Reklama
WebBanner.JPG
Reklaminis skydelis
Komentarai
  • Ar galima valgyti saulegrazas per ekadsi?
  • nu geras 8)
  • Čia nepaminėtas atvejis, kai šventų vardų kartojim...
  • Sveiki, Klaipėdoje yra radijo stotis "Radijogama",...
  • Labas vakaras, ar beturite šitą knygą?
Pradžia Nektaro lašai

Surya kunda

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 

Surja kunda yra vieta, kur Šrimati Radharani eina garbinti Saulės dievybės Suryos. Tai viena iš nedaugelio vietų, kur Radhika gali susitikti su Krišna nebijodama savo uošvės Džatilos ir vyro sesers Kutilos.

Viskas prasidėjo tada, kai Paurnamasi pasakė motinai Džatilai, kad jei Radharani garbins Surją, tai Džatilos sūnus, Radharani vyras Abhimanju bus sveikas ir turės daug turtų. Taigi, Džatila nusprendė kad Radhika turi garbinti Surją. Žinoma Radha kaip ir kitais Džatilos sumanymais, taip ir šiuo nebuvo labai patenkinta. Džatila ir Kutila nusprendė surasti gerus brahmanus, kad padėtų atlikti pudžą. Staiga jos pamatė du labai gražius brahmačarius. Vienas jų buvo vyresnis ir atrodė, kad yra antrojo guru. Jie abu dėvėjo medinius batus ir nešėsi knygas. Džatila paklausė:

- Ar jūs esate brahmanų sūnūs?

- Taip, - atsakė jie.

- Iš kur jūs atvykote? Kieno sūnūs jūs esate?

- Mes esame Gargačarjos sūnūs.

Džatila buvo nustebinta ir labai patenkinta:

- O, mes kaip tik ieškome kvalifikuotų  brahmanų  pudžai atlikti!

Jūs jau galite nuspėti, kas buvo tie du jauni žavūs brahmačariai. Guru buvo Krišna, o mokinys Madhumangala. Jie tarė:

-  Mes nuo pat gimimo esame labai griežti brahmačariai, mes negalime turėti jokių kontaktų su moterimis! Čia ne mūsų bėdos, todėl mes negalime jums padėti.

Atnaujinta (Šeštadienis, 23 Balandis 2011 08:38)

 

Guru bhakti nugali Krišną

Vartotojo vertinimas: / 2
BlogiausiasGeriausias 

Toliau yra labai įdomi citata iš „vārta mālos“, priklausančios Pietų Indijos Ramanudžos vaišnavų tradicijai. Ji kalba apie Krišnos brangių tarnų šlovę. Tai iš 340-tos „sakmės".

Kartą Tiru mangai Alvaras padainavo poemų rinkinį ("Periya tiru moli"), šlovindamas Viešpatį. Ten, vienoje dainoje (Periya tiru moli 7-3-10) alvaras dainavo apie lotosinių pėdų šlovę. Išgirdęs tai Viešpats pagalvojo: "Jis žino tik apie Mano lotosinių pėdų šlovę. Taigi, aš padarysiu, kad jis džiaugtųsi visu Mano kūnu.“

Tuomet Jis tarė: "Brangus Alvare! Prašau atvyk į Tiru Čerai (šventa dhama Tamilnādu, Indijoje). Aš papuošiu tavo galvą taip, kaip tu norėjai - Mūsų lotosinėmis pėdomis.“ Paklusdamas nurodymui alvaras atkeliavo į Tiru Čerai ir Viešpats atėjo papuošti alvaro galvą, uždėdamas Savo lotosines pėdas ant jo galvos. Matydamas tai alvaras neleido Viešpačiui to padaryti. Jis pagalvojo: „Kai kalbėjau apie Tavo lotosines pėdas, aš turėjau omenyje aukščiausius bhāgavatas, kurie yra tarsi Tavo lotosinės pėdos. Tad kodėl Tu uždėjai savo lotosines pėdas ant mano galvos?“ Jis tęsė: „Tavo lotosinės pėdos suteikia prieglobstį ir pusdieviams ir demonams. Jos neturėtų būti ant mano galvos. Greičiau Tavo tarnų lotosinės pėdos turėtų būti ant mano galvos.“ Išgirdęs tai, Viešpats susigėdo ir uždavė eilę klausimų, į kuriuos atsakė alvaras. 

