Reklama
prabhupada.jpg
Reklaminis skydelis
Komentarai
  • Ar galima valgyti saulegrazas per ekadsi?
  • nu geras 8)
  • Čia nepaminėtas atvejis, kai šventų vardų kartojim...
  • Sveiki, Klaipėdoje yra radijo stotis "Radijogama",...
  • Labas vakaras, ar beturite šitą knygą?
Pradžia Naujienos Vedų išmintis

Jeigu nori prajuokinti Krišną, papasakok Jam apie savo planus.

Vedų išmintis

Vartotojo vertinimas: / 2
BlogiausiasGeriausias 

Kaip karvė, pririšta per šnerves perverta ilga virve, yra apribota, taip ir žmogiškosios būtybės yra ribojamos įvairių Vedų draudimų ir yra priverstos paklusti Aukščiausiojo nurodymams.

Komentaras. Kiekviena gyva būtybė - tiek žmogus, tiek žvėris, tiek paukštis - mano esąs nepriklau­somas.

Bet iš tiesų niekas nėra lais­vas nuo griežtų Viešpaties įstaty­mų. Tokios yra materialios būties taisyklės. Viešpaties įstatymai to­kie griežti, kad stenkis nesistengęs - jų vis tiek neišsilenksi. Apsukrūs nusikaltėliai gali išsisukti nuo žmo­nių sukurtų įstatymų, tačiau įstaty­mų, kuriuos paskelbė aukščiausia­sis įstatymų leidėjas, apeiti neįma­noma. Už menkiausią nukrypimą nuo Dievo įstatymų gresia didžiau­sia bausmė. Aukščiausiojo įstaty­mai vadinami religijos normų sąva­du, yra pritaikyti įvairioms sąly­goms, bet svarbiausias visų religi­jų principas yra vienas - paklusti Aukščiausiojo Dievo įsakymui, t.y.

religijos įstatymams.

Visos gyvos būtybės, gyvenan­čios materialiame pasaulyje, pačios pasirinko rizikingą sąlygotą gyveni­mą ir pakliuvo į materialios gamtos įstatymų spąstus. Vienintelis būdas iš jų ištrūkti - paklusti Aukščiausia­jam. Tačiau, užuot stengęsi išsiva­duoti iš iliuzijos gniaužtų, paiki žmo­nės pančioja save įvairiais įvardiji­mais: šventikai, vadovai, prekybinin­kai, darbininkai, individualistai, mu­sulmonai, indai, europiečiai, ameri­kiečiai, kinai ir t.t. Todėl Aukščiau­siojo Viešpaties valios vykdymą jie sieja su atitinkamais šventraščiais ir valstybės įstatymais. Valstybės iš­leisti įstatymai tėra netobula religi­jos įstatymų imitacija. Pasaulietinė, t.y. ateistinė, valstybė leidžia savo piliečiams laužyti Dievo įstatymus, tačiau baudžia užjos pačios įstaty­mų nepaisymą. Tačiau net ir vykdy­dama valstybės išleistus įstatymus (o jie - netobuli) žmonija pasmerkta kentėti, nes paminamas Dievo įsta­tymas.

Materialios būties sąlygomis visi žmonės iš prigimties yra neto­buli, todėl ir genialiausias materia­liu požiūriu žmogus negali sukurti tobulų įstatymų. Dievo gi įstatymai - nepriekaištingi. Jei vadovai žino Dievo įstatymus, išnyksta poreikis griebtis laikinųjų priemonių, t.y. šaukti netikusių žmonių susirinki­mus įstatymams kurti. Žmogaus su­kurti įstatymai laikini, juos kaskart reikia keisti, o Dievo įstatymai ne­kinta, nes tobulo Dievo Asmens įstatymai - tobuli.

Religijos įstatymus. Šventraš­čių nurodymus, atsižvelgdamos į skirtingas gyvenimo sąlygas, sukū­rė nesąlygotos asmenybės - Die­vo atstovai. Vykdydamos Viešpa­ties valią gyvos būtybės palaips­niui išsivaduoja iš materialios bū­ties gniaužtų. Bet gyva būtybė yra amžinas Aukščiausiojo Viešpaties tarnas - tokia yra tikroji jos padė­tis. Išvaduotąjį su transcendenti­ne meile tarnauja Viešpačiui ir pati­ria visišką gyvenimo laisvę, dažnai prilygstančią Paties Viešpaties lais­vei ar net didesnę.

Deja, sąlygotame materialiame pasaulyje kiekviena gyva būtybė nori būti kitų gyvų būtybių Viešpa­čiu ir, veikiant iliuzijai, šis jos sieki­mas viešpatauti tampa nesibaigian­čio sąlygoto gyvenimo priežastimi. Taigi materialiame pasaulyje gyva būtybė vis labiau suvaržoma. Ir tai trunka tol, kol ji nusilenkia Viešpa­čiui ir sugrįžta į prigimtinę amžinos tarnystės būseną. Toks yra galuti­nis „Bhagavad-gitos" ir kitų pripa­žintų pasaulio šventraščių žodis.

Kęstutis BALTRĖTIS

"Naujoji Vaga", Ignalinos rajono laikraštis

 
Kalendorius