Išdidumas
Išdidumas – tai pernelyg gera nuomonė apie save. Išdidumo apsvaigintas asmuo jaučiasi be galo svarbus ir geresnis už kitus, todėl dažnai elgiasi netinkamai ir negerbia aplinkinių. Privalome atminti, kad esame tik mažutėlės dvasinės sielos. Mūsų siela savo dydžiu teprilygsta 1/10 000 plauko galiuko dalelei . Tiesiog per maži. Ir nesame jokie valdovai. Krišna yra vienintelis valdovas, o mes esame Jo tarnai, taigi neturėtume didžiuotis.

Papasakosiu jums istoriją apie vieną pasipūtusį mokslininką, kuris labai didžiavosi savo mokytumu.

Kartą gyveno mokslininkas. Keliaudamas jis pasiekė nežinomą kaimelį ant upės kranto ir paprašė valtininko perkelti jį į kitą upės pusę. Mokslininkas visuomet didžiavosi savo pasiekimais, o čia jis staiga išgirdo, kad šiame kaimelyje nėra net elektros. „Fe, kokie atsilikę šitie kaimiečiai. Jie niekada neišmoks nieko svarbaus“,- galvojo jis sau. Kaip tik tuo metu, kai mokslininkas ir valtininkas yrėsi upe, pro šalį praplaukė žuvų būrys. Mokslininkas sušuko: „Žiūrėk! Žiūrėk!!! Tai…“

„Tai žuvų būrys“,- ramiai atsakė valtininkas.

„Ne! Ne! Tai ne šiaip sau žuvų būrys. Noriu tave informuoti, kad šios žuvys vadinamos Catla catla.“

„Kaip?????“

11 dalis, 8 skyrius                                                                                          Šrila Indradjumna Svamis Rugsėjo 3, 2010                                                                              Siekiu išpildyti Jūsų troškimus

Brangiausias Šrila Prabhupada,
 
Prašom priimti nuolankiausius nusilenkimus Jūsų lotosinių pėdų dulkėse. Šlovė Jums!
 
Prieš 114 metų šią palankią dieną Jūs apsireiškėte šiame pasaulyje paskleisti nepriežastinę malonę puolusioms šio amžiaus sieloms. Jūsų apsireiškimo metu šlovė buvo neišreikšta, kaip kad lotoso žiedas būna užsivėręs tamsią naktį. Tačiau iki Jūsų pasitraukomo iš šio pasaulio dienos Jūsų šlovingi darbai pranešė apie nušvitimo amžių ir jiems buvo pritarta – taip visi įvertina grožį lotoso, kuris išsiskleidžia ryto aušroje.
 
Jaučiuosi labai laimingas ir tuomet, ir dabar būdamas Jūsų žaidimų dalis. Pradžioje man teko galimybė klausytis Jūsų tiesiogiai, prisijungti prie Jūsų rytinių pasivaikščiojimų ir tarnauti Jums asmeniškai. Jūsų prigimtis tokia maloninga – kai kartą daviau Jums 10 dolerių banknotą, atsakėte man parašydamas laišką, skatinantį kartoti šventuosius vardus, tvirtai laikytis įžadų ir sekti pažengusiųjų bhaktų pėdomis.

Iš Šrīlos Prabhupādos paskaitos apie "Šrīmad Bhāgavatam" 1.2.33, skaitytos Vrindavane 1972 11 12.

Kuo daugiau jūs užsiimate atsidavimo tarnyste, tuo labiau jūsų jutimai tampa tyri arba nepadengti. O kai jie yra visiškai nepadengti, be jokių įvardijimų, tada jūs galite tarnauti Kṛṣṇai. Tai yra mokymasis. Vaidhī-bhakti, tai yra mokymasis. Tikroji bhakti, parā-bhakti, tai yra rāgānugā-bhakti. Šią rāgānugā-bhakti mes turime pasiekti praėję vaidhī-bhakti. Materialiame pasaulyje, jei mes nebandome eiti toliau atsidavimo tarnystės kelyje, jei mes tiesiog įsikibome į šastrų reglamentavimo procesą ir nesistengiame eiti toliau... Šastrų procesas taip pat reglamentavimas, jog reikia. Be šastrų proceso, jūs negalėsite pasiekti šio lygio. Bet jei mes laikysimės tik šastrų proceso ir nebandysime pagerinti savo... Šastrų procesas yra kaniṣṭha-adhikāra, žemiausia atsidavimo tarnystės pakopa.

