Reklama
prabhupada.jpg
Reklaminis skydelis
Komentarai
  • Ar galima valgyti saulegrazas per ekadsi?
  • nu geras 8)
  • Čia nepaminėtas atvejis, kai šventų vardų kartojim...
  • Sveiki, Klaipėdoje yra radijo stotis "Radijogama",...
  • Labas vakaras, ar beturite šitą knygą?
Pradžia Filosofija Nektaro lašai Atsidavimo poreikis

Atsidavimo poreikis

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 

Siūlome jūsų malonumui posmų rinkinį iš šventraščių, kurie kalba apie atsidavimo (śaranāgati) poreikį.

1. Atsidavimas labai gerai pagrįstas śāstrose

śruti-smṛty-adi-śāstreṣu, prapatir yan nirūpyate
tad uktaṁ dvitiyādhyāye, śrī śāstra-vacanāmṛte (1)

2. Priežastis, kodėl reikia atsiduoti paaiškinta smṛti literatūroje

yo brahmāṇaṁ vidadhāti-purvaṁ yo brahma-vidyāṁ
tasmai gāḥ pālayati sma kṛṣṇaḥ
taṁ hi devam ātma-vṛtti-prakāśaṁ
mumukṣur vai śaraṇam amuṁ vrajet (2)

Tāpanyām (Brahma-saṁhitā, tikā)

Tas, kuris kūrinijos pradžioje sukūrė visatos kūrėją Brahmą ir tada perteikė Brahmai žinias apie Brahmaną, Absoliutą, Jis yra tas pats Viešpats Krišna, kuris gano karves (arba maitina Vedas [gaḥ reiškia ir karvės ir Vedos]). Trokštantys išsivadavimo turėtų atsiduoti šiam Viešpačiui, kuris atskleidžia įgimtą sielos funkciją.

3. Žodžio namaḥ - lenktis - reikšmė

ahaṅkṛtir ma-kāraḥ, syān, na-kāras tan niṣedhakah
tasmāt tu namasā kṣetri, svātantryaṁ pratiṣidhyate (3)

bhagavat-paratantro ‘sau, tad āyatātma-jīvanaḥ
tasmāt sva-sāmarthya-vidhiṁ, tyajet sarvam aśeṣataḥ (4)

Padma-uttara-khaṇda

Skiemuo ma reiškia "save įtvirtinantis ego" (klaidinga idėja laikyti save "veikiančiuoju"), o skiemuo na rodo jo užkirtimą. Taigi, siūlant nusilenkimus (namah) šis veiksmas anuliuoja besilenkiančio nepriklausomybę. Siela yra natūraliai pavaldi Visagaliam Viešpačiui, o jos vidinė prigimtis ir įgimta funkcija yra tarnauti Aukščiausiam Viešpačiui.Todėl visų veiksmų, atliekamų su mintimi: "Aš esu veikiantysis" derėtų visiškai atsisakyti. 

4. Vienintelė kliūtis, trukdanti atsiduoti, yra netikras ego

ahaṅkāra-nivṛttānāṁ, keśavo nahi dūragaḥ
ahaṅkāra-yutānāṁ hi, madhye parvata-rāśayaḥ (5)

Brahma-vaivarta Purāṇa

Aukščiausias Viešpats Kešava visada lieka su tais, kurie išsilaisvino iš materialios gyvenimo sampratos, tačiau didelių kalnų grandinė atsiranda tarp besireklamuojančių egoistų ir Viešpaties.

5. Tie, kurie nepriima Viešpaties prieglobsčio, tiesiog klaidžioja gimimų ir mirčių pasaulyje

yāvat pṛthaktvam idam ātmana indriyārtha
māyā-balaṁ bhagavato jana iśa paśyet
tāvan na saṁsṛtir asau pratisaṅkrameta
vyarthāpi duḥkha-nivahaṁ vahati kriyārthā (6)

Śrīmad-Bhāgavatam 3.9.9

Viešpatie, kuris esi visų sielų siela, sąlygota siela mano, kad ši visata yra atskirai nuo Tavęs, ir mano, kad visata skirta jos jutimų tenkinimui. Bet tai yra tik Tavo klaidinančios galios (māyos) kūrinys. Tol, kol gyva būtybė laikosi įsikibusi tokių iliuzinių atskirų interesų, ji neatsisako apgailėtino veiksmų ir pasekmių, gimimo ir mirties pasaulio, nepaisant jo visiškos beprasmybės.

