Reklama
WebBanner.JPG
Reklaminis skydelis
Komentarai
  • labai prasau nesmerkite iš pyrmo žvilksnio : :-)
  • as esu irmanto žemaičio dukra ir noriu pasakyti ka...
  • Ar galima valgyti saulegrazas per ekadsi?
  • nu geras 8)
  • Čia nepaminėtas atvejis, kai šventų vardų kartojim...
Pradžia Filosofija Karma

Karma - priverstinis veiksmas

Trys savybės sudaro materialią gamtą: dorybės guņa, aistros guņa ir neišmanymo guņa. Viršum tų gunų— amžinasis laikas, o šių gamtos gunų jungimasis, kontroliuojant ir prižiūrint amžinajam laikui, pagimdo veiklą, kuri vadinasi karma. Mes veikiame nuo neatmenamų laikų ir ragaujame tos veiklos vaisių — džiaugiamės arba kenčiame. Iliustracijos dėlei tarkime, kad aš — komersantas ir per didelius vargus sumaniu darbu susikroviau nemenką kapitalą. Tokiu atveju galiu mėgautis savo veiklos vaisiais. Bet štai, verslas sužlunga, ir aš netenku visų pinigų — tada man tenka kentėti. Taip ir gyvenime, kiekvienoje jo srityje, mes mėgaujamės savo veiklos rezultatais arba dėl jų kenčiame. Tatai vadinasi karma.

Bhagavad-gyta Kokia Ji yra, Įvadas

JM Dhirašantos prabhu pamokymai

Vartotojo vertinimas: / 3
BlogiausiasGeriausias 

Ahimsos tobulumas
Kokie bebūtume dori ir sąžiningi, kaip besistengtume neskriausti kitų gyvų būtybių, vis tiek esame kalti dėl kažkam padarytos žalos. Tai neišvengiama. Eidami netyčiomis sutrypiame skruzdėles ir kitus mažus padarėlius; kurename malkas, kuriose knibžda jose žiemojantys vabzdžiai; vairuojame automobilį, į kurio priekinį stiklą ir žibintus atsitrenkia ir susitraiško daugybė vabalėlių. Tačiau vis daugiau Vakarų pasaulio žmonių sužino apie produktus, kurių sudėtyje yra gyvulinės kilmės ingredientų, ir stengiasi išvengti prievartos gyvendami šiame žiauriame pasaulyje.

Mes, atsidavę Viešpaties Krišnos tarnai, taip pat negalime tvirtinti, jog absoliučiai nenaudojame prievartos. Vis tik mums patinka gyvenimas be smurto, todėl jaučiamės bjauriai staiga sužinoję, kad mūsų vartojamuose produktuose ar daiktuose yra kažko, kas išgaunama naudojant prievartą. Taigi ko turėtume imtis, kad išteisintume save?

Svarbiausia – turime pilnai panirti į Krišnos sąmonę. Nerizikuokime šiame pasaulyje darydami kažką be Krišnos sąmonės prieglobsčio. Jei keliaujame, kelionės tikslas turėtų būti susijęs su Krišnos sąmone. Jei valgome, turime paaukoti savo maistą Krišnai. Ką bedarytume šiame pasaulyje – keliautume ar liktume namuose – visada atliksime netyčinę prievartą. Tačiau visa mūsų veikla bus apvalyta, jei paskirsime savo gyvenimą Krišnai. Tokia yra jagjos prasmė. Geriausia jagja šiame amžiuje yra sankirtana jagja, kuri, platesne prasme, apima visas tarnystes, atliekamas norint duoti Krišnos sąmonę kitiems.

Ahimsam reiškia, kad negalima kenkti jokiai gyvai būtybei...Galų gale materialus pasaulis yra pilnas prievartos; gamtos dėsniai, priverčiantys kiekvieną gyvą padarą senti, sirgti ir mirti, taip pat yra smurtiniai. Todėl, jeigu kažkaip sugebėsime įtikinti kitus atsiduoti Krišnai ir taip išsivaduoti iš negailestingų materialios gamtos dėsnių, pasieksime ahimsos tobulumą.