Graži Bhakti Bringa Govinda Svamio paskaita. Anglų kalba su vertimu į rusų.

Štai kaip atrodė Vilniaus Nitaigaurasundaros šventyklos altorius Radhaštamio dieną, tik prieš prasidedant šventei:

Tikros istorijos iš turo!

11 dalis, 7 skyrius Šrila Indradjumna Svamis

Liepos 1 - 25, 2010

Kai birželio pradžioje išskridau iš Jungtinių Valstijų į Varšuvą, Lenkija vis dar liūdėjo dėl prezidento Lech Kaczynski netekties, kuris balandžio pradžioje žuvo lėktuvo katastrofoje Rusijoje. Kartu su juo žuvo ir žmona bei daugybė kitų svarbių Lenkijos asmenų. Priešlaikiniai prezidento rinkimai turėjo įvykti liepos 5, tą dieną buvo numatytas ir pirmasis mūsų vasaros festivalis Baltijos jūros pakrantėje.

Kitą dieną įlipau į mažą lėktuvą, skrendantį į Ščeciną, miestą netoli mūsų bazės pajūryje. Tai turėjo būti aštuonių valandų kelionė lėktuvu ir po to automobiliu, o aš prastai jaučiausi dėl laiko juostų kaitos, tai turėjau apsirengti nevaišnaviškais drabužiais, tikėdamasis išvengti diskusijų lėktuve. Atsisėdęs, tarp keleivių pajutau niūrias nuotaikas.

Lėktuvui skrendant apie penkiolika minučių, prabilo šalia manęs sėdintis vyriškis.

- Ar žinote, kad žmonės spokso į jus? – paklausė jis.

Apsižvalgiau ir mano akys susitiko su keletu kitų keleivių akių, kurie iš tiesų spoksojo į mane. Jie greitai nusuko žvilgsnį.

- Nežinojau to.

- O kas toks būsite?- paklausė jis.

- Mano pavardė Tibbitts, pone, - atsakiau. – Aš skrendu į pajūrį trumpom atostogom.

- Jūs neatostogaujate, - pasakė jis. – Aš taip pat jus stebėjau. Jūs žmogus, turintis tikslą. Ką jūs iš tiesų ruošiatės daryti?

Visa turi būti panaudota tarnystei Krišnai (yukta-vairagya)
Vieną rytą Džajapataka Svamis pakvietė vidun ISKCON‘o rėmėją (vadinamąjį life member), kuris dienai atkeliavo iš Kalkutos į Majapurą susitikti su Šrila Prabhupada. Šrila Prabhupada pasisveikino ir pasiteiravo apie jo verslą.

Svečias atsakė, kad jis yra stiklo gamyklos savininkas. Tada Prabhupada pasiteiravo, iš ko gaminamas stiklas, ir žmogus atsakė:

„Iš silicio, Svamidži, iš smėlio.“ „Ir kas gi yra tikrasis smėlio savininkas?“, - paklausė Prabhupada. „Bhagavanas, Dievas yra tikrasis smėlio savininkas.“ „O..., tai tu vagi iš Dievo?“,- metė iššūkį Prabhupada.