6. Neatsidavusi siela yra nuolat apgaunama

prāpyāpi durllabhataraṁ, mānuṣyaṁ vibudhepsitam
yair āśrīto na govindas, tair ātmā vañcitaś ciram (7)

Brahma-vaivarta Purāṇa

Gimti žmogaus gyvybės rūšyje taip vertinga, kad to siekia pusdieviai. Bet tie, kurie, nepaisant to, kad gimė žmonėmis, nepriima lotosinių Govindos pėdų prieglobsčio, amžinai save apgaudinėja.

7. Gyvenimas be atsidavimo yra tuščias

aśītiñ caturaś caiva, laksāṁs tān jīva-jātiṣu
bhrāmyadbhiḥ puruṣaiḥ prāpya, mānuṣyaṁ janma-paryayāt (8)

tad apy aphalatāṁ yātam, teṣām ātmābhimāninām
varākānām anāśrītya, govinda-caraṇa-dvayam (9)

Brahma-vaivarta Purāṇa

Pabuvojusi 8.400.000 gyvybės rūšių, siela galiausiai gimsta žmogumi. Bet apgailėtini vargšai, taip besididžiuojantys savo kūnais, kad net nenori priimti Viešpaties Govindos lotosinių pėdų prieglobsčio, šį žmogaus gyvenimą padaro beverčiu.

8. Net žemiausi tarp žmonių išsivaduoja atsidavę

sarvācāra-vivarjitāḥ śaṭha-dhiyo vrātyā jagad-vañcakā
dambhāhaṅkṛti-pāna-paiśuna-parāḥ pāpāntyajā niṣṭhurāh
ye cānye dhana-dāra-putra-niratāḥ sarvādhamās te ‘pi hi
śrī-govinda-padāravinda-śaraṇā muktā bhavanthi dvija (10)

Nṛsiṁha Purāṇa

O dukart gimusieji, net ir labiausiai puolę, nepraktikuojantys doros, atstumtieji, sukčiai, veidmainiai, įžūlus, egoistiški, priklausomi nuo svaigalų, nuodėmės židiniai, piktavaliai, žiauraus būdo, einantys iš proto dėl savo vaikų, žmona, turto ir pan., išsivaduoja, jei atsiduoda lotosinėms Šri Govindos pėdoms.

9. Atsidavusi siela niekada nebepuola

paramārtham aśeṣasya, jagatām ādi kāraṇam
śaraṇyaṁ śaraṇaṁ yāto, govindaṁ nāvasidati (11)

Bṛhan-nāradiya Purāṇa

Šri Govinda yra visų visatų šaltinis, Aukščiausioji Tiesa, ir visų prieglobstis. Kas atsiduoda Jo lotosinėms pėdoms, niekada nebus atstumtas.

10. Atsidavimas Viešpačiui sunaikina kančias ir pavagia širdį

sthitaḥ priya-hite nityaṁ, ya eva puruṣarṣabhaḥ
rājaṁs tava yadu-śreṣṭho, vaikuṇṭhaḥ puruṣottamaḥ (12)
ya enaṁ saṁśrayantīha, bhaktyānārāyaṇaṁ harim
te tarantīha durgāni, na me ‘trāsti vicāraṇā (13)

Mahābhārata, Śānti-parva

O karaliau, ką dar galiu pasakyti? Geriausias iš Yadu dinastijos, neįveikiama didi asmenybė, kupina geros valios tau ir visada tavo brangus draugas - Jis yra ne kas kitas, kaip Aukščiausias Viešpats Narajana, Šri Hari. Kas ištikimai priima Jo visišką prieglobstį, perplaukia šį neįveikiamą materialios egzistencijos vandenyną.

