Reklama
prabhupada.jpg
Reklaminis skydelis
Komentarai
  • Ar galima valgyti saulegrazas per ekadsi?
  • nu geras 8)
  • Čia nepaminėtas atvejis, kai šventų vardų kartojim...
  • Sveiki, Klaipėdoje yra radijo stotis "Radijogama",...
  • Labas vakaras, ar beturite šitą knygą?
Pradžia Filosofija Acintya Śrī Caitanya Mahāprabhu

Śrī Caitanya Mahāprabhu

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 

Śrī Śaṅkarācāryos Māyāvādos filosofija yra priešinga baziniams bhakti principams. Kiekvienas vaiṣṇavų ācārya teigė, kad jo principai grindžiami bhakti, nors tarp jų filosofijų egzistuoja skirtumai. Śrīman Mahāprabhu visas Vedines išvadas priėmė su tinkama pagarba ir pateikė jų visų esenciją savo pamokymuose. Mahāprabhu mokė acintya-bheda-abheda (nesuvokiama skirtybė ir vienovė) doktrinos. Jis liko Madhvācāryos sampradāyoje, bet vis dėlto Mahāprabhu perėmė iš Madhvācāryos tik doktrinos esmę.

Apie acintya bheda abheda tattvą Caitanya Mahāprabhu kalba kad ir „Caitanya Caritāmṛtos“ Madhya 20.108-109:

jīvera ‘svarūpa’ haya—kṛṣṇera ‘nitya-dāsa’
kṛṣṇera ‘taṭasthā-śakti’ ‘bhedābheda-prakāśa’
sūryāṁśa-kiraṇa, yaiche agni-jvālā-caya
svābhāvika kṛṣṇera tina-prakāra ‘śakti’ haya

„Gyvosiosios būtybės konstitucinė padėtis yra būti amžinu Kṛṣṇos tarnu, nes ji yra Kṛṣṇos paribio energija, pasireiškianti kaip tapati ir skirtinga nuo Viešpaties tuo pat metu, tarsi saulės šviesos ar ugnies dalelytė. Kṛṣṇa turi trijų rūšių energijas.“

Terminas acintya-bheda-abheda pirmą kartą paminėtas tantriniame tekste „Brahma-tarka“[1], nors šį terminą kaip Gaudīya vaiṣṇavizmo filosofinį principą pirmasis pradėjo naudoti Jīva Gosvāmis savo „Sandarbhose“.

Acintya bheda-abheda tattva yra filosofinis požiūris. Priešdėlis acintya naudojamas atskirti Caitanyos Mahāprabhu mokymą nuo ankstesnės bheda-abheda filosofijos, kurią skelbė vedāntistas Bhāskara. Jo „vienovė“ ir „skirtybė“ išreiškiama kaip „pirmiau vienovė, o po to skirtybė.“ Tačiau acintya bheda-abheda tattva yra išreiškiama kaip „vienovė ir skirtybė tuo pat metu.“

 



[1] Das S. Govinda-bhāṣya— History of its Composition // Gauḍīya. 1960. Vol.5. P. 59

Atnaujinta (Trečiadienis, 21 Gegužė 2008 13:37)

 
Kalendorius