Reklama
prabhupada.jpg
Reklaminis skydelis
Komentarai
  • labai prasau nesmerkite iš pyrmo žvilksnio : :-)
  • as esu irmanto žemaičio dukra ir noriu pasakyti ka...
  • Ar galima valgyti saulegrazas per ekadsi?
  • nu geras 8)
  • Čia nepaminėtas atvejis, kai šventų vardų kartojim...
Pradžia Nektaro lašai

Mathuros princesių meditacija į Krišną imtynių arenoje

"Śrīmad Bhāgavatam" 10.44.11-16

valgataḥ śatrum abhitaḥ
kṛṣṇasya vadanāmbujam
vīkṣyatāṁ śrama-vāry-uptaṁ
padma-kośam ivāmbubhiḥ

Tik pažvelkit į Kṛṣṇos lotosinį veidą, kai Jis bėgioja aplink savo priešininką! Nuo įtemptos kovos padengtas prakaito lašeliais, šis veidas panašus į lotosą pasidengusį rasa.

kiṁ na paśyata rāmasya
mukham ātāmra-locanam
muṣṭikaṁ prati sāmarṣaṁ
hāsa-saṁrambha-śobhitam

Argi jūs nematote Viešpaties Balarāmos veido? Jo akys paraudusios kaip varis iš pykčio Muṣṭikai, o jo grožį dar labiau sustiprina jo juokas ir pasinėrimas į kovą.

puṇyā bata vraja-bhuvo yad ayaṁ nṛ-liṅga
gūḍhaḥ purāṇa-puruṣo vana-citra-mālyaḥ
gāḥ pālayan saha-balaḥ kvaṇayaṁś ca veṇuṁ
vikrīdayāñcati giritra-ramārcitāṅghriḥ

Kokie gi dorovingi Vradžos krašto plotai! Juk ten klaidžioja ir pramogauja pats pirminis Dievo Asmuo, užsimaskavęs žmogiškais bruožais! Pasidabinęs nuostabiai margomis miško girliandomis, Jis groja savo fleita ir su Balarāma kartu gano karves, o jo pėdas garbina Viešpats Śiva ir deivė Ramā.

gopyas tapaḥ kim acaran yad amuṣya rūpaṁ
lāvaṇya-sāram asamordhvam ananya-siddham
dṛgbhiḥ pibanty anusavābhinavaṁ durāpam
ekānta-dhāma yaśasaḥ śriya aiśvarasya

Kokias askezes turėjo atlikti gopės? Savo akimis jos nuolat geria nektarą - Viešpaties Kṛṣṇos pavidalą, kuris yra viso meilumo esencija, kuriam niekas neprilygsta ir kurio niekas nepranoksta. Šis pavidalas yra vienintelė grožio, šlovės ir turtų buveinė. Jis savaime tobulas, visuomet gaivus ir ypatingai retas.

yā dohane 'vahanane mathanopalepa
preṅkheṅkhanārbha-ruditokṣaṇa-mārjanādau
gāyanti cainam anurakta-dhiyo 'śru-kaṇṭhyo
dhanyā vraja-striya urukrama-citta-yānāḥ

Vradžos moterys yra pačios sėkmingiausios, nes jų protas visada prisirišęs prie Kṛṣṇos, o jų gerklė springsta nuo ašarų, jos nuolatos dainuoja apie Jį melždamos karves, kuldamos grūdus, plakdamos sviestą, rinkdamos kurui karvių mėšlą, supdamos savo mažus verkiančius vaikus, šlakstydamos vandeniu grindis, tvarkydamos namus ir t.t. Savo išaukštintos Kṛṣṇos sąmonės dėka jos automatiškai gauna visa, ko trokšta.

prātar vrajād vrajata āviśataś ca sāyaṁ
gobhiḥ samaṁ kvaṇayato 'sya niśamya veṇum
nirgamya tūrṇam abalāḥ pathi bhūri-puṇyāḥ
paśyanti sa-smita-mukhaṁ sa-dayāvalokam

Išgirdusios Kṛṣṇą grojant savo fleita, kai ryte su karvėmis Jis palieka Vradžą arba vakare kartu su jomis grįžta namo, jaunosios merginos, gopės, greitai išbėga iš savo namų, kad pamatytų Jį.  Jos tikriausiai atliko daugybę dorovingų veiksmų, kad gali matyti Jį, einantį keliu, Jo besišypsantį veidą taip maloningai žvelgiantį į jas.

