Jāti (kasta, rūšis) yra nekintama, bet tai nurodo į gyvybės rūšį ar skirtumus tarp jų. Skirtumas tarp žmonių kastų yra nepastovus, jis yra sugalvotas pažymėti įvairias tautas, rases ir t.t. nors yra tik viena jāti žmonėms.
Musulmonai negali atlikti pareigų varnašrama dharmoje, nes jų gimimas diskvalifikuoja juos, bet jie gali dalyvauti bhakti praktikoje, nes visos gyvos būtybės yra kvalifikuotos praktikuoti vaiṣṇava dharmą.
Anapus varnašramos esantis žmogus turi visą teisę praktikuoti bhakti, tai skelbia visos šāstros.
Śrīmad Bhagavad-Gītā (9.32):
māṁ hi pārtha vyapāśritya ye ‘pi syuh pāpa-yonayah
striyo vaiśyās tathā śūdrās te ‘pi yānti parāṁ gatim
Skanda Purāṇa,Kāśī-khanda (21.63):
brāhmanaḥ kṣatriyo vaiśyah śūdro vā yadi vetaraḥ
viṣṇu-bhakti-samāyukto jñeyah sarvottamaś ca saḥ
Nāradīya Purāṇa.
śvapaco ‘pi mahīpāla viṣṇu-bhakto dvijādhikaḥ
viṣṇu-bhakti-vihīno yo yatiś ca śvapacādhikaḥ
Yra dviejų rūšių žmonių veikla: materiali, susijusiu su praktiniais dalykais (vyavahārika) ir dvasinė, susijusi su absoliučia tiesa (paramārthika). Tas kuris gimė musulmono šeimoje bet praktikuoja bhakti dvasiniu požiūriu yra aukštesnis už brāhmaną ir turi visas brāhmano savybes, bet materialiu požiūri negalės atlikti brāhmano veiklos ar negalės vesti brāhmano dukros.
Dėl socialinių susitarimų. Žmonės, kurie didžiuojasi savo socialine padėtimi smerkia tokią praktiką.
Tikėjimas śraddhā yra vienintelis reikalavimas gauti bhakti. Varnāšrama dharma yra karma kandos kelio dalis, ir tai yra visiškai skirtingas kelias, nei jñāna kanda arba bhakti kanda.
paramārthika požiūriu nėra, vyāvahārika požiūriu yra.
Kol jis išlieka yavana, vaišnavas yra abejingas jam. Jei yavana tampa vaišnavu, mes nebelaikome jo yavana.
vedybos yra viena iš dešimties socialinių papročių (smārta karma) formų.
Atsižadėjęs vaišnavas gali. Grihastha vaišnavas – ne.
Šūdros negali studijuoti Vedas, kurios siūlo karmą, bet gali studijuoti Vedas, kurios aprašo tattvą.
Atnaujinta (Penktadienis, 09 Liepa 2010 22:58)