Reklama
WebBanner.JPG
Reklaminis skydelis
Komentarai
  • labai prasau nesmerkite iš pyrmo žvilksnio : :-)
  • as esu irmanto žemaičio dukra ir noriu pasakyti ka...
  • Ar galima valgyti saulegrazas per ekadsi?
  • nu geras 8)
  • Čia nepaminėtas atvejis, kai šventų vardų kartojim...
Pradžia Filosofija Dievas

Dievas

Menkos nuovokos žmonėms Aukščiausia Tiesa atrodo beasmenė. Tačiau visi Vedų raštai liudija, kad Aukščiausia Tiesa — transcendentinė asmenybė. Nityo nityānām cetanaś cetanānām (Kaṭha Upaniṣada 2.2.13). Kaip mes, gyvos būtybės, esame individualios asmenybės, taip ir Aukščiausia Absoliuti Tiesa galiausiai yra asmenybė, o Dievo Asmens pažinimas atskleidžia visus Jo išbaigto pavidalo transcendentinius aspektus. Išbaigta visuma nėra beformė. Jei Dievo Asmuo — beformis arba už ką nors menkesnis, tai Jis negali būti išbaigta visuma. Išbaigta visuma privalo apimti visa, kas prieinama mūsų patyrimui, ir tai, kas nepatiriama. Antraip ji nebus išbaigta.

(Iš "Bhagavad-gīta Kokia Ji yra", Įvado)

Dievas neturi nieko, nes jis yra viskas

Vartotojo vertinimas: / 2
BlogiausiasGeriausias 

Vienas iš tų genialių (gilių) posmų bei komentarų iš Śrīmad-Bhāgavatam. Komentaras yra jungtinis: pradžia Višvanātha Čakravarti Thākuro, o pabaiga Hridayananda Dās Gosvāmio.

Śrīmad Bhāgavatam, Pokalbis tarp Krišnos ir Rukmini, 10.60.37:

niṣkiñcano nanu bhavān na yato 'sti kiñcid
yasmai baliṁ bali-bhujo 'pi haranty ajādyāḥ
na tvā vidanty asu-tṛpo 'ntakam āḍhyatāndhāḥ
preṣṭho bhavān bali-bhujām api te 'pi tubhyam

Tu neturi nieko, nes nėra nieko anapus Tavęs. Net didžiausi dievai, besimėgaujantys aukų atnašomis – Brahmā ir kiti – lenkiasi Tau. O tie, kuriuos apakino jų turtai, kurie paniro į juslių tenkinimą, neatpažįsta Tavęs mirties pavidalu. Tačiau dievams, priimantiems aukų atnašas, Tu esi pats brangiausias, kaip ir jie Tau.

KOMENTARAS:

Čia Śrīmatī Rukmiṇī-devī atsako į Viešpaties Kṛṣṇos teiginį 14-tame tekste:

niṣkiñcanā vayaṁ śaśvan
niṣkiñcana-jana-priyāḥ
tasmāt prāyeṇa na hy āḍhyā
māṁ bhajanti su-madhyame

„Mes neturime materialios nuosavybės ir Mes esame brangūs tiems, kurie taip pat nieko neturi. Todėl, lieknaliemene, turtuoliai vargiai garbina Mane.“

Karalienė Rukmiṇī pradeda savo teiginius sakydama niṣkiñcano nanu, „Tu iš tiesų esi niṣkiñcana." Žodis kiñcana reiškia „kažkas“, o priešdėlis – nir - arba  kaip jis atrodo šiame posme - niṣ - parodo neigimą. Tokiu būdu įprastine prasme žodis niṣkiñcana reiškia „tas, kuris kažko neturi,“ arba kitais žodžiais, „tas, kuris neturi nieko.“

Tačiau šiame posme Karalienė Rukmiṇī sako, kad Viešpats Kṛṣṇa „neturi nieko“ ne todėl, kad jis yra skurdžius, o todėl, kad Jis pats yra viskas. Kitaip tariant, kadangi Kṛṣṇa yra Absoliuti Tiesa, viskas kas egzistuoja, egzistuoja Jame.  Nėra jokio kito dalyko, kažko anapus Viešpaties egzistencijos, ką Jis galėtų turėti. Pavyzdžiui, žmogus gali turėti namą arba automobilį arba vaiką arba pinigų, bet nei vienas iš šių dalykų netampa pačiu žmogumi: Jie egzistuoja anapus jo. Mes sakome, kad jis juos turi tik ta prasme, kad jis gali juos kontroliuoti. Bet Viešpats ne tik kontroliuoja savo kūriniją: Jo kūrinija iš tiesų egzistuoja Jame. Todėl nėra nieko anapus Jo, ką Jis galėtų turėti lygiai taip pat, kaip mes turime išorinius objektus.

Ācāryos paaiškina žodį niṣkiñcana taip: Teiginys, kad žmogus turi kažką numato, kad jis neturi visko.

Kitaip tariant, jei mes sakome, kad žmogus turi kažkokią nuosavybę, mes turime omeny, kad jis neturi visos nuosavybės, o greičiau tik kažkokią konkrečią nuosavybę. Standartinis Amerikiečių žodynas apibrėžia žodį „some“ (kažkas) kaip „tam tikrą neapibrėžtą ar neapibūdintą skaičių ar kiekį ir pan. kaip skirtingą nuo likusios visumos.“ Sanskrito žodis kiñcana perteikia tą pačią prasmę dalinį visumos kiekį. Tokiu būdu Viešpats Kṛṣṇa yra vadinamas niṣkiñcana tam, kad paneigti idėją, jog Jis turi tik kažkokį kiekį grožio, šlovės, turtų, intelekto ar kitų vertybių. Greičiau, Jis turi begalinį grožį, begalinį intelektą, begalinius turtus ir taip toliau. Taip yra todėl, kad Jis yra Absoliuti Tiesa.