Vyras juokėsi. Jis buvo kiek sutrikęs, bet jam aiškiai patiko tai, kaip mikliai Prabhupada jį demaskavo primindamas, kas yra tikrasis visa ko savininkas. Svečias minutėlę pamąstė ir tada, tarsi norėdamas atremti tariamą kritiką, išdrįso pasiteisinti, esą jis daug aukojąs labdarai. Prabhupada pričiupo jį ir antrą kartą. „Tuomet tu tik truputį vagis“,- pasakė erzindamas. Visi juokėsi, o vyriškis, dar giliau suvokęs savo tikrąją – Dievui pavaldžią padėtį, atrodė visiškai laimingas.

Iš "The Hindu" laikraščio internetinio leidinio. Musulmonė moteris ir jos vaikas aprengtas kaip Viešpats Krišna mokyklos šventėje. Įdomus pavyzdys apie tai, kad ribos tarp religijų yra ne visuomet tokios absoliučios, kaip mes galvojame.

Labai skanios duonelės receptas:

3 stiklinės cukinijos ar moliūgo tarkalų,

3 stiklinės miežinių rupaus malimo miltų arba paprastų miltų maišytų su sėlenomis

3 šaukštai aliejaus

kmynų ar kalendros, druskos.

Sumaišyti visus nurodytus produktus ir prieskonius. Jei tešla atrodytų per kieta, galima įpilti mineralinio vandens, atidžiai išmaišyti ir palikti ramybėje 2–3 val. Po to formuoti delno dydžio kepaliukus ir kepti iki 200 °C įkaitusioje orkaitėje 40 min.

Viešpats Baladeva, apsvaigęs nuo pernelyg didelio kiekio midaus, ėmė kalbėtis su skruzdelėmis: "Ei, Jūs, skruzdelių karaliai! Ko slepiatės tose landynėse?" O į dangaus valdovą kreipėsi: "O karaliau Indra! Tu žaislas Saci rankose! Tu dar juokiesi? Dabar aš galėčiau sutriuškinti visą visatą ir žinau, kad Krišna ant manęs visai nesupyks". Po to jis kreipėsi į Krišną: "Brangusis Krišna, tuoj pat pasakyk ko dreba visas pasaulis ir ko ištįso šis mėnulis? O Jūs, Yadu giminės nariai, ko juokiatės iš Manęs? Grąžinkite mano gėrimą iš medaus, surinkto nuo kadambos medžio žiedų!

Šrila Rūpa Gosvamis meldžia, kad šitaip, tarsi apsvaigęs žmogus, kalbantis Viešpats Balarama būtų visiems mums maloningas.

Mārkine Bhāgavata-dharma

Jo Dieviškoji Malonybė A. C. Bhaktivedānta Svāmi Prabhupāda Bostono uoste, 1965 rugsėjo 18 d.

Bet aš manau, kad tu turi svarbių reikalų čia, kitaip kodėl būtum atgabenęs mane į šią siaubingą vietą?

Dauguma žmonių čia yra padengti materialiomis neišmanymo ir aistros gunomis. Pasinėrę į materialų gyvenimą jie galvoja esą labai laimingi ir patenkinti, ir todėl jie neturi jokio skonio transcendentinei Vāsudevos žiniai. Aš nežinau, kaip jie sugebės suprasti ją.

āche kichu kārja taba ei anumāne

nahe keno āniben ei ugra-sthāne

Klaidingas ego
Klaidingas (netikras) ego – tai elementas, žalojantis mūsų psichologinę struktūrą. Jo veikiami mąstome: „Aš esu geriausias, aš galiu geriau nei kiti, man nereikia jokios pagalbos!“

Ypač Vakaruose nuo mažumės esame skatinami siekti šios rūšies idealų. Daugelis mūsų tvirtai tiki, kad gyvenime be galo svarbu padaryti kitiems įspūdį ir tapti garbinamu. Tačiau prisijungę prie Krišnos Sąmonės bendrijos sužinome, kad Krišna yra Aukščiausias garbinimo objektas. Dažnai mūsų sąlygotiems protams tai gali pasirodyti tarsi spyris į dantis.

