gokuloje, dieviška viešpatystė, o taip pat Jo išskirtinės savybės, tokios kaip visa ko šaltinis. Vėlgi, žodis namami būdingas prašymui suteikti palankumą (mangalartham). Visų renginių pradžioje yra įprasta rodyti pagarbą Īśvarai (Viešpačiui), nes taip išreiškiama atsidavimo tarnystės Viešpačiui nuotaika. Dėl šios priežasties šiame posme pirmiausia nusilenkiama Viešpačiui.
(Dabar komentatorius, Śrī Śrīla Sanatana Gosvamis nagrinės tattva-viśeṣą arba Viešpaties ontologinės padėties ypatumą:) Lenkiamasi kam? Īśvarai, aukščiausiam valdovui. Būtent Jam, kuris yra (1) sarva-śaktimanta (valdantis visas galias), (2) jagateka-nātha (vienintelis visatos Viešpats) ir (3) nija-prabhu (mano paties Šeimininkas). Pirmuoju atveju, taip kreipiamasi į Jį, kad gauti śakti, galios, taip reikalingos sakant maldas, antruoju atveju Jis taip vadinamas, pažymint, kad Jis yra vienui vienintelis Viešpats, vertas pašlovinimų, o paskutiniu atveju Jis taip vadinamas pažymint ypatingą bhakti arba pasiaukojimo prigimtį. Kaip Jis apsireiškia? Kaip sac-cid-ānanda-rūpam arba pavidalas, sudarytas iš kondensuotų amžinybės, žinojimo ir palaimos debesų. Taip aprašoma Jo aukščiausia valdžia, kalbant apie Jo tattva-viśeṣa atributą, arba Jo ontologinės padėties ypatumą.
(Dabar bus aprašoma rūpa-viśeṣa – Jo grožio ypatumas:) Jo išskirtinį grožio ypatumą iliustruoja šis teiginys: lasanti (Jo auskarų siūbavimas) pasireiškė, kuomet Jis iš baimės bėgo nuo Śrī Jašodos, arba taip pat: Auskarai linksminasi ant Jo žandų nes Jis nuolat paniręs transcendentiniuose vaikystės žaidimuose. Taip ypatingai išskiriamas Jo dieviškai skaistus veidas. Arba, taip pat, dar viena žodžių lasat-kundalam reikšmė yra: mahā-saubhagyos arba didžios sėkmės dėka, galėdami asmeniškai bučiuoti Jo dieviškus žandus, šie auskarai pasidarė labai išskirtiniai tarp kitų Jo papuošalų. Šis aukščiausias pranašumas taip pat parodo, kokia didelė kitų papuošalų, puošiančių įvairias Jo kūno dalis, sėkmė. Ir dar, lasanti parodo, kad šie auskarai spindi, nes juos praturtina skaistus Viešpaties kūno spindesys, todėl Krišnos kūnas papuošia Jo papuošalus. Tokia yra prasmė. Panašiai gopės sako Dešimtoje Giesmėje („Śrīmad Bhāgavatam“ 10.29.40):
„O Śrī Krišna! Regėdami Tavo grožį, kuris sužavi visus tris pasaulius, visos šios karvės, paukščiai, medžiai ir elniai patiria, kaip jų plaukai pasistoja piestu!“ („Tuomet ko stebėtis, jog mes taip pat sutrikome?")