Atnaujinta (Pirmadienis, 13 Rugpjūtis 2012 16:55)

 

Krišnos gimimas

(Ištraukos iš Jiva Gosvamio "Gopala campu")

Vaivasvata-manvantaros dvidešimt aštunto yugų ciklo metu, Kali-yugos pradžioje, Bhādros mėnesio dylančio mėnulio aštuntą dieną, trečiadienį, kai mėnulis pakilo kartu su tyra Rohinī žvaigžde, Harša-jogos metu tobulas Viešpats – Krišnos mėnulis – apsireiškė, kad padidintų Nandos žmonos Jašodos meilę ir sunaikintų dylančio mėnulio sukeltą tamsą. (27)

Pusdieviai, kurie vadovauja yugoms, nešini dovanomis atvyko pasitarnauti Jam Jo gimimo metu. (28)

Nors meditacija atsirado Satya-yugoje, aukų atnašavimai atsirado Treta-yugoje, Dievybių garbinimas pasirodė Dvāpara-yugoje o giedojimas atsirado Kali-yugoje, nors jazminai žydi pavasarį, nors mango pasirodo vasarą, vanduo nuskaidrėja tik rudenį, nors derlius pasirodo žiemą, nors kundos žiedai žydi šaltuoju metų laiku, nors lotosai žydi dieną, nors planetos savo prielankumą rodo tada, kai išsidėsčiusios taip, kaip aprašyta astrologiniuose tekstuose, ir nors Viešpatį apreiškia tik guru valia, Krišnos įtakoje visi šie dalykai atsitiko vienu metu. Jašoda pagimdė net nesuvokdama apie gimdymą. (29)

Jam gimstant buvo viena ypatybė: įgijusi kūdikio pavidalą, veikdama taip, kaip Jam palankiau, ir rodydama gailestį visiems, Māyā iš Jašodos gimė kaip Jo jaunesnioji sesuo, praleisdama į priekį Krišną, kuris pranoksta viską. (33)

Kai Devakī, bijodama žiauriojo Kamsos,  norėjo, kad Krišna paslėptų savo keturias rankas, ir Krišna apreiškė jai dvirankį pavidalą, tuo metu Krišna kartu su Yogamāyā jau buvo apsireiškęs pas Jašodą dvirankiu pavidalu. Šis dvirankis pavidalas pasirodė motinai Devakī ir įtraukė į  save keturrankį pavidalą. Yogamāyā liko motinos Jašodos įsčiose, o Krišną pernešė savo beformiu pavidalu. Kaip vėjas judina mėlynąjį lotosą, taip beformė Yogamāyā niekam nematant paėmė Jašodos sūnų į Mathurą (kur pasirodęs Jis į save įtraukė keturrankį pavidalą).  Kai Yogamāyā įžūliai paėmė Krišną į Mathurą, motina Jašoda visiškai pasimetė.

Jašodos įsčiose buvusi Yogamāyā, savo gimimo metu privertė Jašodą nualpti nuo gimdymo vargų. Tuomet Yogamāyā pasirodė išorėje, ant lovos, ir ten užmigo. Ta pati Yogamāyā anksčiau, kitiems nematant, paėmė Balarāmą iš Devakī įsčių ir perkėlė jį į Rohinī įsčias.

Kai Yogamāyā išvyko iš Vradžos į Mathurą (Vasudeva ją ten nunešė), Vradža išsilaisvino iš iliuzijos. Kada tai nutiko? Tai nutiko, kai Aukščiausias Viešpats pasirodė Vradžoje. (39)

 

Atnaujinta (Penktadienis, 10 Rugpjūtis 2012 09:59)

 

Du vilkai

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 

Kartą berniukas atėjo pas savo senelį, supykęs ant draugo, kuris su juo pasielgė neteisingai.

„Aš tau papasakosiu istorija,“ tarė jam senelis. „Aš taip pat jausdavau didelę neapykantą tiems, kurie iš manęs tiek visko atėmė, ir visiškai neapgailestavo dėl to ką padarė. Tačiau neapykanta tave nualina, o priešui visiškai nepakenkia. Tai tas pats, kas pačiam gerti nuodus, linkint priešui numirti. Aš daug kartų kovojau su šiais jausmais.“

Jis tęsė: „Manyje tarsi gyvena du vilkai, vienas geras, niekam nedarantis žalos, o kitas žalingas. Pirmasis vilkas harmoningai sugyvena su viskuo aplink ir neįsižeidžia, kai niekas ir neketino įžeisti. Jis kovoja tik tada, kai kovoti yra teisinga, ir kovoja teisingai. Jis visą savo kovos energiją taupo tokioms kautynėms.