 

KELIAUJANČIO VIENUOLIO DIENORAŠTIS

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 

Nrisingadevas ateina pas Gurudeva!

11 dalis, 14 skyrius Šrila Indradjumna Svamis

Vasario 27, 2011

Ghi lempos krepšyje ir Viešpats mano rankose

Indijoje aš nuolat dairausi įdomių pudžios reikmenų, taigi kitą dieną Džaipure aplankiau savo seno draugo pono Šarmos antikvarinę parduotuvę. Man įėjus jis pasisveikino ir mes susėdome pasikalbėti.

- Ar turite man ko nors įdomaus? – paklausiau.

- Taip, - atsakė jis. – Atidėjau į šalį keletą mažų dalykėlių, kuriuos galėsite panaudoti pudžai.

- Puiku! – pasakiau.

Kol ponas Šarma stalčiuose ieškojo reikmenų, mano akys per kambarį nukrypo į tai, kas buvo panašu į šalagramą šilą, gulinčią ant dulkėtos lentynos. Priėjau ir įsitikinau, kad tai tikrai buvo graži šalagrama šila, lygi ir spindinti, ryškiai rausva burna.

“Panašu į Viešpatį Nrisingadevą, - pagalvojau, - ramiai nusiteikusį Nrisingadevą”.

Ponas Šarma pradėjo rodyti man pudžos reikmenis – lempas, ačamanos šaukštelius ir lėkšteles. Jie buvo įdomūs, tačiau mano mintys vis sukosi apie šalagramą šilą.

Atnaujinta (Penktadienis, 18 Kovas 2011 00:10)

 

Nitjananda Prabhu - užuojautos įsikūnijimas

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 

 

Madhava Smullen, 2011 m. vasario 12 d.

Auditorijai - ypač ISKCON auditorijai, atrodo, patinka juoktis. Ir dažnai, istorija, kai Viešpaties Nitjananda išlaisvino du brolius Džagai ir Madhai, jų girti pasimaivymai, skirti sukelti juoką, yra pateikiami kaip juokingi ISKCON spektakliuose.

Bet jei mes galėtume būti liudytojais šiame tikrame, istoriniame įvykyje, kuris įvyko tik prieš 500 metų, maždaug tuo metu, kai Kristupas Kolumbas atrado Ameriką, mes greičiau susijaudintume iki ašarų, nors ir laimės; bet tik ne juoko.

Nėra jokios kitos istorijos, kuri taip pademonstruotų beribį Nitjanandos Prabhu, kurio apsireiškimo dieną bhaktai visame pasaulyje švęs vasario 16 d., gailestingumą.

Nitjananda Prabhu buvo artimiausias Šri Čaitanjos Mahaprabhu draugas. Šri Čaitanya Mahaprabhu - Gaudiya Vaišnavizmo steigėjas ir Paties Krišnos avataras, kuris skleidė Hare Krišna mantros giedojimą, kaip efektyviausią būdą pasiekti Dievą, XIV-XV a. Vakarų Bengalijoje.

Čaitanja-Bhagavata, kurią parašė Vrindavana Dasa Thakura, pasakoja mums, kad vieną dieną, Šri Čaitanja paprašė Nitjanandos Prabhu ir Haridasos Thakuro, dar vieno didžio bhakto, pasišventusio Švento Vardo giedojimui: "Prašau, eikite nuo durų prie durų, į kiekvienus namus, ir maldaukite visų: ‚Giedok šventą Krišnos vardą, garbink Krišną ir pasiaukojimo tarnystę Jam.‘"

Du bhaktai taip ir padarė, susidurdami su tais, kurie buvo laimingi, juos pamatę ir sutikdavo su jų prašymu, ir tais, kurie manė, jog šie buvo bepročiai ir užtrenkdavo jiems duris.