Trečioje Giesmėje („Śrīmad Bhāgavatam“ 3.2.12) Śrī Uddhava taip pat sako Vidūrai apie Śrī Krišnos grožį:
„Śrī Krišnos grožis yra toks žavintis, kad stebina net Jį patį: šis grožis yra aukščiausias visos prabangos zenitas, todėl Jo niekas negali papuošti. Iš tiesų Jis pats puošia Savo papuošalus.“
Dabar bus aprašyta parivara-viśeṣa - Jo šeimos atributai, kurie parodo Jo išskirtinį ypatumą. Žodis gokule nurodo tą vietą, kur gyvena gopai - piemenys, gopės - piemenaitės, karvės, veršeliai ir taip toliau. Žodis bhradžamanam nurodo konkrečią, ypatingai tinkančią vietą, kurioje Jis gali parodyti Savo šaunumą, pranokstantį visas ankstesnes līlas. Dar daugiau, Jis taip spindi, nes tik Gokuloje apreiškia Savo svabhavika-šobha – patį natūraliausią spindėjimą. Dešimtoje Giesmėje („Śrīmad Bhāgavatam“ 10.32.14) teigiama:
„(Bhagavanas Śrī Krišna, sėdėdamas āsanoje, atsiradusioje siddha-jogų širdyse, panašiose į lotosus...) apreikšdamas kūną, visų trijų pasaulių spindesio šaltinį, atsisėdo į āsaną, kurią Jam paruošė gopės, ir garbinamas jų apsuptyje skleidė dar didesnį spindesį.“
Jo līla-viśeṣa - Jo žaidimų atributai – aprašomi paskutinėse dviejose posmo eilutėse. Žodis yaśodā reiškia yaśodaya arba „nuo savo motinos Jašodos.“ Bhiya reiškia baimę būti nubaustam už savo prasižengimą - sudaužytus jogurto puodus, pavogtą sviestą ir t.t. Ulukhalat reiškia „nuo grūstuvės“ – kad galėtų vogti šviežią, ant gegnių pakabintą sviestą, Jis pasiėmė didelę medinę grūstuvę, stovėjusią tame pačiame sandėliuke, apvertė ją kitu galu ir užsilipo ant jos. Tačiau (pastebėjęs įeinančią į kambarį motiną su lazda rankoje) Jis tuoj pat vėl nulipo žemyn. Dhavamanam – Jis greitai bėga šalin. Kalbant apie tai, jei tik kas trokšta sužinoti apie šį žaidimą smulkiau, aprašymą galima rasti Dešimtoje Giesmėje („Śrīmad Bhāgavatam“ 10.9.8-9):
„Tuomet Śrī Krišna apvertė grūstuvę kitu galu, užsilipo ant jos ir pradėjo dalinti šviežią, ant gegnių pakabintą sviestą beždžionėms, taip dosniai, kaip Pats to norėjo. Suvokdamas Savo išdaigišką vagystę, akimis Jis baimingai klaidžiojo vienur kitur. Motina Jašoda taip Jį pamatė ir lėtai prisėlinusi iš už nugaros, norėjo Jį pagauti, bet Jis pastebėjo ją ateinant su lazda rankoje, todėl greitai nulipo nuo grūstuvės žemyn ir pradėjo bėgti, kaip baimės apimtas žmogus. Nors jogai, kurie askezių dėka yra labai pažengę, pajėgia panardinti savo protus į brahma, vis dėlto jie net miglotai negali įžiūrėti šitos scenos, kai Jašoda vejasi iš paskos savo sūnų Krišną, stengdamasi Jį pagauti."
Taigi, tato-drutya – ji bėgo labai greitai. Dėl samana sandūros, šie du žodžiai tapo vienu. Gopya – Śrī Jašoda, para amriṣṭam – pagauna Jį iš už nugaros. Čia žodžiai atyanta tato drutya - labai greitai bėgdama paskui Krišną – nurodo saundarya-viśeṣą - motinos Jašodos pilnų krūtų, plačių klubų ir pan. grožio ypatumą, o taip pat detales apie jos meilę savo sūnui. Meilus žodžio gopya vartojimas taip pat užsimena apie didžiulę sėkmę, kurią patyrė gopų kasta (Krišnai nusprendus pasirodyti jų tarpe). Žodžiu parāmriṣṭam (pagautas iš už nugaros) yra užsimenama apie unikalų išskirtinio prieraišumo, kurį Bhagavan Śrī Krišna jaučia motinai Jašodai bruožą (sneha-viśeṣa). Kalbant apie tai, Dešimtoje Giesmėje galima surasti šį posmą („Śrīmad Bhāgavatam“ 10.9.10):
„Vejantis Krišną, platūs lieknaliemenės Jašodos klubai lėtino jos tempą. Nuo greito bėgimo gėlės, įpintos į jos plaukus, išsilaisvino ir krito už jos, bet ji vis tiek Jį toliau persekiojo. Tokiu būdu, vis bėgdama ir vydamasi Jį, galiausiai ji sučiupo Jį iš už nugaros.“
Taip baigiasi Sanatana Gosvamio „Dig-Daršini-Tika“ pirmam Śrī Damodaraštakos posmui.