Śrīla Prabhupāda pradeda savo įvadą Śrīmad-Bhāgavatam pirmai giesmei teiginiu, kuris gana svarbus mūsų dabartinei diskusijai: „Dievo ir Absoliučios Tiesos sampratos nėra to paties lygio. „Śrīmad-Bhāgavatam“ taikosi į Absoliučią Tiesą. Dievo samprata kalba nurodo valdovą, o Absoliučios tiesos samprata nurodo summum bonum, arba galutinį visų energijų šaltinį.“ Čia Śrīla Prabhupāda paliečia pamatinį filosofinį momentą. Dievas paprastai apibrėžiamas kaip „aukščiausia būtybė“ ir žodynas aukščiausią apibrėžia kaip (1) aukščiausias pagal rangą, galią, autoritetą ir t.t.; (2) aukščiausias pagal kokybę, pasiekimus, atlikimą ir t.t.; (3) aukščiausias pagal laipsnį; ir (4) paskutinis, galutinis. Visi šie apibrėžimai neišreiškia tinkamai absoliučios egzistencijos.

Pavyzdžiui, mes galime sakyti, kad kažkoks amerikietis yra visų turtingiausias ta prasme, kad jis yra turtingesnis už bet kokį kitą amerikietį. Arba mes galima kalbėti apie šalies Aukščiausiąjį Teismą, nors jis tikrai neturi absoliučios galios visais politiniais ir socialiniais klausimais, nes tose srityse dalijasi autoritetu su įstatymų leidyba bei prezidentu. Kitaip tariant, žodis „aukščiausias“ parodo geriausią hierarchijoje, todėl galima pamanyti, jog aukščiausia būtybė yra tiesiog geriausia arba didžiausia iš visų būtybių, o ne pats visų būtybių šaltinis, arba išties viso to, kas egzistuoja, šaltinis. Todėl Śrīla Prabhupāda tikslingai pažymi, kad Absoliučios Tiesos, Kṛṣṇos, samprata yra aukštesnė nei aukščiausios būtybės samprata, ir šis momentas labai svarbus norint aiškiai suvokti Vaiṣṇavų filosofiją.

Viešpats Kṛṣṇa nėra tiesiog aukščiausia būtybė: Jis yra absoliuti būtybė ir būtent tai pažymi Jo žmona. Todėl žodis niṣkiñcana nereiškia, kad Kṛṣṇa neturi turto, greičiau, kad Jis turi visus turtus. Ta prasme ji sutinka su apibrėžimu  niṣkiñcana, kurį Jis taiko sau.

14-tame tekste Viešpats Kṛṣṇa taip pat teigė: niṣkiñcana-jana-priyāḥ: "Aš esu brangus tiems, kurie nieko neturi.“ Tačiau čia karalienė Rukmiṇī pažymi, kad pusdieviai, turtingiausios sielos visatoje, reguliariai atnašauja Aukščiausiam Viešpačiui. Mes galime daryti prielaidą, jog pusdieviai, Viešpaties paskirti Jo atstovai, žino, kad viskas priklauso Jam ta prasme, kad viskas yra Jo dalis, kaip buvo paaiškinta aukščiau. Todėl teiginys niṣkiñcana-jana-priyāḥ yra teisingas ta prasme, jog neegzistuoja nieko kito išskyrus Viešpatį ir Jo galias. Tad nesvarbu kokie turtingi Viešpaties garbintojai, meilės veiksmu jie iš tiesų atnašauja Jam ne ką  kitą, o Jo paties energiją. Tos pačios idėjos pavyzdys yra žmogus, garbinantis Gangą ir atnašaujantis jai Gangos vandenį, arba vaikas, kuris gavęs pinigų iš savo tėvo, jo gimtadieniui nuperka dovaną. Tėvas pats sumoka už savo dovaną, tačiau iš tiesų jį domina vaiko meilė. Taip pat ir Aukščiausias Viešpats apreiškia kosmosą, o tuomet sąlygotos sielos kaupia įvairius Viešpaties kūrinijos dalykus. Doros sielos dalį geriausių surinktų dalykų vėl pasiūlo Viešpačiui kaip atnašą ir tokiu būdu apsivalo pačios. Kadangi visas kosmosas ir tai kas yra jame yra tiesiog Viešpaties energija, mes galime tarti, kad tie, kurie garbina Viešpatį, neturi nieko.

Paprasčiau kalbant, žmonės, besididžiuojantys savo didžiuliais turtais, nenusilenkia Dievui. Karalienė Rukmiṇī taip pat mini šiuos kvailius. Patenkinti savo laikinais kūnais, jie nesupranta juos persekiojančios dieviškos mirties galios. Tačiau pusdieviai, turtingiausios gyvos būtybės, reguliariai atnašauja Aukščiausiam Viešpačiui, todėl Viešpats jiems yra pats brangiausias, kaip teigiama aukščiau.

