Toliau girdėsite paskaitą, Šrīmad Bhāgavatam, I giesmė, 16 skyrius, 16 tekstas. Skaito Jo Dieviškoji Malonybė A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada. Įrašyta 1974 metų sausio 11 dieną Los Andžele, JAV.

sārathya-pāraṣada-sevana-sakhya-dautya-
vīrāsanānugamana-stavana-praṇāmān
snigdheṣu pāṇḍuṣu jagat-praṇatiṁ ca viṣṇor
bhaktiṁ karoti nṛ-patiś caraṇāravinde

Mahārāja Parīkṣitas girdėjo, kad iš Savo nepriežastinės malonės Viešpats Kṛṣṇa (Viṣṇu), kuriam paklūsta visas pasaulis, visokeriopai tarnavo klusniesiems Pāṇḍu sūnums: tapdavo tai jų vežėju, tai susirinkimo vadovu, tai pasiuntiniu, tai draugu, tai sargybiniu ir t.t., – kuo tik Pāṇḍavai panorėdavo. Jis paklusdavo jų valiai tarytum tarnas ir rodydavo jiems pagarbą, kaip jaunesnis amžiumi. Klausantis tų kalbų, Mahārāją Parīkṣitą užliedavo meilė Viešpaties lotoso pėdoms.