Ištraukos iš Šrila Prabodhananda Sarasvačio „Šri Vrindavana Mahimāmṛtos“
na kuru na kuru mithyā deha-gehādy-apekṣāṁ mṛtim akhila-pumartha-bhraṁśikāṁ viddhi mūrdhni cala cala suhṛd-adyaivābhumukhyena vajrād api ca hṛdi-kaṭhoraḥ śrīla-vṛndāvanasya
O, prašau, ne! Nepuoselėk iliuzijų apie savo kūną, namus ir visa kita! Žinok, kad mirtis sužlugdys visus tavo planus! O drauge, bėk, bėk į Šri Vrindavaną! Nepadaryk savo širdies kietesnės už žaibą! (1.70)
mariṣyase kadā sakhe tvam iti kiṁ vijānāsi kiṁ śiśoḥ sutaruṇastha vā na khalu mṛtyur ākasmikaḥ tad adya niravadya-dhīr avapur indriyāsaktikto na kiñcana vicāraya drutam upaitu vṛndāvana
Drauge, ar tu žinai, kada mirsi? Argi net kūdikiai, kartais nemiršta netikėtai? Aiškiu intelektu, be prisirišimo prie kūno ir juslių, ir nesustodamas pagalvoti, bėk į Vrindavaną! (1.78)
bhrātar yarhi nimīlito ’smi nayane tatra kva kāntātmaja bhrātṛ-svāpta-suhṛd-gaṇaḥ kva ca guṇāḥ kutra pratiṣṭhādayaḥ kutrāhaṅkṛtyaḥ prabhutva-dhana-vidyādyais tataḥ sarvatas tvaṁ nirvidya savidya kintu na calasy adyaiva vṛndāvanam
O broli, kai užmerksi akis mirties metu, kur bus tavo mylinti žmona, vaikai, broliai, giminaičiai ir draugai? Kur bus tavo gerosios savybės? Kur bus tavo šlovė? Kur bus tavo pasididžiavimas, turtai, išsilavinimas, valdžia, ir kitos galios bei turtai? O apsišvietęs ir protingas drauge, kodėl neatsisakai šių laikinų dalykų ir nebėgi į Vrindavaną? (1.81)
are śīghraṁ śīghraṁ suta-dhana-kalatrādi-mamatā pratāne kālo ’yaṁ nahi vapur idaṁ mṛty-anugatam samastālabhyānāṁ param idam alabhyaṁ sva-kṛpayā bhuvi vyaktaṁ vṛndā-vipinam abhidhāvātihaṭhataḥ
Dabar ne laikas prisirišti prie žmonos, vaikų, turto, ir viso kito. Mirtis jau vejasi tavo kūną. Greitai, greitai bėk į Vrindavano mišką, patį rečiausią ir sunkiai pasiekiamą iš visų retų dalykų, kuris dėl savo gailestingumo dabar pasireiškė šiame pasaulyje! (13.21)
vṛndāraṇyam agaṇya-puṣpa-nivahair dhanyāgra-gaṇyair hṛdā dhyeyaṁ prāpya batānyato hi kudhiyo yad yūyam ādhāv atha tac cintāmaṇim eva pāda-hatibhir dūraṁ nirasya svayaṁ hastāgre patita-śvapāka-bhavane bhakṣyāśayā bhrāmyatha
Savo širdyse, medituokite į Vrindavano mišką, kaip į tą vietą, kurioje nesuskaičiuojamai gausu gražių gėlių! Bėk į Vrindavaną! O kvailiai, jei jūsų pėdos nuveda jus tolyn nuo čintāmaṇi brangakmenių Vrindavane, jūs galų gale prašysite išmaldos degradavusių šunėdžių namuose. (13.51)
kānta tvaṅ-mātra-sañchādita-yuvati-mayāmedhya bībhatse piṇḍe drāg-dṛṣṭe paṇḍitānām api vilayamitā dhairya-rakṣātiśikṣāḥ kā bhaktiḥ kā viraktis tad-apahṛta-dhiyāṁ kaiva vṛndāvanāśā tāsāṁ nāmāpy aśṛṇvaṁs tad anusara sakhe rādhikā kuñjavāṭīm
Bjauraus mėsos gabalo, padengto plonu gražios odos sluoksniu ir vadinamo gražia jauna moterimi vaizdas net išminčių moralinius pamokymus nuveda prie sunaikinimo. Ką reiškia atsidavimo tarnystė tiems, kurių intelektą tokiu būdu apiplėšė? Drauge, nelik nei akimirkos klausytis šių puolusių vyrų vardų! Tiesiog bėk į Šrimati Radhikos miško giraites! (13.55)
Kartą Bhaktisiddhanta Sarasvati Thakura kalbėjo su vienu mokiniu apie turtingą žmogų, kuris su savo šeima ėjo dandavat parikramą aplink Radhą kundą. Mokinys labai žavėjosi tuo, kad turtingas žmogus jaučia tokį atsidavimą Krišnai. Bhaktisiddhanta Sarasvati atsakė, kad tai gerai, bet jis garbina Krišną kitaip, nei mes, Gaudija vaišnavai, garbiname. Jis garbina Radhą dėl to, kad ji susijusi su Krišna. Mes gi garbiname Krišną dėl to, kad jis susijęs su Radha.