„Bet kitas vilkas, och, jis kupinas pykčio. Mažiausi dalykai jam sukelia įsiūtį. Jis visą laiką kovoja su visais ir be jokios priežasties. Jis negali galvoti, nes jo pyktis ir neapykanta tokie dideli. Bet jo pyktis bejėgis; jis nieko nepakeičia.

„Kartais su šiais dviem vilkais viduje labai sunku gyventi, nes abu bando užvaldyti mano dvasią.“

Berniukas atidžiai pažiūrėjo į savo senelio akis ir paklausė: „O kuris laimi, seneli?“

Senelis nusišypsojo ir tyliai atsakė: „Tas, kurį aš maitinu.“

Papasakojo Sacinandana Svamis.

Atnaujinta (Penktadienis, 27 Liepa 2012 21:02)

 

Meilės Dievui priešybės

Gour Govinda Svamio Hari-katha (kalbant apie pieno spalvą) Jagadatma Prabhu namuose Bhubanesvare, 1994 m.

... Prema pasireiškia dviem būdais, sambhoga ir vipralambha, sąjunga ir išsiskyrimas – dvi priešingybės. Išsiskyrus, ši prema yra tokia nuodinga – labiau nuodinga nei baisi gyvatė. Ši situacija stipriai degina. Bet sambhogoje, sąjungoje yra toks malonumas, paramānanda-prada, kad tai suteikia aukščiausią laimę. Išsiskyrimo būsenoje kṛṣṇa-premāmṛta sukelia didesnį skausmą negu nuodinga gyvatė. O sąjungos metu - tai begalinis nektaras. Taigi, šios dvi priešingybės, nuodai ir nektaras, sumaišyti kartu yra rādhā-prema, kṛṣṇa-prema. Štai kokia nuostabi šios kṛṣṇa-prema savybė.

Šioje premoje jūs nerasite jokių kvaišalų, bet ji yra labai stiprus kvaišalas, nes priverčia išprotėti. Jeigu vartosite marihuaną arba LSD, išprotėsite, nes jie yra kvaišalai. Bet kṛṣṇa-premoje nėra jokių kvaitinančių medžiagų, bet ji yra stiprus kvaišalas. Jeigu kas nors jos gauna – išprotėja. Gopės išprotėjo, Rādhārāṇī išprotėjo, o tuomet iš proto išėjo ir Kṛṣṇa.

Taipogi, ši prema nėra ugnis, bet ji degina. Kṛṣṇa-prema nėra ginklas, bet ji perveria širdį. Ji nėra vanduo, bet ji nuplauna viską – jūsų išdidumą, jūsų dharmą, jūsų drovumą. Taip pat ji paskandina transcendentinėje ekstazėje, malonume. Kiekvieną akimirką ji leidžią jums ragauti tą nektarą. Ji veda iš proto ir verčia šokti.

Nėra jokių rādhā-premos apribojimų. Ji laisva ir visiškai, nepaprastai tyra. Net klausimas nekyla apie jos suktumą, bet kaip nuostabu, jog ši prema juda labai kreivai, vakra-vyavahāra, zigzagu.

(The Last Limit of Bhakti, p. 79-80. Paskaita, Bhubaneswar, 1993 rugsėjo 10.)

 

Narottama das thakur maldos

 

iš Narottamos dainų rinkinio

hede he! nāgara bara śuna he mūralīdhara

nivedana kari tuyā pāya

caraṇa nakhara maṇi yena cāṅdera gāṅthani

bhāla śobhe āmāra galāya

śrīdāma sudāma saṅge yakhana vane yāo raṅge

takhana āmi duyāre dāṅḍāye

mane kari saṅge yāi gurūjanara bhaya pāi

āṅkhi raila tuyā pāne ceye

cāi navīna-megha-pāne tuyā baṅdhu paḍe mane

elāiyā keśa nāhi bāṅdhi

randhana-śālāte jāi tuyā baṅdhu guṇa gāi

dhuṅyāra chalanā kari kāṅdi

maṇi nao māṇika nao āṅcale bāṅdhile rao

phula nao ye keśe karibeśe

nārī nā karita vidhi tuyā hena guṇanidhi

laiyā phiritāma deśe deśe

aguru candana haitāma tuyā ange mākhā raitāma

ghāmiyā paḍitāma rāṅgā pāya

ki mora manera sādha vāmana haye cāṅda hāta

vidhi ki sādha pūrābe āmāra

narottama dāsa kaya śuna ahe dayāmaya

tumī āmāya nā chāḍiha dayā

je dina tomāra bhāve āmāra e deha jābe

sei dine diya pada chāyā

 

