Prahlāda āsīnaḥ paryaṭann aśnan Prahlada Maharadžas visada buvo paniręs mintimis į Kṛṣṇą. Visada būdamas Viešpaties glėbyje, jis nežinojo, kaip automatiškai buvo vykdomi jo kūno poreikiai, tokie kaip sėdėjimas, vaikščiojimas, valgymas, gulėjimas, gėrimas ir kalbėjimas.
SB 7.10.21
śayānaḥ prapiban bruvan
nānusandhatta etāni
govinda-parirambhitaḥ
tataḥ kṣitāv eva niveśya nāthaḥ
kṛtvā tam aṅgke sujanaika-bandhuḥ
śanair vidhunvan kara-pallavena
spśran muhur mātṛvad āliliṅga
"Viešpats, kuris draugiškas tik savo bhaktams, tuomet atsisėdo ant žemės ir pasisodino Prahlādą ant kelių. Švelniai supuodamasis pirmyn ir atgal Jis glostė Prahlādą savo lotosine ranka ir apkabindavo jį vėl ir vėl, kaip motina apkabina savo vaiką." tokiu būdu Viešpats rodė dėmesį Prahlādai, nekreipdamas daugelio kitų išaukštintų asmenybių.
Hari bhakti sudhodaya 14.13
Viešpats uždėjo savo lotosinę ranką ant Prahlādos galvos ir nulaižė jo visą kūną.
lilihe tasya gātrāṇi
sva potasyeva keśarī
Viešpats Nṛsiṁha laižė Prahlādos kūną kaip paprasta liūtė laižo savo liūtuką.
Bṛhan-Narasiṁha purāṇa
6.1 Prahlādos maldos Viešpačiui
kvāhaṁ rajaḥ-prabhava īśa tamo 'dhike 'smin
jātaḥ suretara-kule kva tavānukampā
na brahmaṇo na tu bhavasya na vai ramāyā
yan me 'rpitaḥ śirasi padma-karaḥ prasādaḥ
O mano Viešpatie, O Aukščiausiasis, aš gimiau šeimoje, pilnoje pragariškų materialių savybių, aistros ir neišmanymo. Kokia gi mano padėtis? Ir ką galima pasakyti apie Tavo nepriežastinę malonę, kuri niekada neteko net Viešpačiui Brahmai, Viešpačiui Śivai ar sėkmės deivei Lakṣmī? Tu niekada neuždėjai Savo lotosinės rankos ant jų galvų, bet uždėjai ant mano.
SB 7.9.26
evaṁ sva-karma-patitaṁ bhava-vaitaraṇyām
anyonya-janma-maraṇāśana-bhīta-bhītam
paśyañ janaṁ sva-para-vigraha-vaira-maitraṁ
hanteti pāracara pīpṛhi mūḍham adya
Mano brangus Viešpatie, Tu visada transcendentiškai esi kitoje mirties upės pusėje, bet dėl mūsų pačių veiklos atoveikių, mes priversti kentėti šioje pusėje. Iš tiesų, mes įkritome į šią upę ir vėl ir vėl kenčiame gimimo ir mirties skausmus, bei valgome siaubingus dalykus. Pažvelk į mus maloningai, ne tik į mane, bet taip pat į visus kitus, kurie kenčia. Savo nepriežastine malone ir užuojauta, išgelbėk ir palaikyk mus.
ko nv atra te 'khila-guro bhagavan prayāsa
uttāraṇe 'sya bhava-sambhava-lopa-hetoḥ
mūḍheṣu vai mahad-anugraha ārta-bandho
kiṁ tena te priya-janān anusevatāṁ naḥ
O mano Viešpatie, O Aukščiausiasis Dievo Asmuo, pirminis dvasinis viso pasaulio mokytojau, argi Tau yra kas sunku? Tu tvarkai visatos reikalus, iš išvaduoji puolusias sielas, kurios užsiima atsidavimo tarnyste Tau? Tu esi visos kenčiančios žmonijos draugas, o didžios asmenybės būtinai turi rodyti gailestį kvailiams. Todėl aš manau, kad Tu parodysi Savo nepriežastinę malonę tokiems kaip mes, kurie užsiima tarnyste Tau.
SB 7.9.41-42
naivodvije para duratyaya-vaitaraṇyās
tvad-vīrya-gāyana-mahāmṛat-
magna-cittaḥśoce tato vimukha-cetasa indriyārtha-
māyā-sukhāya bharam udvahato vimūḍhān
O geriausias tarp didžių asmenybių, aš visiškai nebijau materialios egzistencijos, nes kur bebūčiau, aš esu visiškai mintimis paniręs į Tavo šlovę ir veiklą. Aš pergyvenu tik dėl kvailių ir nenaudėlių, kurie kuria kruopščius materialios laimės planus ir bando išlaikyti savo šeimas, visuomenes ir šalis. Man tiesiog rūpi meilė jiems.
