Reklama
WebBanner.JPG
Reklaminis skydelis
Komentarai
  • labai prasau nesmerkite iš pyrmo žvilksnio : :-)
  • as esu irmanto žemaičio dukra ir noriu pasakyti ka...
  • Ar galima valgyti saulegrazas per ekadsi?
  • nu geras 8)
  • Čia nepaminėtas atvejis, kai šventų vardų kartojim...
Pradžia Naujienos Apie amžiną sielos gyvenimą

arthe ’hy avidyamāne ’pi 
saṁsṛtir na nivartate
dhyāyato viṣayān asya 
svapne ’narthāgamo yathā

Nors materialus gyvenimas ir neturi faktinės egzistencijos, jis nepraeina kaip nemalonaus sapno prisiminimai tam, kuris medituoja į juslių tenkinimą. (Śrīmad-Bhāgavatam, 11.22.56)

Apie amžiną sielos gyvenimą

Vartotojo vertinimas: / 15
BlogiausiasGeriausias 

„Žinok, jog tai, kas persmelkia visą kūną-nesunaikinama. Niekas negali sunaikinti nemirtingos sielos."

Komentaras: įvairios civilizacijos visais laikais turėjo savitą požiūrį į gyvybės kilmę. Šių dienų materialis­tiški mokslininkai gyvybės atsiradi­mo priežastimi laiko cheminių ele­mentų susijungimą, nors eksperi­mentiškai to negali patvirtinti. Iš Ve­dų pozicijos toks teigimas apie gy­vybės materialią prigimtį yra gry­niausias nesusipratimas.

Visų Vedų žinojimo esmė yra išdėstyta „Bhagavad-gitoje", kuri neapsiriboja šia planeta ir netgi šia Visata. Dar prieš 5 tūkstančius metų, Vedų civilizaci­jos pabaigos laikais, gyveno arijai -žmonės, kurie žinojo gyvenimo ver­tę ir savo civilizaciją grindė dvasine realizacija, t.y. jie suprato dvasios ir materijos skirtumą. Todėl jų gyveni­mo tikslu buvo laikoma savo dvasi­nės prigimties suvokimas, kad siela ir yra tikrasis, Aš", o materialus kū­nas - tik išorinis apvalkalas, kuris mus pririša prie materialaus pasau­lio. O žmonės, kurie vadovaujasi ma­terialia būties samprata, nežino, jog gyvenimo tikslas - suvokti Absoliu­čią Tiesą. Juos pakeri išorinės ma­terialaus pasaulio savybės, ir todėl jie nežino, kas yra išsivadavimas.

Antiprotono atradimas buvo apdovanotas Nobelio premija. Antiprotonas ar antimaterija yra dva­sinė realybė. Yra materialus, yra ir dvasinis pasaulis. Antimaterija savo savybėmis diametraliai priešinga materijai. Materija laikina, todėl su­nyksta, o antimaterija yra amžina ir nenykstanti; materija inertiška, o antimaterija - sąmoninga. Anti­materija yra dvasia ir tik dėka jos kūnas gyvuoja. Kai tik siela palie­ka kūną, jis suyra.

Vedos plačiai paaiškina tikrąją sielos prasmę, kuri sąmone persmel­kia visą kūną. Visi jaučiame skaus­mą ar malonumą, atskiroje kūno da­lyje arba visame kūne. Sąmonės iš­plitimas ribojasi vienu konkrečiu kū­nu. Vieno kūno skausmai ar malo­numai nežinomi kitam. Vadinasi, kiek­vienas atskiras kūnas - individua­lios sielos buveinė, o sielos buvimo požymis - individuali sąmonė. Tei­giama, kad sielos dydis - viena dešimttūkstantoji plauko galiuko da­lis. Materialus kūnas be sąmonės -negyvas, lavonui sąmonės negrą­žins jokios materialios priemonės. Vadinasi, sąmonė - ne kažkokio, kad ir be galo ilgo materijos elementų jun­gimosi proceso, o dvasinės sielos egzistavimo rezultatas. Taigi, kaip ir Saulė savo spinduliais persmelkia vi­są Visatą ir palaiko ten kūnų gyvavi­mo sąlygas, taip ir siela savo sąmo­ne persmelkia visą kūną ir palaikio ten gyvybinius procesus, kaip pa­vyzdžiui, kraujo kūneliai, išnešiojan­tys deguonį iš plaučių, semiasi ener­gijos iš sielos. Kai siela palieka savo buveinę, kraujo apytakos resursai iš­senka. Vadinasi, ne kas kita, o bū­tent dvasinė siela palaiko materia­laus kūno egzistavimą. Pats kūnas nieko vertas. Privalome žinoti, kad įkūnyta gyva esybė nežūva, kai jos kūnas sužeidžiamas mirtinais gin­klais. Jos neįmanoma sunaikinti jo­kiu materialiu ginklu, sudeginti ug­nimi, permerkti vandeniu ar išdžio­vinti vėju. Jau dėl savo dvasinės pri­gimties gyvoji esybė negali būti nu­žudyta. Sunaikinti arba manyti esant sunaikinamą galima tik kūną. Su­prantama, tai jokiu būdu nėra skati­nimas žudyti. Vedos nurodo: nieka­da prieš nieką nenaudok smurto. Sa­vavališkas bet kokio gyvūno ar žmo­gaus nužudymas vertas pasibjaurė­jimo, už jį baudžia jei ne valstybės, tai Viešpaties įstatymais.

Be galo maža Aukščiausios Dva­sios fragmentinė dalelė kokybiškai tapati Aukščiausiajam. Ji nekinta taip, kaip kūnas. Materialus kūnas todėl, kad jame įs/kuria siela, bet pa­ti siela negimsta. Siela neužgimsta su kūnu, taip pat ji ir nemiršta. Mirš­ta tas, kas gimsta. Kūno pakitimai sielai neturi jokios įtakos, nes j i am­žina, visados egzistuojanti ir pirmi­nė. Siela - kupina žinojimo, nes ji visada ir visiškai sąmoninga.

Taigi nei Vedų žinojimas, nei Šiuolaikinis mokslas neneigia, kad kūne egzistuoja dvasinė siela, o mokslą apie sielą„Bhagavad -gito-je" išsamiai pateikia Pats Dievo As­muo.

Kęstutis BALTRĖTIS

 

APIE AUTORIŲ Kęstutis Baltrėtis gyvena Antalksnės kaime, čia atvykęs 20OO-ųjų metų balandžio pirmąją iš Žemaitijos. Jau 22-ejus metus jis eina Bhakti jogos (meilės jogos) keliu, o jau penkiolika metų šias tiesas skleidžia ir aplinkiniams. Jo pamokslų galima pasiklausyti Vilniuje ir Ignalinoje (Ignalinos kultūros centre kas antrą trečiadie­nį). Kęstučio dvasinis mokytojas gimęs Airijoje, šiuo metu savo misiją atlieka Afrikoje, bent porą kartų per metus atva­žiuoja į Lietuvą.

Gyvenimas kaime, pasak Kęstučio, viskas, ko reikia sie­lai: čia paprastas gyvenimas, išaukštintas mąstymas.

Tuos, kuriems rūpi jų dvasinis augimas, Kęstutis mielai laukia susitikimuose Ignalinoje, pasiryžęs drauge ieškoti to­bulėjimo kelių.

 

2008 m. balandžio 19 d., Nr. 29 (7013), "Naujoji Vaga", Ignalinos rajono laikraštis

 
Kalendorius