O mano brangus Herojau! O Viešpatie, grojantis fleita! Prašau, išgirski mano prašymą Tau. Kai Tu su Šridama ir Sudama eini link miško, Tavo kojų pirštų nagai it brangakmeniai primena eiles mėnulių.

Tuo metu aš stoviu ant slenksčio svajodama eiti kartu su Tavimi. Bet aš bijau vyresniųjų ir garbingų žmonių.Todėl aš tiesiog akimis nuseku Tave.

Kai tik pamatau naujus debesis, o mano drauge, aš kaip mat pasileidžiu plaukus. Kai verdu virtuvėje aš tiesiog apdainuoju Tavo šlovę ir verkiu, ir apsimetu jog tai dūmai graužia akis.

O mano mielasis Viešpatie! Tu nesi nei brangakmenis nei deimantas, kurį aš galėčiau laikyti įsirišęs į savo drabužio kraštą. Tu nesi gėlė, kuria aš galėčiau pasidabinti savo plaukus. Jeigu nebūčiau moteris, aš būčiau galėjus pasiimti Tave, dieviškų savybių vandenyne, po visą šalį.

 

Jeigu būčiau aguru arba sandalmedis, tada aš būčiau ištepta Tau ant rankų ir kojų ir kai Tu prakaituotum, aš nukrisčiau ant Tavo rausvų lotosinių pėdų. Kokius troškimus aš turiu! Nors esu nykštukas, noriu paliesti mėnulį. Ar kūrėjas kada išpildys mano troškimą?

Narattoma dasa sako: „Prašau, išgirski, maloningiausias Viešpatie. Neatstumk manęs.Tą dieną kai paliksiu kūną, būdama pilnai paskendusi mintyse apie Tave, prašau suteiki savo lotosinių pėdų prieglobstį”.

 

Atnaujinta (Antradienis, 01 Gegužė 2012 21:30)

 

Narottama das thakur maldos

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 

 

 

aji rase bādara niśi
preme bhāsala saba vṛndavāna-vāsī

śyāma-ghana barikhaye prema-sudhā-dhāra
kore raṅgiṇī rādhā bijurī-saṅcāra

preme pichala patha gamana bhela baṅka
mṛgamada-candana-kuṅkume bhela paṅka

dig vidig nāhi premera pāthāra
dubila narottama nā jāne saṅtara

Visi Vrindavanos gyventojai šią naktį skendėjo dieviškų meilės jausmų liūtyje.

Šri Krišna lieja kondensuotą meilės nektarą, o Šri Radhikos žaidimai prišaukė žaibus.

Keliai tapo slidūs nuo Jų ekstatinės meilės, kai Jie vaikščiojo niekad nematytais būdais. Vrindavanos žemė susimaišė su raudonu moliu, sandalmedžio pasta ir muskusu ir patapo klampi.

Meilės vandenynas išsiliejo į visas puses ir Narottama dasa paskendo šiame vandenyne, nemokėdamas plaukti.

Atnaujinta (Penktadienis, 20 Balandis 2012 23:32)

 

Narottama das thakur maldos

 

 

Vasanti-rasa pg. 82 (Pavasario meilės žaidimai)

vṛndāvana ramya-sthāna divya-ciṅtāmaṇi-dhāma
ratana-mandira manohara
abṛta kālindī-nīre rāja-haṁsa keli kare
tāhe śobhe kanaka-kamala

tāra madhye hema-pīṭha aṣṭa-dale beṣṭita
aṣṭa-dale pradhānā nāyikā
tāra madhye ratnāsane ba’si āchen dui-jane
śyāma-saṅge sundarī rādhikā

o-rūpa-lābaṇya-rāśi amiya pariche khasi
hāsya-parihāsa-sambhāṣaṇe
narottama-dāsa kaya nitya-līlā sukha-maya
sadāi sphurūka mora mane

Nuostabi vieta, žinoma Vrindavanos vardu, yra transcedentinė buveinė dvasiniame pasaulyje ir yra visa pastatyta iš filosofinio akmens. Ten yra daugybė šventyklų, pastatytų iš brangakmenių, o gulbės, vadinamos raja-hamsa, žaidžia Yamunos upės vandenyse, kuri teka per tą transcedentinę šalį. Toje dieviškoje upėje žydi nuostabus šimtalapis auksinis lotosas.

