Reklama
WebBanner.JPG
Reklaminis skydelis
Komentarai
  • Ar galima valgyti saulegrazas per ekadsi?
  • nu geras 8)
  • Čia nepaminėtas atvejis, kai šventų vardų kartojim...
  • Sveiki, Klaipėdoje yra radijo stotis "Radijogama",...
  • Labas vakaras, ar beturite šitą knygą?
Pradžia Filosofija Acintya Absoliuti Tiesa yra viena

Absoliuti Tiesa yra viena

Vartotojo vertinimas: / 2
BlogiausiasGeriausias 

“Śrīmad Bhāgavatam” 1.2.11 sako:

vadanti tat tattva-vidas
tattvaṁ yaj jñānam advayam
brahmeti paramātmeti
bhagavān iti śabdyate

„Mokyti transcendentalistai, pažįstantys Absoliučią Tiesą, vadina šią nedualią substanciją Brahmanu, Paramātmā ar Bhagavānu.“

Tai, kad nedualus objektas gali turėti tris savybes, savaime atrodo tarsi prieštaravimas. Jei kažkas neturi skirtumų, kaip jame gali būti trys skirtumai? Tai labai sunku suprasti.

Žodis advaya reiškia nedualus. Kitais žodžiais, ši tiesa yra viena, ne dvi, ne trys ar daugiau. Nėra nieko, kas egzistuotų atskirai ar nepriklausomai nuo šios tiesos. Advaya-jñāna-tattva reiškia, kad nėra jokio objekto ar esybės, kuri egzistuotų atskirai ar nepriklausomai nuo šios Tiesos.

Posmas aprašo tris savybes: Brahmanas, Paramātmā ir Bhagavānas. Kai Bhagavānas apsigaubia visomis Savo galiomis, bet nuslepia tai ir tik truputį leidžia pasireikšti savo cit-śakti (dvasinei galiai), tai vadinama Brahmanu. Brahmanas yra labiausiai atitolęs cit-śakti atspindys. Viešpaties Kṛṣṇos spindesys vadinamas Brahmanu. Jame nėra jokių žaidimų ir niekas nėra aišku.

Kartą, kai Vasudeva Maharaja atliko yajñą, Śrī Nārada Ṛṣi nužengė iš Vaikuṇṭhos planetos. Pradžioje visi susirinkę galvojo, kad artėja šviesa. Jie negalėjo suprasti, kad tai buvo Nārada. Kai Nārada truputį priartėjo, visi suprato, kad tai kažkokia žmogiška būtybė. Vis dėlto net ir tada situacija nebuvo iki galo aiški. Kai jis galiausiai nusileido žemyn, visi suprato, kad čia Nārada Munis. Taigi pirmasis įspūdis buvo neaiškus - tik šviesa: panašiai ir Brahmanas yra sat (egzistencijos) atspindys, o Paramātmā yra sat ir cit (pažinimo) kombinacija. Su ja taip pat nėra tokių žaidimų, kaip su Bhagavāną. Bhagavānas yra galutinis – sat-cit-ānanda (amžinybės, suvokimo ir palaimos įsikūnijimas).

Mūsų ācāryos paaiškina trijų rūšių skirtumus tarp Viešpaties ir įvairių Jo aspektų (paminėtų aukščiau).

Svagata-bheda

Pirmasis regimas skirtumas yra Śrī Kṛṣṇos pavidale, tarp Jo kūno ir Jo sielos. „Śrī Brahma-saṁhitā“ 5.32 sako:

aṅgāni yasya sakalendriya-vṛtti-manti
paśyanti pānti kalayanti ciraṁ jaganti
ānanda-cinmaya-sad-ujjvala-vigrahasya
govindam ādi-puruṣaṁ tam ahaṁ bhajāmi

„Aš garbinu Govindą, pirmapradį Viešpatį, kurio transcendentinis pavidalas yra kupinas palaimos, tiesos, esmės ir kuris kupinas skaisčiausio spindesio. Kiekviena šios transcendentinės figūros dalis gali atlikti visas kitų organų funkcijas ir tokiu būdu amžinai regi, palaiko ir apreiškia nesusiskaičiuojamas visatas, dvasines ir materialias.“

Sąlygotame gyvosios būtybės būvyje yra skirtumas tarp kūno ir sielos, tarp vienos kūno dalies ir kitos. Pavyzdžiui, mūsų rankos negali matyti, o pėdos užuosti. Tačiau dvasiniame Viešpaties Kṛṣṇos kūne nėra tokio dualizmo. Nėra skirtumo tarp vienos Jo kūno dalies ir bet kurios kitos. Tuo pat metu įvairios Kṛṣṇos kūno dalys yra skirtingos ir užima tinkamas vietas transcendentiniame Jo kūne. Kitaip sakant Viešpaties kūnas nėra amorfinis. Jis yra nuostabaus grožio amžinas jaunuolis.