(Iš Bhakti Vikaša Svamio paskaitos)
Atnaujinta (Trečiadienis, 14 Rugsėjis 2011 12:45)
Ištrauka iš pokalbio tarp gopių ir Kṛṣṇos Kurukšetroje.
mayi bhaktir hi bhūtānām amṛtatvāya kalpate diṣṭyā yad āsīn mat-sneho bhavatīnāḿ mad-āpanaḥ
"Atlikdama pasiaukojimo tarnystę Man bet kuri gyva būtybė gali pelnyti amžiną gyvenimą. Tačiau dėka geros sėkmės savo širdyse jūs užauginote ypatingą meilę Man ir taip Mane laimėjote."
Śrīla Viśvanātha Cakravartī Ṭhākura pasakoja, kad gopės tarė Kṛṣṇai: „Bet šis Aukščiausias Viešpats, kurį Tu kaltini, yra ne kas kitas, o Tu pats, gudriausias iš visų kalbėtojų. Pasaulyje apie tai visi žino. Kodėl mes turėtume ignoruoti šį faktą?“ „Na gerai, – tuomet tarė Kṛṣṇa. – Jei tai tiesa, tai Aš Dievas, bet vis dėlto, jūsų meilės stiprumas mane nugalėjo.“
Śrīmad Bhāgavatam 10.82.44
Atnaujinta (Pirmadienis, 12 Rugsėjis 2011 09:11)
śrī-jīvasya padāravindam atulaṁ vandāmahe sarvadā vāṅchā-kalpa-taroḥ kṛpārdra manaso dīneka bandhoḥ prabhoḥ śrīmad rūpa-sanātanāṅghri kamale bhṛṅgāya mānātmano yena śrī-bhagavan mahattva vitateḥ siddhānta āviṣkṛtaḥ
Aš nuolankiai lenkiuosi Šrilos Dživos Gosvamio neprilygstamoms lotosinėms pėdoms. Jis yra troškimų medis ir tikras puolusiųjų bei nelaimingųjų draugas, o jo protas kupinas užuojautos. Visada laikydamas save tarnu, bite prie lotosinių Šri Rūpos Gosvamio ir Šri Sanatanos Gosvamio pėdų, jis pateikė savo knygose daugybę išvadų, toli ir plačiai skleidžiančių Viešpaties Krišnos šlovę.
Išvertė Hari Paršad Das, iš Šri Virčandra Goswamio komentaro Śrī Śrī Gopala-Campu
Posmai, šlovinantys Śrīmati Rādhārānī iš „Śrī Caitanya Caritāmṛtos“ Ādi līlos 4 skyriaus.
hlādinīra sāra ‘prema’, prema-sāra ‘bhāva’ bhāvera parama-kāṣṭhā, nāma—‘mahā-bhāva’
Hlādinī galios esmė yra meilė Dievui [prema], meilės Dievui esmė yra emocija [bhāva], o emocijos galutinė pakopa yra mahābhāva.
mahābhāva-svarūpā śrī-rādhā-ṭhākurāṇī sarva-guṇa-khani kṛṣṇa-kāntā-śiromaṇi
Śrī Rādhā Ṭhākurāṇī yra mahābhāvos įsikūnijimas. Ji yra visų gerų savybių saugykla ir vertingiausias brangakmenis tarp visų gražiųjų Viešpaties Kṛṣṇos mylimųjų.
govindānandinī rādhā, govinda-mohinī govinda-sarvasva, sarva-kāntā-śiromaṇi
Rādhā suteikia malonumą Govindai, ji taip pakeri Govindą. Ji yra pradžia ir pabaiga Govindai, ji – visų Jo mylimųjų karūnos perlas.
devī kṛṣṇa-mayī proktā rādhikā para-devatā sarva-lakṣmī-mayī sarva- kāntiḥ sammohinī parā
"Transcendentinė deivė Śrīmatī Rādhārāṇī tiesiogiai yra kita Viešpaties Śrī Kṛṣṇos pusė. Ji yra visų sėkmės deivių centrinė figūra. Jos patrauklumo daugiau nei pakanka, kad patraukti visų patraukliausią Dievo Asmenį. Ji yra pirminė Viešpaties vidinė galia."
ataeva sarva-pūjyā, parama-devatā sarva-pālikā, sarva jagatera mātā
Todėl Radha yra parama-devatā, aukščiausia deivė, ir visų garbinama. Ji yra visų globėja, ir visos visatos motina.
rādhā—pūrṇa-śakti, kṛṣṇa—pūrṇa-śaktimān dui vastu bheda nāi, śāstra-paramāṇa
Śrī Rādhā yra pilnoji galia, o Viešpats Kṛṣṇa yra šios pilnos galios savininkas. Jie abu nesiskiria - taip liudija apreikštieji raštai.