 

Viešpaties keliai nežinomi

Šis pokalbis iš Śrīmad Bhāgavatam 10.49.26-29 (Akrūra lankosi Hastinapure) parodo, kad, nors karalius Dhṛtarāṣṭra ir buvo aklas savo geradarių pamokymams, vis dėlto panašu, jog jis gana aiškiai suvokė savo fatališką vaidmenį Krišnos žaidimuose. Vėlgi, tai kelia klausimą apie laisvą valią ir lemtį. Ar tikrai Dhṛtarāṣṭra negalėjo nieko pakeisti ir taip išvengti brolžudiško karo? O gal Dhṛtarāṣṭra iš pat pradžių suvokė savo misiją ir nebuvo toks aklas, kaip kitiems atrodė? Juk Akrūra taip pat daugybę metų savo valia ir ištikimai tarnavo demoniškajam Kamsai, žinodamas, kad kažkada galės pasitarnauti Krišnai ypatingoje misijoje.

Dhṛtarāṣṭra tarė: O labdaros meistre, aš niekaip negaliu pasisotinti klausydamasis tavo palankių žodžių. Išties, aš esu tarsi mirtingasis, kuris gavo nemirtingo dievų nektaro. (26) Bet vis dėlto, malonusis Akrura, mano netvirta širdis yra šališka dėl meilės mano sūnums, todėl šie malonūs tavo žodžiai, negali likti joje ilgam, kaip žaibas negali ilgai pasilikti debesyje. (27)

Kas gali paneigti Aukščiausiojo Viešpaties paliepimus? Dabar Jis nužengė Yadu dinastijoje, kad sumažinti žemės naštą. (28)

Višvanatha Čakravarti Thakuro komentaras: Dhṛtarāṣṭra tarė: „Kas gali nusižengti Viešpaties nustatytai tvarkai (vidhi) bent kokiu būdu (anyatha)? Niekas negali. Tu esi geriausias įrodymas. Nepaisant tavo visų pamokymų, tu negali priversti manęs nuspręsti tinkamai.“

Akrura atsakė: „Bet tas pats Aukščiausias Viešpats dabar yra tavo paties dinastijoje!“

Dhṛtarāṣṭra atsakė žodžiu bhūmer (žemė). „Šis Viešpats dabar yra tavo namuose, ir Jis gimė Yadu dinastijoje, kad palengvintų žemės naštą. Todėl tu tiesiog turi grįžti pas Kṛṣṇą ir pranešti Jam, kad bandei paveikti mano protą, bet tau nepavyko.“

Aš pagarbiai lenkiuosi Jam, Aukščiausiam Dievo Asmeniui, kuris sukuria šią visatą nesuvokiamu Jo materialios galios veikimu ir tada, įžengdamas į savo kūriniją, paskleidžia įvairias gamtos guṇas. Iš Jo, kurio žaidimų prasmė yra nesuvokiama, kyla tiek supančiojantis gimimų ir mirčių ratas, tiek būdas iš jo išsivaduoti. (29)

Višvanatha Čakravarti Thakuro komentaras: Dhṛtarāṣṭra tuomet parodė savo pagarbą Viešpačiui: „Jis sukuria šią visatą nesuvokiamu Savo materialios energijos veikimu. Įžengęs į šią visatą, jis padalina guṇas į dorybę, aistrą ir neišmanymą. Aš pagarbiai lenkiuosi Aukščiausiam Viešpačiui, kuris išvaduoja iš samsaros rato, ir kurio žaidimus sunku suprasti. Akrura, Kṛṣṇa įkvėpė tave 'apšviesti Dhṛtarāṣṭrą‘, ir atsiuntė tave čia, kad mane pamokytum. O Kṛṣṇa įkvėpė ir mane: 'Neapsišviesk.' Kas gali suvokti Kṛṣṇos nesuvokiamų žaidimų prasmę? Ir nesakyk man, kad aš įpuoliau į samsaros ratą, nes aš žinau, kad ateityje Kṛṣṇa mane iš jo taip pat išvaduos (samsara cakra gati).“

 

Viešpaties pavidalo poveikis

smerāṁ bhaṅgī-traya-paricitāṁ sāci-vistīrṇa-dṛṣṭiṁ
vaṁśī-nyastādhara-kiśalayām ujjvalāṁ candrakeṇa
govindākhyāṁ hari-tanum itaḥ keśi-tīrthopakaṇṭhe
mā prekṣiṣṭhās tava yadi sakhe bandhu-sange ’sti raṅgaḥ

O mano drauge, jei dar nori pasidžiaugti savo draugais ir artimaisiais, nežiūrėk į Viešpaties Govindos pavidalą, kai Jis vaikštinėja šalia Keśī-tīrthos prie Yamunos upės kranto. Jo lūpose lengva šypsena, o kūnas išlinkęs trijose vietose. Jo akys viliūkiškai dairosi aplinkui; Jo raudoną ir švelnią kaip pumpuras apatinę lūpą liečia fleita. Jis visas spindi, pasipuošęs povo plunksna.

Rupa Gosvami, Bhakti-rasamrta-sindhu 1. 2. 239

Atnaujinta (Ketvirtadienis, 15 Rugpjūtis 2013 12:19)

 

Śrīmad Bhāgavatam 5.18.8

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 

oṁ namo bhagavate narasiṁhāya
namas tejas-tejase āvir-āvirbhava
vajra-nakha vajra-daṁṣṭra karmāśayān
randhaya randhaya tamo grasa grasa oṁ svāhā;
abhayam abhayam ātmani bhūyiṣṭhā oṁ kṣraum

„Aš pagarbiai lenkiuosi Viešpačiui Nṛsiṁhai, lenkiuosi visos galios galiai, spindėjimo spindesiui. Prašau, pasirodyk man, pasirodyk. Tavo nagai yra žaibai, tavo dantys - žaibai. Sudraskyk, sudraskyk mano materialius troškimus. Išsklaidyk mano nežinios tamsą, išsklaidyk. Viešpatie, tau atiduodu save. Pasirodyk mano širdyje ir padaryk mane bebaimiu. Padaryk mane bebaimiu, Viešpatie. Oṁ kṣraum.