Nors ir sukaupėme daug žinių, mums sunku atsisukti ir grįžti atgal tuo keliu, kuriuo ėjome, ir išmesti iš galvos tai, ką jau įsikalėme. Nesakau, kad negalime panaudoti išmoktų dalykų, tačiau turime sekti dvasinio mokytojo, tinkamai perėmusio dvasinį žinojimą iš savo guru, nurodymais. Šių žinių apie sielą mums nesuteiks joks vakarietiškas išsilavinimas.

Nuo mažų dienų mus skatino tapti kūrybingais, tapyti paveikslus, rašyti poemas ir t.t. Iš tėvų girdėjome tik pagyras, ir mokykloje dažnai buvome giriami už tai, kas iš tiesų nebuvo verta pagyrų. Be abejonės, labai svarbu paskatinti mokinius, tačiau perdėtas gyrimas dažnai atneša daugiau žalos nei naudos: „Girk, kai yra už ką.“

Aindrą prabhu prisimenant...

KELIAUJANČIO VIENUOLIO DIENORAŠTIS

11 dalis, 6 skyrius

Liepos 21, 2010 Šrila Indradjumna Svamis

In Memoriam

Brangiausias Aindra prabhu,

Prašom priimti mūsų nuolankiausius nusilenkimus. Šlovė Šrilai Prabhupadai!

Mes, Indijos festivalio Lenkijoje nariai, norėtume išreikšti begalinį liūdesį ir sielvartą dėl jūsų pirmalaikio pasitraukimo iš šio pasaulio. Žinome, kad Viešpats turi planą kiekvienam iš savo bhaktų, tačiau nepaisant to mums labai sunku priimti tai, kad jūsų daugiau čia nėra.

Daugumai iš mūsų, ypač ISKCON`o jaunimui, jūs buvote švytintis tikro kirtanisto pavyzdys –jaučiate didelį malonumą giedoti šventuosius vardus. Rūpestingai ir atidžiai kartodamas džapą puoselėjote šį potraukį per visą savo bhakto gyvenimą. Prieš atvažiuodami į Vrindavaną 1986 daugelį metų užsiėmėte sankirtana. Tai dar labiau sustiprino šį aistringą troškimą kartoti šventuosius vardus. Šventojoje dhamoje priėmėte Šrilos Prabhupados nurodymą giliai į širdį ir vadovavote dvidešimt keturių valandų kirtanui priešais mylimas Šri Šri Radhe Šjama.

Jūsų tikslas buvo tyras, tad šie kirtanai tapo legendiniais. Kiekvienais metais kartikos mėnesį bhaktai atvykdavo iš viso pasaulio giedoti kartu su jumis ir jūsų kirtano grupe. Sakoma, kad pagrindinis tikslas atvykus į šventąją dhamą – bendrauti su tenai gyvenančiomis šventomis asmenybėmis. Jūs buvote viena iš tokių asmenybių, kadangi jums labai patiko giedoti šventuosius vardus ir jūs priversdavote kitus giedoti ir eiti dėl šventųjų vardų iš proto.

Ankstyvosiomis mūsų judėjimo dienomis, kai tik mes susitikdavome, kalbėdavomės apie mėgstamiausią mūsų veiklą – garsų Harė Krišna mantros kartojimą, ir mes džiaugdavomės dalindamiesi naujomis melodijomis, kurias neseniai išmokome. Prisimenu, kaip vieną rytą sėdėjau jūsų kambaryje gurukuloje ir jūs išmokinote mane melodijos, kurią ką tik sužinojote iš apsilankiusio sadhu. Liepėte man tą vakarą dainuoti kirtaną ir supažindinti su melodija bhaktus.

Kviečiame pažiūrėti nuotraukų iš Radhaštamio šventės Vilniuje.