11. Sunaikindamas visą baimę atsidavimas duoda gyvenimą, kupiną amžino nektaro

ye śaṅkha-cakrābja-karaṁ hi śārṅgiṇaṁ
khagendra-ketuṁ varadaṁ śrīyaḥ patim
samāśrayante bhava-bhīti-nāśanaṁ
teśāṁ bhayaṁ nāsti vimukti-bhājān (14)

(Vāmana)

Sėkmės deivės Viešpats laiko kriauklę, diską, lotoso žiedą ir lanką, Jis yra Garudos šeimininkas. Jis sunaikina materialios egzistencijos baimę ir dovanoja visus palaiminimus. Nelieka net rūpesčių pėdsako pas tuos, kurie priima Jo prieglobstį, nes jie visiškai tinkami pozityviam nemirtingumui.

12. Atsidavusios sielos visos pastangos vaisingos

saṁsāre smin mahā-ghore, moha-nidrā-samākule
ye hariṁ śaraṇaṁ yānti, te kṛtārthā na saṁśayaḥ (15)

Bṛhan-nāradiya Purāṇa

Šiame materialiame pasaulyje, paskendusiame neišmanyme, miege ir nepermatomoje tamsoje, kas atsiduoda Viešpaties Hari šventoms lotosinėms pėdoms, sėkmė vainikuoja visas jų pastangas. Dėl to nereikia abejoti.

13. Net jei žmogus nekontroliuoja proto, atsidavus Viešpačiui niekas nebebus sunku

kiṁ durāpādanaṁ teṣāṁ, puṁsām uddāma-cetasām
yair āśrītas tirtha-padaś, caraṇo vyasanātyayaḥ (16)

Śrīmad-Bhāgavatam 3.23.42

Lotosinės Viešpaties Hari pėdos sunaikina materialią egzistenciją. Atsidavus Jo lotosinėms pėdoms, nieko nebėra nepasiekiamo, net ir tam, kurio protas įaudrintas.

14. Atsidavusiai sielai baigiasi trijų rūšių materialios kančios

śārirā mānasā divyā, vaiyāse ya ca mānuṣāḥ
bhautikāś ca kathaṁ kleśā, bādheran hari-saṁśrayam (17)

Śrīmad-Bhāgavatam 3.22.37

O Vidura, kaip žmogų, kuris priėmė Šri Hari lotosinių pėdų prieglobstį, gali ištikti kūniški ar psichikos sukrėtimai, kylantys iš materialių elementų, kitų būtybių, ar nepalankių astrologinių aplinkybių?

15. Atidavusios sielos lengvai pasiekia Viṣṇu buveinę

samāśrītā ye pada pallava-plavaṁ
mahat-padaṁ puṇya-yaśo murāreḥ
bhavānbudhir vatsa-padaṁ paraṁ padaṁ
padaṁ padaṁ yad vipadāṁ na teśām (18)

Śrīmad-Bhāgavatam 10.14.58

Kas pateko į visišką Viešpaties Šri Krišnos, visuotinai šlovinamo kaip pati tyrumo esmė, lotosinių pėdų prieglobstį-laivą, jiems šis materialios egzistencijos vandenynas yra toks pat nereikšmingas, kaip vanduo karvės kanopos įspaude. Jų paskirties vieta yra Viešpaties aukščiausioje buveinėje, o ne šioje materialioje ašarų pakalnėje.

16. Visiškai atsidavusi siela nugali kūniško susitapatinimo bei materialios nuosavybės iliuziją

yeśāṁ sa eva bhagavān dayayed anantaḥ
sarvātmanāśrīta-pado yadi nirvyalīkam
te dustarām atitaranti ca deva-māyāṁ
naiṣām mamāham iti dhiḥ śva-sṛgāla-bhakṣye (19)

Śrīmad-Bhāgavatam 2.7.42

Priėmę Viešpaties lotosinių pėdų prieglobstį, tie, kuriems beribis Viešpats dosniai suteikė savo malonę, įveikia nenugalimą Viešpaties iliuzinę energiją. Jis nejaučia prielankumo tiems, kurie "Aš ir mano" sampratas taiko šiam materialiam kūnui, kuris yra maistas šakalams ir skalikams.