Atnaujinta (Pirmadienis, 30 Rugpjūtis 2010 09:52)

 

Reinkarnacija trumpai

Vartotojo vertinimas: / 4
BlogiausiasGeriausias 

Mūsų "aš" yra dvasinė siela, kuri yra priversta įsikūnyti kaskart vis nauju ir vis kitokiu pavidalu, nelygu kokie - dori ar nedori buvo ankstesni jos darbai. Taip veikia sielų persikūnijimo, arba reinkarnacijos, dėsnis. Per vieną gyvenimą mūsų kūnas pasikeičia keletą kartų, tačiau siela išlieka nepakitusi. Lygiai taip ir po mirties, paklusdama griežčiausiems karmos dėsniams, siela kaskart gimsta vis nauju kūnu ir taip klajoja po visatą, persikūnydama iš vienos gyvybės formos į kitą.

Karmos dėsnis visai moksliškas. Izaokas Niutonas atrado fizikos dėsnį, kuris skelbia, kad kiekvienas veiksmas sukelia lygios jėgos atoveikį. Iš savo patirties mes žinome, kaip šis dėsnis veikia materialiu lygiu, tačiau mes negalime tiesiogiai stebėti jo veikimo subtiliu lygiu. Šio dėsnio veikimas subtilesniu lygiu įvardijamas žodžiu karma. Karmos dėsnis skelbia, kad kiekvienas žmogaus veiksmas materialiame pasaulyje sukuria pasekmes, kurias jis patirs ateityje. Ateityje mes ragausime karčius arba saldžius savo veiklos vaisius, o tai, ką patiriame dabar, yra tiesioginis mūsų praeities darbų rezultatas.

 

Karma

Vartotojo vertinimas: / 6
BlogiausiasGeriausias 

Universalus veiksmo ir atoveikio dėsnis

Veiksmas ir atoveikis yra šio materialaus pasaulio dualizmo pagrindas. Viskas, kas įvyksta, turi savo priežastį ir sukelia tam tikras tiesiogines ar netiesiogines pasekmes. Atsitiktinumas neegzistuoja. Viskas yra priežasties-pasekmės mechanizmo dalis. Priežastis ir pasekmė kyla iš veiksmo-atoveikio principo. Vedos teigia, kad šis principas veikia tiek fiziniame, tiek ir nefiziniame lygmenyse. Principas "veiksmas=atoveikiui" sudaro klasikinės Niutono fizikos pagrindą, kuri apriboja šį principą tik mechaniniams procesams. Ir nors Niutonas neigė bet kokį veiksmo - atoveikio principą nesant tiesioginio fizinio kontakto, tačiau šiuolaikinė kvantinė fizika teigia šio principo universalumą. Tokie pionieriai šioje srityje kaip pvz. Deividas Bomas iškėlė hipotezę apie universalų kvantinį potencialų lauką, kuris koordinuoja fizinių įvykių hierarchiją ir tuo padaro įmanomu nevienalaikių fizinių įvykių sinchronizaciją.

 

Reinkarnacija plačiau

Vartotojo vertinimas: / 14
BlogiausiasGeriausias 

Dauguma informacijos, kurią gauname iš Senovės kultūrų, prieštarauja šiuolaikiniam visuotinai priimtam pasaulėvaizdžiui, kuris siekia viską (įskaitant ir tokius dalykus kaip sąmonė ir gyvybė) redukuoti į paprastas materijos funkcijas. Todėl šis pasaulėvaizdis yra vadinamas "materializmu". Tačiau tiek Rytų, tiek ir Vakarų didieji dvasiniai mokymai, o taip pat ir milijonų žmonių asmeninė patirtis teigia, kad gyvybė nei apsiriboja materija, nei yra jos produktas. Tokia pati yra ir pagrindinė informacija, kurią gauname iš Vedų raštų.

Atnaujinta (Ketvirtadienis, 12 Balandis 2007 20:37)

 
Kalendorius