 

Krišna yra niṣkiñcana

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 

Iš Rukmini pokalbio su Krišna:

niṣkiñcano nanu bhavān na yato 'sti kiñcid
yasmai baliṁ bali-bhujo 'pi haranty ajādyāḥ
na tvā vidanty asu-tṛpo 'ntakam āḍhyatāndhāḥ
preṣṭho bhavān bali-bhujām api te 'pi tubhyam

Tu neturi nieko, nes nieko nėra anapus Tavęs. Net ir didžiausi dievai, besimėgaujantys aukų atnašomis – Brahmā ir kiti – lenkiasi Tau. O tie, kuriuos apakino jų turtai, ir kurie paniro į juslių tenkinimą, neatpažįsta Tavęs mirties pavidalu. Tačiau dievams, kurie priima aukų atnašas, Tu esi pats brangiausias, kaip ir jie yra Tau.

Karalienė Rukmiṇī pradeda savo teiginius sakydama niṣkiñcano nanu, „Tu iš tiesų esi niṣkiñcana." Žodis kiñcana reiškia „kažkas“, o priešdėlis – nir - arba  kaip jis atrodo šiame posme - niṣ - parodo neigimą. Tokiu būdu įprastine prasme žodis niṣkiñcana reiškia „tas, kuris kažko neturi,“ arba kitais žodžiais, „tas, kuris neturi nieko.“ Tačiau šiame posme Karalienė Rukmiṇī sako, kad Viešpats Kṛṣṇa „neturi nieko“ ne todėl, kad jis yra skurdžius, o todėl, kad Jis pats yra viskas. Kitaip tariant, kadangi Kṛṣṇa yra Absoliuti Tiesa, viskas, kas egzistuoja, egzistuoja Jame.  Nėra jokio kito dalyko, kažko anapus Viešpaties egzistencijos, ką Jis galėtų turėti. Pavyzdžiui, žmogus gali turėti namą arba automobilį arba vaiką arba pinigų, bet nei vienas iš šių dalykų netampa pačiu žmogumi: Jie egzistuoja anapus jo. Mes sakome, kad jis juos turi tik ta prasme, kad gali juos kontroliuoti. Bet Viešpats ne tik kontroliuoja savo kūriniją, Jo kūrinija iš tiesų egzistuoja Jame. Todėl nėra nieko anapus Jo, ką Jis galėtų turėti taip, kaip mes turime išorinius objektus. Ācāryos paaiškina žodį niṣkiñcana taip: „Teiginys, kad žmogus turi kažką numato, kad jis neturi visko.“ Kitaip tariant, jei mes sakome, kad žmogus turi kažkokią nuosavybę, mes turime omeny, kad jis neturi visos nuosavybės, o greičiau tik kažkokią konkrečią jos dalį. Standartinis Amerikiečių kalbos žodynas apibrėžia žodį „some“ („kažkas“) kaip „tam tikrą neapibrėžtą ar neapibūdintą skaičių ar kiekį ir pan. kaip besiskiriantį nuo likusios visumos.“ Sanskrito žodis kiñcana perteikia tą pačią prasmę - dalinį visumos kiekį. Tokiu būdu Viešpats Kṛṣṇa yra vadinamas niṣkiñcana tam, kad paneigti idėją, jog Jis turi tik kažkokį kiekį grožio, šlovės, turtų, intelekto ar kitų vertybių. Greičiau, Jis turi begalinį grožį, begalinį intelektą, begalinius turtus ir taip toliau. Taip yra todėl, kad Jis yra Absoliuti Tiesa.

SB 10.60.37

Atnaujinta (Pirmadienis, 06 Gegužė 2013 12:42)

 

Kaip motina Yašoda surišo Krišną

Jiva Gosvami, ištrauka iš "Gopala Campu" 1 dalies 8 skyriaus.

Išėjusi iš kambario ir pamačiusi, kad jos sūnus pridarė išdaigų, Yaśodā nusekė jo pėdomis ir pamatė jį, baugščiai besidairantį aplinkui. ||14||

Jo akys lakstė visur aplink: „Aš pavogiau sviestą ir mama mane tuoj pamatys. Kaip aš atlaikysiu jos žvilgsnį? Iš baimės jo akys lakstė nuo vienos ausies iki kitos. ||15||

Jis apvertė grūstuvę ir atsisėdęs ant jos maitino beždžiones, nors jo akys blaškėsi šen bei ten. Matydama jį tokį, Yaśodā lengvai nusišypsojo ir prisipildė nuostabos. ||16||

Ji tyliai prisėlino prie jo, kad pagautų sūnų vagišių, bet ją pamatęs jis tuoj pat pradėjo bėgti. Labai gerai žinoma, kad vagis turi šimtą akių, o turto savininkas turi tik dvi akis. ||17||

Išdidžios beždžionės persivalgė sviesto. Yaśodā paėmė lazdą ir uždengusi ją audiniu artinosi. Pamačiusios ją beždžionės greitai įlipo į medį. Ji nusivijo savo bėgantį sūnų, ir bebėgant gėlės krito jai iš supintų plaukų: „Vagių karaliau! Kur tu leki?“ Jis tapo dar gražesnis, kai šypsena ir verksmas susimaišė jo veide. ||18||

Ji vijosi jį, kad sučiuptų, bet negalėjo jo pagauti, kaip debesų grupė, vėjo genama į vakarus, negali pagauti mažo debesies, kuris keliauja į rytus. ||19||