To lotoso vidury yra auksinė pakyla, apsupta aštuonių lotoso žiedlapių. Ant šių žiedlapių randasi aštuonios pagrindinės sakhės, vadovaujamos Lalitos ir Višakos. O ant auksinės pakylos, ant brangakmeniais išpuošto sosto sėdi dieviškoji pora. Viešpaties Šyamo draugijoje sėdi gražioji Radhika.

Nuostabus Šri Radhos ir Govindos grožis bei saldumas Jų pokalbių metu, kurie yra pilni šypsenų ir juoko, liejasi lyg lietaus nektaras. Narottama dasa sako: “Tegu šie amžini žaidimai, pilni transcedentinio džiaugsmo, būna amžinai apreikšti mano širdyje”.

Atnaujinta (Penktadienis, 20 Balandis 2012 23:14)

 

JM Sacinandana swamis apie pavasarį

 

 

 

 

Visai neseniai vieno mano mokinio dukra paklausė manęs:

- -     Ar gali parodyti man Krišną?

Aš atsakiau:

- Ne dabar, mano brangus vaike, prašau palauki dar penkias savaites.

Šiandien aš paėmiau mergaitę už rankos ir parodžiau jai medį.

- -     Žiūrėk, - pasakiau, - čia yra Krišna. Ar matai žiedelius ir mažyčius žalius besiskleidžiančius lapus? Krišna sako Gitoje „Aš esu žydintis pavasaris“. Tai yra Krišna, kuris kuria stebuklus gamtoje, jį patį šlovinančius... Ar supranti?

Maža mergaitė palinksėjo galvą ir nubėgo pas savo mamą:

- -     Mama, mama, aš mačiau Krišną!

Pavasaris man yra magiškas laikas. Šiandien vaikščiojau miške ir pamačiau vienišą vyšnią žydinčią tarp eglių. Ji atrodė lyg talentingas fleitininkas, grojantis kupranugariams, kurie neturi nei kruopelytės supratimo. Ji buvo vienintelis pilnai pražydęs medis tarp kitų tamsių medžių, kurie nerodė jokio sąmoningumo ženklo. Bet vyšnia turėjo klausytoją. Šis klausytojas buvo Mūsų Saldus Viešpats. Bhakti panaši į pavasarį. Ji yra Viešpaties galia, kuri įeina į asmenybę, kad suteiktų malonumą Viešpačiui. Kai aš išėjau iš miško, jaučiausi toks praturtėjęs šio vienišo, visai pražydusio vyšnios medžio pamoka. Lai aš taip pat atversiu savo širdį visiškai mano Viešpaties malonei, net jei ir visas pasaulis liks tyloj.

Atnaujinta (Pirmadienis, 16 Balandis 2012 20:25)

 

Žodžių žaidimas

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 

Kartą Krišna pasakė: „Radha, tu esi kupita (pikta)." Sanskrito kalboje, ku reiškia, žemė o pita reiškia tėvą. Todėl, Radha atsakė: "Tu esi žemės tėvas". Krišna tarė: "O tu esi visų visatų motina. Tu esi visa žinanti ir pirminė visų visatų motina. Niekas negali prilygti Tau. O Deive, tu patiri begalinį (ananta) malonumą keldama nesantaiką tarp mylinčiųjų". Sanskritu nan reiškia lenktis, o ta - be. Todėl, Radharanė atsakė: "Tu esi Ananta, kuris atsisako lenktis." Krišna nusišypsojo ir nusilenkė prieš gražuolę Radhą. Lai Viešpats būna palaimingas visiems.