Malda sakhėms
Śrīla Narottama dāsa Ṭhākura

rādhā-kṛṣṇa prāṇa mora jugala-kiśora
jīvane maraṇe gati āro nāhi mora

kālindīra kūle keli-kadambera vana
ratana-bedīra upara bosābo du'jana

śyāma-gaurī-ańge dibo (cūwā) candanera gandha
cāmara ḍhulābo kabe heri mukha-candra

gāthiyā mālatīr mālā dibo dohāra gale
adhare tuliyā dibo karpūra-tāmbūle

lalitā viśākhā-ādi jata sakhī-bṛnda
ājñāya koribo sebā caraṇāravinda

śrī-kṛṣṇa-caitanya-prabhur dāser anudāsa
sevā abhilāṣa kore narottama-dāsa

1) Dieviškoji pora, Śrī Śrī Rādhā ir Kṛṣṇa yra mano gyvenimas ir siela. Gyvendamas ar mirdamas aš neturiu kito prieglobsčio, tik Juos.

2) Mažų kadambos medžių giraitėje prie Yamunos kranto, aš pasodinsiu dieviškąją porą į sostą, padarytą iš spindinčių brangakmenių.

3) Aš patepsiu Jų tamsų ir auksinį pavidalus santalmedžio pasta, pakvepintą cūyā, ir vėduosiu juos cāmaros vėduokle. Kada gi aš pamatysiu Jų į mėnulį panašius veidus?

4) Nuvėręs mālatī gėlių girliandas, aš uždėsiu jas Jiems ant kaklo, ir pasiūlysiu į Jų lotosines burnas įdėti tāmbūlos, pakvepintos kamparu.

5) Leidus visoms sakhėms, kurių priešaky Lalitā ir Viśākhā, aš tarnausiu lotosinėms Rādhos ir Kṛṣṇos pėdoms.

6) Narottama dāsa, Śrī Kṛṣṇa Caitanyos Prabhu tarno tarnas, trokšta šios tarnystės Dieviškai porai.

Nakties Sapnas ir Dienos Sapnas
Kartą karalius sušaukė savo ministrus ankstyvų rytinių valandų metu ir paklausė jų: „Praeitą naktį sapnavau labai ryškų sapną. Buvau drugelis skraidžiojantis nuo gėlės prie gėlės gerti medaus. Mano sapnas buvo toks aiškus ir tikroviškas, jog aš rimtai suabejojau – ar aš karalius, kuris sapnavo, kad yra drugelis, ar aš drugelis, kuris dabar sapnuoja, kad yra karalius?“

Kasdieninis sapnų fenomenas yra viena didžiausių žmonijos paslapčių. Kas yra sapnas? Ar jis tikras? Jeigu ne, kodėl košmaras daro realų poveikį kūnui, pasireiškiantį prakaitavimu, greitu ir sunkiu kvėpavimu, kažkuo tuo, kas nutinka tik tuomet, kai mes „tikrai“ bėgame iš baimės? Ar gali būti, kad mūsų praeinantis gyvenimas taip pat yra sapnas?
Jei pažvelgtumėme atgal, į praeities potyrius sapne ir praeinančiame gyvenime, ar yra tarp jų koks nors esminis skirtumas? Abu praėjo ir yra padaryti ir dabar nieko negalime pakeisti, nebent atsiminti juos. Tai, ką patiriame, kol miegame, mes vadiname sapnu, kadangi jis baigiasi, kai pabundame. Ar mirtis bus kaip prabudimas iš sapno, kurį patiriame dabar, „kai nemiegame“?

Jei giliai pamąstytume apie sapnus, jie išreiškia mūsų tapatybę, esančią atskirai nuo mūsų kūno. Kai sapnuojame, mūsų kūnai guli ant lovos, nepatirdami nieko fiziško. Vis dėlto mes patiriame tigro vaikymąsi ar pramogavimą su princese. Tai reiškia, jog Aš – emocijų potyris – nesu kūnas.

KELIAUJANČIO VIENUOLIO DIENORAŠTIS
super pokalbis su senuku veteranu!