Jis bėgo ten kur manė, jog jo motina negalės sekti paskui jį. Manydama, jog nieko aplinkui nėra, ji vis dėlto bėgo paskui jį. Kol jis bėgo nesidairydamas atgal, ji negalėjo jo pagauti. Bet kai tik jis iš baimės atsigręžė atgal, ji sugebėjo jį ranka pačiupti. ||20||

Akimis jis bandė surasti būdą pabėgti ir pradėjo garsiai verkti, kad numalšintų motinos pyktį. Jo kūnas pradėjo apsimesdamas drebėti dėl savo įžūlumo, bet taip jis neatpirko blogo elgesio. ||21||

Kai ji atgręžė jo veidą į save, jis bandė paslėpti savo ghi permirkusi kūną, ištepdamas jį dulkėmis. ||22||

Pamačius tai Yaśodā tarė:  "Jei nori vogti šituose namuose, tuomet pažvelk į šitą lazdą mano rankoj.“ Išgirdus šiuos žodžius jos lotosakį sūnų suėmė baimė, ir ji numetė lazdą šalin. ||23||

"Mama! Nemušk manęs!“ Slėpdama šypseną ji tarė: „Bet tu esi vagis.“  Taip prasidėjo ginčas. ||24||

„Ne! Tu esi vagių karalienė!“ „Tavo tėvo giminėj visi vagys.“  Taip motina ginčijosi su savo kūdikiu, kuris vogė sviestą. ||25||

„Kaip sudužo jogurto puodynė?“ „Tai buvo Aukščiausio Viešpaties lazda.“ „Kas šėrė ghi beždžionėms?“ „Tas kas sukūrė beždžiones, davė ghi joms.“ ||26||

„Man rodos, tu visada ragauji ir valgai šviežią sviestą, skirtą aukų atnašavimams." Išbarus savo kūdikį kaip vagį Yaśodos širdis suminkštėjo. ||27||

Šypsodamasi bet piktai ji tarė: "Tu turi man savo paslaptį atskleisti ir pasipūtimo atsisakyti.“ Kai motina pasakė šiuos žodžius, jos sūnus pradėjo sriūbauti. „Kai tu nubėgai greitai, puodas sudužo, nes tu užkliuvai jį savo pėdų varpeliais. Argi tai mano kaltė? ||28||

Viešpaties įkvėptos beždžionės vogt atėjo į namus. Kai jos pradėjo tiestis prie ghi, aš jas pačiupau. Argi tai mano kaltė? ||29||

Matydamas tave su lazda rankoje aš išsigandau ir pabėgau kaip vagis. Pamačiusi išsigandusį mane bandei be gailesčio ir teisingumo mane prilupti.“ ||30||

Yaśodā apgailestaudama kalbėjo: „O geriausias iš vagių. Kokie protingi žodžiai! Nors tu esi Vradžos karaliaus sūnus, tau vis dėlto beždžionės prie širdies ir pats tu kaip beždžionė.“

Bijodamas pats ir gąsdindamas mamą jis pasakė: "Jei aš esu beždžionė, tai aš į mišką eisiu ir ten pasiliksiu." Jo motina pradėjo pergyventi iš tikrųjų: „Kas jį žino? Pasipūtęs vaikas gali taip ir padaryti. Man reikia sulaikyti jį, nes aš viena ir negaliu gi viso dėmesio skirti namams ir dar šiam vaikui.“ Bet garsiai tepasakė: "O vagie, kuris savo neramiom akim visus klaidina! Tik negalvok, kad tu manęs išvengsi. Tave pririšiu ir tučtuojau aš eisiu į namus. Jei savo jėgą rodysi, tuomet geriau vok kažką kitką." ||31||

Kai ji pradėjo rišti jį, jis taip supyko, jog net šnopuodamas kvėpavo. Jis šaukė: „Rohiṇī! Kur dingot jūs abu su Balarāma? Jūsų nėra čia ir todėl mane ji riša. Greičiau, prašau, ateikit!“ Rohiṇī nebuvo namuose todėl ji negirdėjo, bet kitos moterys, kaimynės, kurios anksčiau vis skųsdavos dėl jo, išgirdo verksmą ir subėgo. Jos juokės ir kalbėjo: "O, ar jis kažką padarė tavo namuose?" kad ji atmintų savo pačios žodžius anksčiau sakytus joms. Nesiklausydama jų žodžių ji ištraukė seną virvutę, rišusią jos plaukus, ir pradėjo rišti prie grūstuvės šalia laukinių durų jo juosmenį, taip kaip Rudros pasekėjai surišo Dakṣą, norėdami išmokyti jį pamokos. Bet virvutė buvo dviem pirštais per trumpa. Ji paėmė dar vieną šilkinę juostą iš plaukų ir jas kartu surišo, bet vis dėlto ir jų kartu buvo dviem pirštais per mažai. Net kai viena iš moterų jai davė virvę sviesto plakimui, ji negalėjo jo surišti. Kaip debesis, liečiantis tolumoje esančio kalno viršūnę, neliečia jo iš tiesų, taip ir virvė aplink jo liemenį atrodė dviem pirštais per trumpa. ||32||