 

Atnaujinta (Antradienis, 15 Vasaris 2011 18:16)

 

Prostitutės istorija iš Bhāgavatam

Vartotojo vertinimas: / 2
BlogiausiasGeriausias 

Śrīmad Bhāgavatam 11.8.22-44

piṅgalā nāma veśyāsīd
videha-nagare purā
tasyā me śikṣitaṁ kiñcin
nibodha nṛpa-nandana

O karalių sūnau, anksčiau Videhos mieste gyveno prostitutė vardu Piṅgalā. Dabar prašau paklausyk, ką aš išmokau iš šios panelės.

 

Eilėraštis apie geriausią vagį

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 

Śrī Caurāgragaṇya-Puruṣāṣṭakam

Śrī Bilvamaṅgala Ṭhākura

vraje prasiddhaṁ navanīta-cauraṁ
gopāṅganānāṁ ca dukūla-cauram
aneka-janmārjita-pāpa-cauraṁ
caurāgragaṇyaṁ puruṣaṁ namāmi (1)

Aš lenkiuosi tam geriausiam iš vagių, kuris yra žinomas Vradžioje kaip sviesto vagis ir tas, kuris pavogė gopių drabužius, ir kuris, priėmusiems Jo prieglobstį, pavagia nuodėmės, susikaupusias per daugybę gyvenimų.

Atnaujinta (Penktadienis, 04 Vasaris 2011 16:16)

 

Netark Dievo Vardo be reikalo

Vartotojo vertinimas: / 2
BlogiausiasGeriausias 

Šrila Bhaktisidhanta Sarasvati Thakura Prabhupada

Kalno pamoksle yra draudimas: „Netark Dievo Vardo be reikalo“ Taip, mes neturėtume tarti Dievo vardą tik tam, kad pasiektume kokį tikslą. Jei mes tikrai norime tarnauti Dievui ir meldžiame Jį priimti mūsų tarnystę, mes jokiu būdu nepažeisime taisyklių, kurias padiktavo Kristus. Jis uždraudė mums tarti Dievo Vardą tuščiai. Jis elgiasi teisingai. Mes neturėtume prašyti Dievo ko nors taip, kaip prašome mūsų tiekėjų parūpinti įvairių dalykų mūsų patogumui. Mes paprasčiausiai turime pasikliauti.

Dievas yra geriausias teisėjas, žinantis, kaip mus prižiūrėti. Mes nežinome, kaip mus pasieks gėris. Dabartinėmis galimybėmis mes negalime patikrinti nei kas yra privalumai, nei trūkumai. Tai neįmanoma. Mes visada turėtume būti pasirengę besąlygiškai Juo pasikliauti. Visų kitų idėjų, išskyrus tai, tikri religininkai nelaiko bhakti.

Gitoje randame tris skyrius. Pirmieji šeši skyriai yra skirti karmiams (dirbantiems dėl rezultatų), paskutiniai šeši skyriai skirti jnaniams (empirikams), o viduriniai šeši skyriai skirti bhaktams. Todėl vidurinė Gitos dalis yra pagrindinė knygoje.

Skyriai, kurie susijęs su karma (karma-kanda) ir jnana (jnana-kanda) nėra tikroji knygos esmė. Jie yra tik jos priedai, ne pati širdis. Taigi bhakti, ar atsidavimas Dievui, turėtų būti pagrindinis visų religijų tikslas. Bhakti turėtų būti laikoma nitya - tai yra, nuolatinė ir pastovi.

Atnaujinta (Trečiadienis, 26 Sausis 2011 10:26)

 

KELIAUJANČIO VIENUOLIO DIENORAŠTIS

Vartotojo vertinimas: / 3
BlogiausiasGeriausias 

Kalėdų proga - šventas vėrinys
tegu jus aplanko transcendentinė dovana, suteikianti dvasinės stiprybės ir įkvėpimo!