 

Šri Čaitanja Šrimati Radharanės nuotaikoje

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 

Daugumai žmonių širdis ir mintys yra vienas ir tas pats, ir visgi, kadangi mano mintys niekada nebūna atskirai nuo Vrindavano, mano protas ir Vrindavanas yra viena ir tas pats. Mano protas - Vrindavanas, ir kadangi tu mėgsti Vrindavaną, ar būsi man toks maloningas ir ateisi čia Savo lotosinėmis pėdomis? Aš manau, kad tai būtų Tavo didžiausia malonė. Mano brangus Viešpatie, prašau išklausyk mano nuolankią maldą. Mano namai yra Vrindavanas ir aš noriu Tavos draugijos. Bet jeigu aš jos negausiu, man bus labai sunku išlikti gyvai.

Mano brangus Krišna, kadaise, kai  gyvenai Mathuroje, Tu atsiuntei Uddhavą, kad išmokytų mane spekuliatyviosios filosofijos ir mistinės jogos. Dabar Tu taip pat kalbi tą patį, o visgi mano protas nenori su tuo sutikti. Mano mintyse nėra vietos gjana ar dhjana jogai. Ir nors Tu Mane labai gerai pažįsti, vis duodi man tuos pačius nurodymus. Tai, ką Tu darai, yra neteisinga. Aš noriu atitraukti Savo sąmonę nuo Tavęs ir pasinerti į materialią veiklą, bet, kad ir kaip bandyčiau, man neišeina. Aš iš prigimties linkusi tik prie Tavęs. Tavo nurodymas man medituoti į Tave yra tikras absurdas. Taip Tu mane žudai.

Nėra labai gerai, jog Tu laikai mane tinkama kandidate Tavoms instrukcijoms. Gopės ne tokios kaip jogai-mistikai, jos niekada nebus patenkintos tiesiog medituodamos į Tavo lotosines pėdas ir imituodamos tuos taip vadinamus ‘jogus’.  Mokyti gopes meditacijos yra dar viena dviveidiškumo forma.  Kai joms nurodoma užsiimti mistinės jogos praktika, jos tikrai nėra patenkintos. Priešingai, jos pradeda dar labiau pykti ant Tavęs.

Gopės įkrito į bekraštį išsiskyrimo vandenyną ir jas ryja svajonių pasitarnauti Tau timingilos žuvys. Už tai, kad jos yra tyrai atsidavusios, jas privalu būti išvaduotos iš timingilos žuvies nasrų. Kadangi jos nesuvokia materialaus gyvenimo, kam gi joms siekti išsivadavimo? Gopės nenori išsivadavimo, kurio siekia gjaniai, nes jos jau yra išvaduotos iš materialios egzistencijos vandenyno.

Mane stebina, jog tu pamiršai Vrindavanos žemę. Ir kas gi nutiko, kad tu pamiršai Savo motiną, tėvą ir draugus? Kaip tu pamiršai Govardhaną, Jamunos upės krantus ir tą mišką, kuriame mėgavaisi rasa-lila? Krišna, Tu be jokios abejonės esi išauklėtas, doras, su visom gerom savybėm. Tu esi gerų manierų, jautrios širdies ir gailestingas. Aš žinau, jog Tavyje neįmanoma rasti nė menkiausios trūkumo, bet visgi Tavo mintys nė neužklysta pas Vrindavano gyventojus. Tai ne kas kita, kaip mano nesėkmė.

Man visiškai nerūpi mano nelaimė, bet kai aš matau Tavo motinos Jašodos nusiminusį veidą  ir dūžtančias dėl Tavęs Vrindavano gyventojų širdis, aš galvoju, nejau Tu nori juos visus nužudyti? O gal Tu nori juos visus nudžiuginti atvykdamas? Kodėl Tu palaikai jų gyvybes? Vrindavano gyventojai nenori matyti Tavęs apsirengusio princo drabužiais, nei jie nori, kad Tu bendrautum su didžiais kariais svetimoje šalyje. Jie negali palikti Vrindavano žemes, o nematydami Tavęs jie miršta. Kokia jų lemtis? Mano brangus Krišna, Tu esi Vrindavana Dhamos gyvybė ir siela. Ypač Tu esi Nanda Maharadžo gyvenimas. Tu esi vienintelis Vrindavano turtas, ir be to Tu esi gailestingas. Ateik, ir leisk Vrindavano gyventojams gyventi. Prašau, tegu Tavo lotosinės pėdos būna Vrindavane.

(Cc  2.13.137-47)

 
More Articles...
Kalendorius