Kitos moterys kvatojo ir sakė: „O Yaśodā! Anksčiau jau sakėm tau, kad šitas vaikas Kaphallaką, pirmą vagį, drebėti verčia savo didžiom apgaulės galiomis. Jis atrodo kaip vagis, jaučiantis džiaugsmą valgydamas vogtas gėrybes. Ji tarė: „Jis gimė netinkamu laiku. Todėl nesugeba atskirti kas gerai, ir kas blogai. Bet aš manau, kad jus kažkas užbūrė, nes viduj jus turit išankstinį nusistatymą prieš jį, tačiau išoriškai jūs elgiatės visai kitaip.“ Juokdamosi jos atsakė: „Parkritusios prie tavo pėdų mes prisiekiam, kad nesam užburtos.“ Tada ji susimąstė: „Jei remtis Gargos žodžiais, Viešpaties galios gaubia šitą vaiką, ir jis net pats nežino, kas čia daros." Ji paėmė visas virves sviesto plakimui iš moterų namų, kad pamatytų nuostabos ribas ir bandė surišti jį, bet negalėjo rasti būdo tai padaryti. Bandydama surišti savo sūnų ji pamatė, kad šiam beribiam uždaviniui nėra galo. Jos kūnas žliaugė prakaitu, o plaukai jos išsidraikė. ||33||

Kol Kṛṣṇa stengėsi parodyti savo užsispyrimą, Yaśodos pastangos nedavė jokių vaisių, tarsi planetos būtų buvusios nepalankioj padėtyje. Suprasti galima, jog kai jo protą sujaudino jos nuovargis, jis buvo surištas tom dviem virvutėmis, kurias ji iš pradžių naudojo. Visos kitos virvės buvo nebereikalingos.

Veiksmo režisierė, Yogamāyā, pildanti jo troškimus, sukūrė šitą sceną dėl jo motinos, kuriai ji pasirodė tarsi iliuzija. O Yogamāyā taip elgėsi kas dieną.

 

Tūkstantis Śrī Rādhos vardų

Śrī Rādhā-sahasra-nāma

1 ir 2 tekstai

śrī-pārvaty uvāca

deva-deva jagannātha
bhaktānugraha-kāraka
yady asti mayi kāruṇyaṁ
mayi yady asti te dayā

yad yat tvayā pragaditaṁ
tat sarvaṁ me śrutaṁ prabho
guhyād guhyataraṁ yat tu
yat te manasi kāśite

Śrī Pārvatī tarė: O Viešpačių Viešpatie, o visatos šeimininke, O šeiminke, gailestingas savo bhaktams, jei esi gailestingas man, jei turi man malonės, tuomet, o Viešpatie, prašau pasakyk man viską, ką girdėjai, paslapčių paslaptį tavo spindinčioje širdyje.

3 ir 4 tekstai

tvayā na gaditaṁ yat tu
yasmai kasmai kadacana
tan māṁ kathaya deveśa
sahasraṁ nāma cottamam

śrī-rādhāyā maha-devyā
gopyā bhakti-prasādhanam
brahmāṇḍa-kartrī hartrī sā
kathaṁ gopītvam āgatā

O Viešpačių Viešpatie, prašau, pasakyk man tūkstantį transcendentinių Deivės Śrī Rādhā gopės, kuri įkvepia tyrai pasiaukojimo tarnystei, vardų, kurių tu niekuomet niekam nepasakojai. Kodėl Deivė, kuri kuria ir naikina visatas, yra gopė?

Tekstas 5

śrī-mahādeva uvāca

śṛṇu devi vicitrārthāṁ
kathāṁ pāpa-harāṁ śubhām
nāsti janmāṇi karmāṇi
tasyā nūnaṁ maheśvari

Viešpats Śiva tarė: O deive, o karaliene, prašau išklausyk šią palankią ir pačią nuostabiausią tiesą, sunaikinančią nuodėmes: Neegzistuoja Jai nei gimimo nei materialios veiklos.

Tekstas 6

yadā hariś caritrāṇi
kurute kārya-gocarāt
tadā vidhātṛ-rūpāṇi
hari-sānnidhya-sādhinī

Kai Viešpats Hari iš pareigos atlieka veiklą (materialiame pasaulyje), ji, trokšdama būti šalia Jo, įgyja daugybę skirtingų pavidalų.

Tekstas 7

tasyā gopītva-bhāvasya
kāraṇaṁ gaditaṁ purā
idānīṁ śṛṇu deveśi
nāmnāṁ caiva sahasrakam

Aš jau paaiškinau tau, kodėl Ji yra gopė. O deive, dabar prašau paklausyk Jos tūkstančio vardų.

Atnaujinta (Ketvirtadienis, 25 Balandis 2013 19:30)

 

108 Krišnos vardai

Vartotojo vertinimas: / 3
BlogiausiasGeriausias 

108 Krišnos vardai užrašyti Brahmanda Puranoje, 2 Giesmės 36 skyriuje. Šiuos posmus pasakė Šri Šeša susirinkusiems išminčiams. Pirmą kartą lietuvių kalboje.

tasmāt puṇyataraṃ caitat stotraṃ pātakanāśanam /
nāmnām aṣṭottaraśatasyāhameva ṛṣiḥ priye // BndP_2,36.20 //

Štai pati palankiausia giesmė, sunaikinanti visas nuodėmes, 108 Krišnos vardai, kurie tokie brangūs išminčiams.

chando 'nuṣṭub devatā tu yogaḥ kṛṣṇapriyāvahaḥ /
śrī kṛṣṇaḥ kamalānātho vāsudevaḥ sanātanaḥ // BndP_2,36.21 //

Posmų metras – anuṣṭup; o Dievybė – joga, kuri žmogų padaro brangiu Krišnai.