11 dalis, 11 skyrius Šrila Indradjumna Svamis

Gruodžio 11, 2010

Šventas vėrinys

Vieną rytą sėdėjau savo namuose Vrindavane ir su karoliais kartojau mantrą, kai mano mokinys Narotama Das Thakur Das atėjo manęs aplankyti. Jis pagarbiai nusilenkė ir tuomet pasakė:

- Guru Maharadža, jau seniai nelankiau Govardhano kalvos. Jei šiandien nenumatėte man jokios tarnystės, norėčiau Jūsų paprašyti palaiminimų vykti į Govardhano parikramą.

- Gali nesivaržydamas keliauti, - pasakiau. – Tik laiku grįžk į vakarinę programą. Važiuočiau su tavimi, bet man reikia atlikti keletą svarbių dalykų.

Jam išeinant man kilo kita mintis.

- Būk išplėtęs akis, - pasakiau. – Niekada nežinai, kokia ypatinga malonė gali pasitaikyti tavo kelyje parikramos metu Vrindavane.

Ankstų kitos dienos rytą man kartojant mantrą jis įlėkė į kambarį.

- Guru Maharadža,- pasakė jis susijaudinęs, - vakar man nutiko nuostabiausias dalykas.

Pasirodo, Narotama su taksi nuvažiavo iki Govardhano kalvos ir pradėjo parikramą prie Kusum sarovaros. Sparčiai žingsniuodamas jis po keletos valandų pasiekė pietinę kalvos viršukalnę. Pajutęs nuovargį, nuėjo į mišku apaugusį plotelį pailsėti. Staiga jis pamatė sadhu, sėdintį ir kartojantį su džapos karoliais. Sadhu buvo liesas ir sudžiūvęs, ant viršugalvio tvarkingai susukti susivėlę plaukai, dėvėjo jis tik klubų raištį ir ant pečių buvo užsimetęs čadarą. Jo akys buvo užmerktos, jis atrodė ramus ir pasiekęs pusiausvyrą, paniręs į šventųjų vardų meditaciją.

 

Atnaujinta (Penktadienis, 24 Gruodis 2010 13:37)

 

Višnudžana Svamis apie užuojautą

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 

Ištrauka iš paskaitos apie "Atsidavimo nektaro" 6-tą skyrių. 1973 04 30 Los Andžele

"Nedera sukelti nereikalingų rūpesčių kitoms gyvoms esybėms."

Tokia užjaučianti Viešpaties bhakto prigimtis. Jis negali pakęsti, matydamas kenčiant kitą gyvą būtybę. Tai užuojautos apibrėžimas, tas, kuris negali pakęsti kitų kančios. Taigi, mes pirmiausia turime kreiptis į gailestingą Viešpaties prigimtį, būtent dvasinį mokytoją, kuriam vadovauja Šrimati Radharani. Amžinoji Viešpaties sutuoktinė yra laikoma Jo gailestingąja prigimtimi. Savo gailestingąja prigimtimi Viešpats pamiršta, kad Jis yra neprieinamas kitiems, kad Jis yra visagalis, ir Jis priima net mažiausią dalyką, pasiūlytą su meile, kaip labai svarbų. Tokia gailestinga Viešpaties prigimtis, net mažas dalykas, siūlomas su meile, yra priimamas kaip labai, labai svarbus. Taigi, mes patys turime kreiptis į užjaučiančią Viešpaties prigimtį, ir lygiai taip pat turime rodyti užuojautą kitiems. Prabhupados teigia: "Kas mes tokie? Kokia mūsų vertė? Jokia. O kokią vertę turi tai, ką mes siūlome? Taip pat jokios". Bet kadangi mes ateiname su bhakti jausmu - "aš atnešiau Tau tai, prašau, priimk", Krišna paima tai. Taigi, jei Krišna rodo savo užuojautą jums, jūs šią užuojautą taip pat turite skleisti kitiems. Jei matote, kad kažkas ateina į šventyklą, jie nėra labai pažengę, jie gal būt tegali atlikti nedidelę tarnystę, bet jūs turite priimti ją kaip labai svarbią: "Oi, kaip nuostabu, kad šis žmogus ateina!“ Kaip jūs visi žinote, jei naujas žmogus, kuris neturėjo nieko bendro su bhaktais, ateina čia ir pasiūlo truputį pasitarnauti, mes manome, kad tai labai svarbu, ar ne? Tada mes sakome: "O, koks šaunus jaunuolis! Jis atėjo čia pirmą kartą ir iš karto nori šluoti grindis!" Išskyrus tai, tikriausiai jo visa veikla yra pasibaisėtina. Bet kadangi jis parodė šiek tiek atsidavimo, jūs laikote, kad tai labai svarbu. Tai yra jūsų užuojauta, ir tai teisinga.