prāyeṇa deva munayaḥ sva-vimukti-kāmā
maunaṁ caranti vijane na parārtha-niṣṭhāḥ
naitān vihāya kṛpaṇān vimumukṣa eko
nānyaṁ tvad asya śaraṇaṁ bhramato 'nupaśye
Mano brangus Viešpatie Nṛsiṁhadeva, aš matau, kad daugybė šventų asmenybių iš tiesų rūpinasi tik savo išgelbėjimu. Negalvodami apie didelius miestus ir miestelius, jie eina į Himalajus ar į miškus medituoti ir duoda tylos įžadus [Mauna-vrata]. Jiems neįdomu, kaip išvaduoti kitus. Kalbant apie mane, aš nenoriu išsivaduoti vienas pats, palikęs nuošaly visus šiuos varganus kvailius ir nenaudėlius. Aš žinau, kad be Kṛṣṇos sąmonės, nepriėmę Tavo lotosinių pėdų prieglobsčio, jie negalės būti laimingais. Todėl noriu, kad jie grįžtų į Tavo lotosinių pėdų prieglobstį.
SB 7.9.43-44
6.2 Viešpats siūlo Prahlādai palaiminimus
SB 7.9.52
sa-bhayaṁ sambhramaṁ vatsa
mad-gaurava-kṛtaṁ tyaja
naiṣa priyo me bhakteṣu
svādhīna-praṇayī bhava
api me pūrṇa-kāmasya
navaṁ navam idaṁ priyaṁ
niḥśaṅkaḥ praṇayād bhakto
yan māṁ paśyati bhāṣate
sadā mukto ’pi baddho ’smi
bhaktena sneha-rajjubhiḥ
ajito ’pi jito ’haṁ tair
avaśyo ’pi vaśī-kṛtaḥ
tyakta-bandhu-dhana-sneho
mayi yaḥ kurute ratim
ekas tasyāsmi sa ca me
na hy anyo ’sty āvayoḥ suhṛt
nityaṁ ca pūrṇa-kāmasya
janmāni vividhāni me
bhakta-sarveṣṭa-dānāya
tasmāt kiṁ te priyaṁ vada
"Mano brangus vaike, prašau palik šią baimingą pagarbą, kurią sukūrė tavo nuolankumas man. Man nelabai patinka tokie jausmai pas Mano bhaktus. Vietoj to, tiesiog laisvai išreikšk savo meilę Man. Kai bhaktas žiūri į Mane, be svyravimų ir kalba su Manim meilingai, Mano malonumas auga kiekvieną akimirką. Nors Aš amžinai laisvas nuo visų apribojimų, toks elgesys suriša Mane meilės lynais. Nors Aš esu nenugalimas, Mano bhaktai gali užkariauti Mane. Ir nors nesu pavaldus niekieno valdžiai, Aš tampu pavaldus jiems. Aš priklausau tik tam, kuris parodė Man savo meilę, atmesdamas prisirišimus šeimai ir daiktams, toks bhaktas taip pat priklauso Man. Nei jis, nei Aš neturime kito tikro draugo. Mano norai visada savaime išsipildo, bet Aš gimstu šiame pasaulyje tik tam, kad išpildyčiau visus Savo bhaktų norus. Taigi, pasakyk Man, ko tu norėtum iš Manęs."
satyaṁ mad-darśanād anyad
vatsa naivāsti te priyam
ata eva hi samprītis
tvayi me ’tīva vardhate
api te kṛta-kṛtyasya
mat-priyaṁ kṛtyam asti hi
kiñcic ca dātum iṣṭaṁ me
mat-priyārthaṁ vṛṇuṣva tat
"Taip, žinoma, Mano mielas vaike, nieko nėra brangaus tau, išskyrus galimybę matyti Mane. Todėl jaučiu tau vis didesnį prieraišumą. Bet vis tiek norėčiau ką padaryti dėl tavęs, net jei tau ir taip pasisekė visais atžvilgiais. Aš noriu tau kažką duoti. Taigi, prašau pasirink kokį palaiminimą, tiesiog, kad patenkintum Mane."
Hari-bhakti-sudhodaya (14.28-32)
6.3 Prahlāda atsisako palaiminimų
āśāsāno na vai bhṛtyaḥ
svāminy āśiṣa ātmanaḥ
na svāmī bhṛtyataḥ svāmyam
icchan yo rāti cāśiṣaḥ
Tarnas, kuris trokšta materialios naudos iš savo šeimininko tikrai nėra kvalifikuotas tarnas ar tyras bhaktas. Taip ir šeimininkas, kuris duoda palaiminimus savo tarnui, norėdamas išsaugoti savo šeimininko prestižą, nėra tyras šeimininkas.
ahaṁ tv akāmas tvad-bhaktas
tvaṁ ca svāmy anapāśrayaḥ
nānyathehāvayor artho
rāja-sevakayor iva
O mano Viešpatie, aš Tavo nemotyvuotas tarnas, o Tu esi mano amžinas šeimininkas. Nėra jokios būtinybės mums būti kažkuo kitu, nei šeimininku ir tarnu. Tu natūraliai esi mano šeimininkas, o aš esu natūraliai Tavo tarnas. Mes neturime kito ryšio.