Krišna – yra visų patraukliausias tamsaus gymio; Jis – sėkmės deivės Viešpats; transcendentinės sąmonės Dievybė; Amžinasis.

vasudevātmajaḥ puṇyo līlāmānuṣa vigrahaḥ /
śrīvatsa kaustabhadharo yaśodāvatsalo hariḥ // BndP_2,36.22 //

Jis – Vasudevos sūnus; Tyriausias, Žaidžiantis žmogišku pavidalu; Jis turi Šrivatsos ženklą (Lakšmi plaukų garbaną) ir Kaustubhos akmenį; Jis myli motiną Jašodą; Jis pavagia visų širdis.

caturbhujāt tacakrāsi gadā śaṅkhādyudāyudhaḥ /
devakīnandanaḥ śrīśo nandagopa priyātmajaḥ // BndP_2,36.23 //

Keturiose rankose Jis laiko diską, vėzdą, kriauklę ir lotoso žiedą. Jis Devaki sūnus; Sėkmės Deivės šeimininkas; piemenų karaliaus Nandos brangusis sūnus.

yamunāvegasaṃhārī balabhadra priyānujaḥ /
pūtanājīvita haraḥ śakaṭāsura bhañjanaḥ // BndP_2,36.24 //

Balabhadros, kuris sustabdė upės Jamunos tėkmę, brangus jaunesnis brolis. Jis atėmė gyvybę iš Pūtanos ir sunaikino demoną Šakatasurą.

nanda vraja janānandī saccidānanda vigrahaḥ /
navanīta viliptāṅgo navanītanaṭo 'naghaḥ // BndP_2,36.25 //

Jis suteikia džiaugsmą Nandai ir Vradžos gyventojams; Jis yra amžinybės, pažinimo ir laimės pavidalas. Jis šoka, visas išsitepęs sviestu; ir yra be nuodėmės.

navanīta navāhāro mucukunda prasādakaḥ /
ṣoḍaśastrī sahasreśas tribhaṅgī madhurākṛtiḥ // BndP_2,36.26 //

Jis – mažasis sviesto vagis; Jis maloningas Mučukundai; Jis 16000 žmonų vyras; Jis išsilenkęs trijose vietose; todėl Jo pavidalas labai žavus.

śukavāgamṛtābdhīndur govindo yogināṃ patiḥ /
vatsavāṭacāro ‘nanto dhenukāsura bhañjanaḥ // BndP_2,36.27 //

Jis – Mėnulis, patekėjęs iš Šukadevos Gosvamio nektariškų žodžių vandenyno; Jis Govinda – karvės, žemės ir jausmų džiaugsmas. Jis – visų jogų valdovas; Jis beribis Viešpats, ganantis veršelius; Jis sunaikino demoną Dhenukasurą.

tṛṇī kṛta tṛṇāvarto yamalārjuna bhañjanaḥ /
uttālatāla bhettā ca tamāla śyāmalākṛtiḥ // BndP_2,36.28 //

Demoną Trinavartą jis padarė nereikšmingu kaip žolę; Jis nulaužė Jamalardžunos medžius; taip pat Jis nulaužė labai aukštas palmes; Jo gymis tamsus kaip Tamalo medis.

gopagopīśvaro yogī sūryakoṭisamaprabhaḥ /
ilāpatiḥ paraṁ jyotir yādavendro yadūdvahaḥ // BndP_2,36.29 //

Jis - piemenų ir piemenaičių Viešpats; Jogos galių šeimininkas; Jis  skaistesnis už milijonus saulių; Jis – žemės deivės Viešpats; transcendentinis švytėjimas; Jadu dinastijos valdovas; geriausias Jadu dinastijos palikuonis.

vanamālī pītavāsāḥ pārijātāpahārakaḥ /
govardhanācaloddhartā gopālaḥ sarvapālakaḥ // BndP_2,36.30 //

Jis pasipuošęs miško gėlių girlianda; Jo drabužiai ryškiai geltonos spalvos; Jis atėmė iš Indros Paridžatos medį; Jis laiko iškėlęs Govardhano kalną; Jis – karvių globėjas; Jis - visų gyvų esybių sergėtojas.

ajo nirañjanaḥ kāmajanakaḥ kañjalocanaḥ /
madhuhā mathurānātho dvārakānāyako balī // BndP_2,36.31 //

Jis yra Negimusis; materialios gamtos nesuteptas; Jis Kupidono tėvas; Jo akys neramios kaip paukščiai Kandža. Jis nužudė demoną Madhu; ir yra Mathuros miesto Viešpats. Jis – Dvarakos miesto herojus; ir yra labai stiprus.

vṛndāvanāntaḥ sañcārī tulasīdāma bhūṣaṇaḥ /
syamantaka maṇerhartā naranārāyaṇātmakaḥ // BndP_2,36.32 //

Jis vaikšto po Vrindavano miškus; Jis pasipuošęs Tulasi lapelių girlianda; Jis atėmė Syamantakos brangakmenį iš Džambavano; ir yra išminčių Nara ir Narajana gyvenimas.

kubjā kṛṣṭāṁbara dharo māyī paramapūruṣaḥ /
muṣṭikāsura cāṇūra mallayuddha viśāradaḥ // BndP_2,36.33 //

Jis ištiesino kuprę merginą paėmęs ją už smakro; Jis - iliuzinės energijos Majos Viešpats; Jis – Aukščiasias Dievo Asmuo. Jis išmaningai kovėsi imtynėse su Muštika ir Čanura.

saṃsāravairī kaṃsārir murārir narakāntakaḥ /
anādi brahmacārī ca kṛṣṇā vyasana karṣakaḥ // BndP_2,36.34 //

Jis sąlygotos materialios egzistencijos priešas; karaliaus Kamsos priešas; demono Muros priešas; Jis padarė galą demonui Narakasurai. Jis neturi pradžios; Jis – veda transcendencijos keliu; Jis išvadavo Draupadę ir daugybės nelaimių.