 

KELIAUJANČIO VIENUOLIO DIENORAŠTIS 11 dalis, 10skyrius,2010

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 

                                                                             

 Aš niekada neverkiu
 
Šią vasarą gyvenimas festivalių ture Lenkijoje buvo asketiškas – ankštos gyvenimo sąlygos, ilgos tarnystės valandos ir karštesnė nei įprastai vasara – tačiau mūsų trijų šimtų bhaktų dvasia visą laiką išliko pakili. Daugelis sakė, kad tai buvo geriausias turas, tą įrodė ir didžiausias susirinkusių žiūrovų skaičius.
 
Tačiau labiausiai tą rodė svečių vertinimas, pasireiškiantis įvairiais meilės būdais, kurie šių metų turą išskyrė iš kitų. Niekur nebuvo taip akivaizdu, kaip Revalyje, kur vyko mūsų paskutinis festivalis.
 
Kadangi buvo tik viena harinama, skelbianti apie renginį, prieš jai prasidedant pasakiau trumpą kalbą.
 
- Graži diena, - pasakiau bhaktams, - ir visi žmonės paplūdimyje. Šią akimirką nei vienas žmogus mieste nežino, kad vakare bus mūsų programa. Ten dešinėje matote, kaip festivalio komanda pradeda statyti lauke palapines. Vokiečių kalboje yra žodis 'blitzkrieg', nurodantis, kad armija užima miestą šviesos greičiu. Taigi mes šį rytą išeiname į Revalio 'blitzkrieg', ir leisime visiems sužinoti apie šio vakaro festivalį.
 
Pasigirdo pritarimo šūksniai ir bhaktai greitai paruošė visą sankirtanos įrangą – akordeonus, mridangas, džiambi būgnus, karatalus, vėliavas, plakatus ir girliandas. Po keletos minučių šimtas šešiasdešimt bhaktų džiaugsmingai giedodami ir šokdami pasiekė paplūdimį.
 
Vinguriuojant mažyčiu takeliu palei pakrantę, žmonės graibstė kvietimus tiesiog mums iš rankų. Po pusvalandžio sustojome, ir Tribhuvanešvara dasa pasakė keletą žodžių kviesdamas visus į festivalį. Po to žmonės kėlė rankas ir uždavinėjo klausimus. Pirmą kartą mus matantieji stovėjo apstulbę iš nuostabos, stebėdami, kokį didelį susidomėjimą rodo kiti.
 
- Ar šiais metais bus naujas spektaklis? – paklausė vyras.
 
- Ar vėl pasirodys sankhjos šokių grupė iš Mumbajaus? – paklausė kitas.
 
- Ar bus šokio konkursas vaikams laimėti sarį? – sušuko moteris.
 
Kirtano grupė judėjo toliau paplūdimiu, o aš ėjau truputį atsilikęs su keletu bhaktų vaikų.
 
- Guru Maharadža, - pasakė berniukas, - turime klausimą. Norime paklausti, ar jūs kada nors verkiate.
 
Sustojau.
- Ką? – paklausiau.
 
- Norime sužinoti, ar kartais verkiate, - pasakė jis. – Mes dažnai girdime, kad bhaktai turėtų verkti dėl Krišnos. Žinote, kaip gopės verkė dėl Krišnos arba kaip ašaros turi riedėti mūsų skruostais, kai kartojame Harė Krišna.
 

 
More Articles...
Kalendorius