Atnaujinta (Pirmadienis, 05 Rugsėjis 2011 06:04)
iš knygos Šivarama Svamio knygos „Kṛṣṇa sangati“ remiantis "Garga-saṁhitā" 5.15.22–39.
Uddhava apėjo aplink Śrī Rādhą ir su didele pagarba kreipėsi į ją, kaip Kṛṣṇos amžiną sutuoktinę. “O devī! Śrī Kṛṣṇa yra amžinai tobulas Aukščiausias Dievo Asmuo, o tu amžinai esi jo aukščiausia deivė. Kai jis mėgaujasi transcendentiniais žaidimais, tu mėgaujiesi tais pačiais žaidimais su juo. Kṛṣṇa yra Viešpats Nārāyaṇa, o tu esi deivė Lakṣmī; Kṛṣṇa yra Viešpats Brahmā, o tu esi deivė Sarasvatī; Kṛṣṇa yra Viešpats Śiva, o tu esi deivė Parvatī; Kṛṣṇa yra Dievo Asmuo, o tu esi jo amžinoji sutuoktinė." Kai gopės iš Uddhavos išgirdo apie Rādhos išaukštintą padėtį, jų akys išsiplėtė. Bet šis nuostabos jausmas tik padidino jų meilę Rādhāi, o meilė pridengė jų baimingos pagarbos jausmą. Gopės galvojo: "Kas ji bebūtų, dabar mūsų draugė Rādhā yra gopė." Uddhava išvardijo įvairias formas, kuriomis Rādhā lydi Kṛṣṇos tiesiogines ir įgalintas inkarnacijas. “Kai jis nužengia kaip įasmenintos žinios, Rādhikā su juo yra kaip śruti śāstra; kai jis nužengia kaip Yajña-Varāha, ji yra žemės deivė; kai Kṛṣṇa įgalina Nāradą, Rādhā tampa jo vīṇā; o kai Kṛṣṇa pasirodo kaip Nārāyaṇa Ṛṣi, Rādhā śanti pavidalu suteikia ramybę visiems.” Dainuodamas apie Rādhą ir Kṛṣṇą Uddhava, gopių apsuptas, apsvaigo. Jis palaimingai tarė: „Kṛṣṇa yra Kapila, o tu esi mistiniai tobulumai; Kṛṣṇa yra Yajña, o tu esi Dakṣiṇā; Kṛṣṇa yra Urukrama, o tu esi Jayantī; Kṛṣṇa yra Pṛthu, o tu - karalienė Arci. Kai Kṛṣṇa pasirodė kaip Matsyāvatāra, tu tapai keturiomis Vedomis; o kai jis pasirodė kaip Kūrma, tu tapai Vāsuki. Dhanvantariui tu esi vaistinis augalas; tu esi Mohinī pavidalo moteriškas grožis; o Paraśurāmai tu esi aštrūs jo kirvio ašmenys. Tu esi Rāmos Sītā ir Balaramos Revatī. Kai Kṛṣṇa ateina kaip Vyāsa, tu esi jo komentarai Vedoms. Kai jis nužengia kaip Buddha, tu esi jo subtilusis intelektas. O kai jis nužengia kaip Kalki, tu esi jo pamaldūs darbai." Uddhava toliau aprašė, kaip Rādhā išskleidžia save, tapdama ugnies šviesa, visų šviesulių spindesiu, pieno vandenyno bangomis, svarbiausių pusdievių žmonomis, ir visų Kṛṣṇos energingų formų energija. Tada jis užbaigė: "Dabar Kṛṣṇa nužengė kaip Nandos sūnus, o tu kaip Vṛṣabhānu dukra. Savo žavingais žaidimais tu gali išpildyti kiekvieną Kṛṣṇos norą ir atnešti laimę savo bhaktams. O Vrindavano deive, aš lenkiuosi tau vėl ir vėl."
Atnaujinta (Sekmadienis, 04 Rugsėjis 2011 22:08)
|
|