Svajatīya-bheda

Kitas klausimas yra tai, kad Kṛṣṇa turi įvairias ekspansijas, tokias kaip Viešpats Nārāyaṇa ir Garbhodakaśāyī Viṣṇu, Dievybės pavidalas. Nors atrodo, kad tarp jų yra skirtumas, iš tiesų jo nėra. ”Śrī Brahma Saṁhitā“ aprašo“ tai šiame posme (5.46):

dīpārcir eva hi daśāntaram abhyupetya
dīpāyate vivṛta-hetu-samāna-dharmā
yas tādṛg eva hi ca viṣṇutayā vibhāti
govindam ādi-puruṣaṁ tam ahaṁ bhajāmi

„Vienos žvakės šviesa, perduota kitoms žvakėms nors ir dega atskirai, vis dėlto yra tos pačios prigimties. Aš garbinu pirmapradį Viešpatį Govindą, kuris apreiškia save lygiai ir dinamiškai įvairiose Savo apraiškose.“

Liepsnos galia yra perkeliama iš pirminės žvakės į kitas žvakes, kurios turės tokį pat spindesį ir galią. Nėra skirtumo tarp šių žvakių šviesos, nes jos visos uždegtos nuo vienos žvakės. Nors mes galime teigti, kad yra daug žvakių, tačiau šviesa jose yra ta pati. Panašiai, nors Viešpats Kṛṣṇa turi daugelį savybių, aspektų, iš tiesų Jis yra viena asmenybė, kuri tiesiog parodo skirtingus savo bruožus. Mėnulis įvairiose fazėse atrodo skirtingai. Vienu metu Mėnulis bus jaunas, labai siauras. Po truputį jis pilnės, taps pilnatimi ir vėl pradės dilti. Taip pat Śrī Kṛṣṇos įvairios avatāros parodo tam tikras Kṛṣṇos savybes, bet Svayam Bhagavān Vrajendra-nandana Śrī Kṛṣṇa (pirminis Kṛṣṇa, Nanda Maharadžo sūnus Vṛndāvane) apreiškia visas savybes maksimaliai.

Kartą Jagannatha Purio karalius užpuolė Vidyanagarą Pietų Indijoje ir parsivežė į Purį Rādhā Kāntos, Sakṣi-Gopalos ir Bhanda Ganeśo Dievybes.

Pradžioje karalius laikė Sakṣi-Gopalą Jagannathos šventykloje. Vieną dieną Jagannatha-deva pasirodė jam sapne ir pasakė: „O karaliau, iš kur tu ištraukei šitą Ṭhākurą? Nuo to laiko, kai Jis atvyko, Jis suvalgo viską, o aš priverstas visiškai badauti tarsi per Nirjala Ekadašį. Prašau, išgabenk jį iš čia kitur.“ Gopala yra mažas vaikas, o Sakṣi-Gopala gali labai greitai ropoti ant kelių, rankų ir alkūnių. Kai tik maistas pasiekia altorinio kambario duris, net prieš padedant jį ant altoriaus, Jis greitai pribėga ir viską suvalgo.“

Vijatīya-bheda

Galiausiai atrodo, jog egzistuoja skirtumas tarp Aukščiausios Absoliučios Tiesos ir Jo energijų - prakṛti (materialios gamtos) ir jīvų (gyvų esybių), kurios nėra tos pačios kaip Jis kategorijos ir nėra Jis pats. Materiali gamta ir individuali gyva esybė atrodo atskirti nuo Viešpaties ir turi savo individualią egzistenciją. Jīva taip pat nepanaši į materiją.

Egzistuoja tiek daug skirtingų egzistencijos kategorijų. Kažkas galėtų pasakyti: „Štai kur dualizmas.“ Bet Śrīla Jīva Gosvāmis „Tattva-Sandarbhoje“ paaiškina, kad jei du dalykai turi tą patį šaltinį, ir nekonfliktuoja vienas su kitu, galima teigti, kad jie yra viena ir tas pats. Šiame pasaulyje tik atrodo, kad įvairūs dalykai konfliktuoja vieni su kitais. Šis požiūris kyla iš iliuzijos, o iliuzija kyla iš noro mėgautis materija. Viskas yra visiškoje Śrī Kṛṣṇos valioje. Niekas su niekuo nekonfliktuoja, bet labai gražiai dera tarpusavyje. „Īśa Upaniṣadoje“ (Įžanginėje mantroje) pasakyta:

pūrṇam adaḥ pūrṇam idaṁ
pūrṇāt pūrṇam udacyate
pūrṇasya pūrṇam ādāya
pūrṇam evāvaśiṣyate

„Aukščiausias Dievo Asmuo yra tobulas ir pilnas, ir kadangi Jis yra visiškai tobulas, visa tai, kas iš Jo išeina, kad ir šis reiškinių pasaulis, taip pat yra tobulai pilnos visumos. Viskas, kas kyla iš pilnos visumos, taip pat yra pilna. Kadangi Jis yra pilna visuma, nors daugybė pilnų visumų kyla iš Jo, Jis išlaiko visišką pusiausvyrą.“

Kai mes liejame prakaitą iš savo kūno porų, prakaitas išeina ir tampa skirtingu nuo mūsų kūno. Mes nebeturime jokio ryšio su juo. Tačiau iš Mahāviṣṇu išeina milijonai visatų. Jis apvaisina materialią gamtą nesuskaičiuojamomis jīvomis. Tačiau bet kuriuo metu Jis turi absoliučią valdžią visam tam. Jei mes galėtume prakaituoti ir tuomet prakaitą įtraukti į save atgal, galima būtų sakyti, kad turime „absoliučią“ valdžią savo produktui. Kitaip tariant, tai tikrai nesiskirtų nuo mūsų, nes bet kuriuo metu išlaikytume savo valdžią. Tokiu būdu nors ir atrodo, kad tarp Kṛṣṇos ir Jo energijų, prakṛti ir jīvų, yra skirtumas, iš tikrųjų jokio skirtumo nėra. Jis visuomet yra Savo energijų šeimininkas ir visiškai jas kontroliuoja.

Taigi šie trys tariami skirtumai neturi pagrindo, o Absoliučios Tiesos nedualumas tik patvirtinamas.

 

Atnaujinta (Trečiadienis, 21 Gegužė 2008 14:04)

 
Kalendorius