11 dalis, 5 skyrius
Gegužės 7, 2010                                                                                                                                   

 Šrila Indradjumna Svamis
 
Pergalės diena

Prieš keletą dienų, gegužės pradžioje, įlipau į lėktuvą, kurio skrydžio numeris 677, skrendantį iš Varšuvos į Maskvą. Apsidairęs nustebau, kaip pasikeitė laikai. Aerofloto lėktuvas buvo visiškai naujas Boeing 737, jis žymiai skyrėsi nuo to, kuriuo atskridau į Rusiją iš Anglijos 1989 pavasarį. Tais laikais visi Aerofloto lėktuvai buvo daugiau nei dvidešimties metų senumo.

Ir nebeliko senų niurzglių stiuardesių, kurios nepasakydavo, kiek yra valandų. Dabar ekipažą sudarė gražiai atrodančios jaunos moterys ir vyrai, laisvai kalbantys rusiškai, lenkiškai ir angliškai. 

- Prašom sėstis, pone, - pasakė stiuardesė paimdama įlaipinimo kortelę. – Gal galėčiau paimti jūsų striukę? Ar norėtumėte sulčių?

- Ne, ačiū, - atsakiau, - viskas gerai.

Ji pažvelgė į savo sąrašą.
- Matau, kad jums suteikta verslo klasė, - pasakė ji.
Nusišypsojau.
- Na, skraidau su jumis daugiau nei dvidešimt vienerius metus, - pasakiau. – Surinkau daug mylių.
Greitai lėktuve nuotaika pasidarė kaip vakarėlyje – keleiviai pradėjo bendrauti vienas su kitu. Atsisėdau į savo vietą ir užsimerkiau. Mano mintys nuklydo atgal prie pirmo skrydžio į Rusiją, kuomet salone tvyrojo niūrios nuotaikos.

Tuomet Rusija buvo komunistinė respublika, valdančioji SSSR šalis. Žmonių gyvenimus kontroliavo valdžia, ir jie gyveno skurdžiai, nepaisant to, kad dirbo sunkiai, daugiausia fabrikuose. Prisimenu daugybę įvairiausių klausimų, kuriuos man įvažiuojant į šalį uždavė imigracijos pareigūnai.

Paklausykite Šrilos Prabhupados paskaitos, Bhagavad Gita Kokia Ji Yra, 1 skyrius, 20 tekstas. Įrašyta 1973 m. liepos 17 d. Londone. Paskaitos tema: pirmos, antros ir trečios klasės nenaudėliai.

Šrila Rūpa Gosvamis rašo ketvirtame Čaitanya Čaritamritos Adi Lilos skyriuje:

anarpita-carim cirat karunayavatirnah kalau  
samarpayitum unnatojjvala-rasa sva-bhakti-sriyam
harih purata-sundara-dyuti-kadamba-sandipitah
sada hridaya-kandare sphuratu vah saci-nandanah

anarpita—nedovanota; carim—anksčiau; cirat—ilgą laiką; karunaya—iš nepriežastinės malonės; avatirnah—atėjo; kalau—Kali amžiuje; samarpayitum—dovanoti; unnata—išaukštintos; ujjvala-rasam—santuokinio skonio; sva-bhakti—Savo tarnystės; sriyam—lobio; harih—Aukščiausias Viešpats; purata—už auksą; sundara—gražesnis; dyuti—spindintis; kadamba—gausiai; sandipitah—švyti; sada—visados; hridaya-kandare—širdies gelmėje; sphuratu—tegul Jis apsireiškia; vah—tavo; saci-nandanah—Šači sūnus.

"Tegul Viešpats, žinomas kaip Šrimati Šači-devės sūnus, transcendentiškai buvoja giliausiose tavo širdies kertelėse. Švytėdamas tarsi lydytas auksas, Jis apsireiškė Kali amžiuje ir iš nepriežastinės malonės dalino tai, kas labai ilgą laiką nebuvo dovanota  – mandžiari bhavą, arba tarnystę Šrimati Radhikai."