17. Tiems, kurie neatsidavė Krišnai, visos pastangos išvengti kančių duoda laikiną rezultatą.

bālasya neha śaranaṁ pitarau nṛsiṁha
nārtasya cāgadam udanvati majato nauḥ
taptasya tad-pratividhir ya ihāñjaseṣṭas
tāvad vibho tanu-bhṛtāṁ tvad-upekṣitānām (20)

Śrīmad-Bhāgavatam 7.9.19

O Nrisimha, o Visagalis Viešpatie, atsargumo priemonės ir vaistai yra tik trumpalaikiai, kai jais naudojasi kenčiančios įkūnytos sielos, negavusios Tavo palankumo. Tėvai negali apsaugoti savo vaiko, medicina negali išgydyti sergančio, o valtis negali išgelbėti vandenyne skęstančio žmogaus.

18. Visos neatsidavusių sielų kančios ir neramumai kyla dėl to, kad įsivaizduojamą priima už tikrą

tāvad bhayaṁ draviṇa-deha suhṛn-nimittaṁ
śokaḥ spṛhā paribhavo vipulaś ca lobhaḥ
tāvan mamety asad-avagraha ārti-mūlaṁ
yāvan na te ‘ṅghrim abhayaṁ pravṛṇita lokaḥ (21)

Śrīmad-Bhāgavatam 3.9.6

Viešpatie, tol kol pasaulio žmonės nepriims saugaus ir užtikrinto Tavo lotosinių pėdų prieglobsčio, jie taip ir liks pilni nerimo dėl savo turto, kūno ir draugų; užvaldyti sielvarto, troškimų, apsėdimų ir stipraus godumo, jie negali išsivaduoti iš kančios, kuri giliai įsišaknijusi jų susigalvotose idėjose "Aš ir mano".

19. Prieglobstį reikia priimti pas savyje patenkintą Viešpatį Hari, bet kokių pusdievių prieglobstis suteikia apgailėtiną rezultatą

avismitaṁ taṁ paripūrṇa-kāmaṁ,
svenaiva lābhena samaṁ praśāntam
vinopasarpaty aparaṁ hi bāliśaḥ,
śva-lāṅgulenātititarti sindhum (22)

Śrīmad-Bhāgavatam 6.9.22

Krišna tobulai turi viską, ko pageidauja, Jis visiškai sau pakankamas, susitvardęs ir ramus. Niekas negali Jo nustebinti. Tik kvailys nepaiso Jo ir kreipiasi prieglobsčio į pusdievius, kuriuos garbinti šventraščiai gali rekomenduoti siekiantiems materialios naudos. Tokius žmones galima palyginti su tuo, kuris pasičiupęs šuns uodegą bando kirsti vandenyną.

20. Tik Šri Hari prieglobstis gali išgelbėti visas gyvas esybes visose gyvenimo sąlygose

kirāta-huṇāndhra-pulinda-pukkaśā
abhira-śuhuma yavanāḥ khaśādayaḥ
ye ‘nye ca pāpā yad-upāśrayāśrayāḥ
śudhyanti tasmai prabhaviṣṇave namaḥ (23)

Śrīmad-Bhāgavatam 2.4.18

Kas priklauso kitoms rasėms, tokioms kaip Kirata, Huna, Andhra, Pulinda, Pukkasa, Abhira, Suhma (Kanka), Yavana ir Khasa, kaip ir visi, gimę nuodėmingose šeimose, be jokios abejonės gali tobulai apsivalyti priėmę Visagalio Viešpaties Višnu bhaktų prieglobstį. Aš pagarbiai lenkiuosi Jam.

21. Tik atsidavusios sielos gali atskirti esmę nuo formos. Ieškantys laimės karmoje ir jogoje eina savižudišku keliu

athāta ānanda-dughaṁ padāmbujaṁ
haṁsāḥ śrayerann aravinda-locana
sukhaṁ nu viśveśvara yoga-karmabhis
tan māyayāmi vihatā na māninaḥ (24)

Śrīmad-Bhāgavatam 11.29.3

O lotosaki, gulbės (aukščiausio lygio tyri bhaktai, paramahamsos) priima prieglobstį prie Tavo lotosinių pėdų, sukeliančių ekstazę. O Visatos Viešpatie, kas nepriima Tavo lotosinių pėdų džiaugsmingo prieglobsčio, ir vietoj to eina abstraktaus išsivadavimo ir materialios naudos keliais - juos nusiaubia Tavo klaidinanti galia.

22. Visiškas prieglobstis prie Krišnos lotosinių pėdų yra aukščiausias tikslas

na nāka-pṛṣṭhaṁ na ca sārva-bhaumaṁ
na pārameṣṭhyaṁ na rasādhipatyam
na yoga-siddhīr apunar-bhavaṁ vā
vāñchanti yat pāda-rajaḥ prapannāḥ (25)

Śrīmad-Bhāgavatam 10.16.37

Visiškas Šri Krišnos lotosinių pėdų prieglobstis yra aukščiausias tikslas. Sielos, kurios priėmė Tavo lotosinių pėdų dulkių prieglobstį, nebenori pakliūti į rojų, viešpatauti visatoje, užimti Viešpaties Brahmos padėtį, valdyti visą žemę, įgyti mistinius jogos sugebėjimus, ar išsilaisvinti.

23. Tie, kurie atsidavė Viešpačiui, pajėgūs išvaduoti ir kitus

yat pāda-saṁśrayāḥ sūta, munayaḥ praśamāyanāḥ
sadyaḥ punanty upaspṛṣṭāḥ, svardhuny-āpo ‘nusevayā (26)

Śrīmad-Bhāgavatam 1.1.15

Net menkiausias susilietimas su pačiais romiausiais išminčiais, atsidavusiais Viešpaties lotosinėms pėdoms, apvalo šio pasaulio žmones, o pavyzdžiui Gangos upės vanduo apvalo tik tuos, kurie joje išsimaudo.

24. Tie, kurie atsidavė Krišnai, nebepavaldūs šventraščiuose aprašytoms taisyklėms ir draudimams

devarṣi-bhūtāpta-nṛṇāṁ pitṛṇāṁ,
na kinkaro nāyam ṛṇi ca rājan
sarvātmanā yaḥ śaraṇaṁ śaraṇyaṁ,
gato mukundaṁ parihṛtya kartam (27)

Śrīmad-Bhāgavatam 11.5.41

O karaliau, kas nutraukė visus materialius įsipareigojimus ir nuoširdžiai atsidavė Mukundai, išskirtiniam visų būtybių prieglobsčiui, toks asmuo nebėra skolingas pusdieviams, išminčiams, kitoms gyvybės formoms, draugams ir giminaičiams, žmonijai ir protėviams.

25. Tie, kurie gavo Viešpaties malonę, yra transcendentiški Vediniam religingumui

yadā yasyānugṛhṇāti,
bhagavān ātma-bhāvitaḥ
sa jahāti matiṁ loke,
vede ca pariniṣṭhithām (28)

Śrīmad-Bhāgavatam 4.29.45

Dėl intensyvios Jam atsidavusios sielos meilės, Aukščiausias Viešpats tokiam bhaktui suteikia savo malonę, pripildydamas jo širdį dieviškojo įkvėpimo. Toks bhaktas tada palieka užsiėmimus, susijusius su pasaulietiškais įsipareigojimais ir vedišku religingumu.

26. Šri Krišnos pavidalas yra aukščiausias atsidavusių sielų prieglobstis, nes Jis yra rasos personifikacija

daśame daśamaṁ lakṣyam, āśrītāśraya-vigraham
śrī kṛṣṇakhyaṁ paraṁ dhāma, jagad-dhāma namāmi tat (29)

Bhāvārtha-dīpikā, Śrīmad-Bhāgavatam 10.1.1

Šrimad-Bhagavatam dešimtoje giesmėje Šri Krišna buvo išskirtas kaip atsidavusių sielų prieglobsčio įsikūnijimas. Aš lenkiuosi šiam visos visatos aukščiausiam prieglobsčiui, kuris yra žinomas kaip Krišna.

27. Viešpats Šri Čaitanja Mahaprabhu moko atsidavimo savo pavyzdžiu

dhyeyaṁ sadā paribhava-ghnam abhīṣṭa-dohaṁ
tīrthāspadaṁ śiva-viriñci-nutaṁ śaraṇyam
bhṛtyārti-haṁ praṇata-pāla-bhavābdhi-potaṁ
vande mahā-puruṣa te caraṇāravindam (30)

Śrīmad-Bhāgavatam 11.5.33

O atsidavusių sielų globėjau, didžiausia asmenybe (kuris yra pats Aukščiausias Dievo Asmuo, atliekantis tyro bhakto [maha bhagavatos] vaidmenį), Tu vienintelis esi realybė, į kurią nuolat medituoja tyros sielos. Tu sunaikini sielos iliuziją, Tu esi dieviškas troškimus išpildantis medis, visų bhaktų prieglobstis. Tave garbina Šiva ir Virinči (Sadašiva, Šri Advaitos Ačarjos pavidalu, ir Brahmā Haridasos Thakuros pavidalu), Tu esi visų prieglobstis ir išsklaidai savo bhaktų kančias, kylančias iš švento vardo įžeidimų (nama aparadha). Tu esi vienintelis laivas norintiems perplaukti šį materialių kančių vandenyną. Aš garbinu Tavo šventas lotosines pėdas.

28. Tie, kurie atsidavė Šri Čaitanjos lotosinėms pėdoms, maudosi dieviškos meilės vandenyne

saṁsāra-sindhu-taraṇe hṛdayaṁ yadi syāt
sankirtanāmṛta-rase ramate manaś cet
premāmbudhau viharaṇe yadi citta-vṛttiś
caitanya-candra-caraṇe śaraṇaṁ prayātu (31)

Caitanya-candrāmṛta 8.93

Jei tu trokšti perplaukti materialios egzistencijos vandenyną, jei nori paragauti nektariško šventų vardų kongregacinio giedojimo (sankirtanos) ekstazę, ir ilgiesi žaidimų nektariškame dieviškos meilės vandenyne, tuomet prašau atsiduok lotosinėms Šri Čaitanjačandros pėdoms.

29. Šeši atsidavimo požymiai

ānukūlyasya-saṅkalpaḥ,
prātikūlya-vivarjanam
rakṣiṣyatiti viśvāso,
goptṛtve varaṇam tathā
ātma-nikṣepa-kārpaṇye,
sad vidhā śaraṇāgatiḥ (32)

Vaiṣṇava-tantra

Priimti tai kas palanku, atmesti tai, kas nepalanku, tikėjimas, kad "Jis tikrai apsaugos mane", priimti Viešpaties globą, visiškai pasikliauti Juo ir suvokti savo bejėgiškumą be Jo - tai yra šešios išskirtinio atsidavimo (śaranāgatī) Viešpačiui dalys.

30. Atsidavimą reikia praktikuoti mintimis, žodžiais bei darbais

tavāsmiti vadan vācā, tathaiva manasā vidan
tat sthānam āśrītas tanvā, modate śaraṇāgataḥ (33)

Vaiṣṇava-tantra

Savo kalbos galia atsidavusi siela pareiškia: "Aš esu Tavo", savo mintyse ji žino tą patį, ir savo viduje jis priima Viešpaties šventos buveinės prieglobstį. Tokiu būdu atsidavusi siela gyvena savo gyvenimą, kupina džiaugsmo širdimi.

 
Kalendorius