śiśupālaśiraschettā duryodhanakulāntakaḥ /
vidurākrūra varado viśvarūpa pradarśakaḥ // BndP_2,36.35 //

Jis nukirto Šišupalos galvą; ir padarė galą Durjodanos dinastijai. Jis palaimino Vidurą ir Akrūrą; ir parodė Ardžunai Visatos pavidalą.

satyavāk satya saṅkalpaḥ satyabhāmārato jayī /
subhadrā pūrvajo viṣṇur bhīṣma mukti pradāyakaḥ // BndP_2,36.36 //

Jo žodžiai visada teisingi; Jo norai visada tiesūs; Jis patenkintas savo žmona Satjabhama; ir Jį lydi pergalės. Jis – vyresnysis Subhadros brolis; visa persmelkiantis Višnu; Jis suteikė Bhišmai mukti – išsivadavimą.

jagadgurur jagannātho veṇunāda viśāradaḥ /
vṛṣabhāsura vidhvaṁsī bāṇāsura karāntakaḥ // BndP_2,36.37 //

Jis - viso pasaulio guru; pasaulio Viešpats; Jis labai išmaningai groja fleita. Jis nužudė demoną Vrišabhasurą; o taip pat padarė galą demonui Banasurai.

yudhiṣṭira pratiṣṭhātā barhi barhāvataṁsakaḥ /
pārthasārathir avyakto gītāmṛtamahodadhiḥ // BndP_2,36.38 //

Jis karūnavo Judhišthirą pasaulio imperatoriumi; Jo galvą puošia povo plunksna. Jis buvo Ardžunos kovos vežimo važnyčiotojas; Jis – neišreikštasis; Jis yra didysis Bhagavad-gitos nektaro vandenynas.

kālīyaphaṇimāṇikya rañjitaḥ śrīpadāṁbujaḥ /
dāmodaro yajñabhoktā dānavendravināśakaḥ // BndP_2,36.39 //

Jo pėdos rausvos nuo rubinų ant gyvatės Kalijos gobtuvų. Jo pilvą motina Jašoda surišo virve. Tai Jis priima visas aukų atnašas; ir Jis sunaikina demonų valdovus.

nārāyaṇaḥ paraṁ brahma pannagāśanavāhanaḥ /
jala krīḍā samāsakta gopīvastrāpahārakaḥ // BndP_2,36.40 //

Jis yra Narajana – visų gyvų esybių prieglobstis; Jis aukščiausia Būtis; Jį nešioja erelis Garuda. Jis pavogė gopių drabužius, kai šios maudėsi Jamunos upėje.

puṇyaślokas tīrthapādo vedavedyo dayānidhiḥ /
sarva tīrthātmakaḥ sarva graha rūpī parātparaḥ // BndP_2,36.41 //

Jis šlovinamas pačiais gražiausiais posmais; Jo žmonės ieško šventose vietose. Apie Jį kalba visos Vedos. Jis – malonės vandenynas. Jis visų šventų vietų siela; ir visų planetų pavidalas. Jis visų aukščiausias.

ityevaṃ kṛṣṇadevasya nāmnāmaṣṭottaraṃ śatam /
kṛṣṇena kṛṣṇabhaktena śrutvā gītāmṛtaṃ purā // BndP_2,36.42 //

Štai 108 Viešpaties Krišnos vardai. Jie yra nektaras, kurio anksčiau klausėsi pats Krišna ir Jo bhaktai.

stotraṃ kṛṣṇa priyakaraṃ kṛtaṃ tasmān mayā śrutam /
kṛṣṇa premāmṛtaṃ nāma paramānandadāyakam // BndP_2,36.43 //

Šią giesmę, suteikiančią meilę Krišnai, aš sukūriau anksčiau. Šie Krišnos vardai, kupini meilės nektaro suteikia aukščiausią palaimą.

 

Mūsų perspektyva yra Gaura-līloje

Vartotojo vertinimas: / 1
BlogiausiasGeriausias 

vadanti tat tattva-vidas
tattvam yaj jnanam advayam
brahmeti paramatmeti
bhagavan iti sabdyate

„Tie, kurie mato tiesą, kalba apie tris nedualios Absoliučios Tiesos fazes: Brahmaną, Paramatmą ir Bhagavaną.“ (Bhag.1.2.11)

Visa persmelkiantis, visa apimantis ir viską kontroliuojantis - trys Absoliuto fazės. Bet Mahaprabhu tada parodė ketvirtą fazę - štai Krišnos idėja. Sundaram - Absoliuto meilumas, kuris visus vilioja tarnauti Jam, vilioja prie Jo. Valdovas, talpintojas, ar gili vidinė substancija nėra aukščiausia Absoliuto idėja. Gebėjimas traukti kiekvieną; ne jėga ir ne valdžia, o grožiu ir natūralia meile sutelkti kiekvienos sielos interesų centrą; kiekvieną atomą traukti link savęs, kad išpildytume savo egzistavimo prasmę. Tai yra aukščiausias Absoliuto aspektas, kurį parodė Mahaprabhu, kuris pats natūraliai traukia visus, suteikdamas visiems aukščiausią įmanomą išsipildymą. Kas gali išpildyti pačius giliausius kiekvienos sielos siekius? Tas aspektas yra aukščiausias Absoliuto aspektas, o visus siekius išpildyti gali ananda, rasa - grožis, meilė ir prieraišumas. Šis aspektas yra aukščiausias Absoliuto aspektas. Ne valdovas, ne talpintojas, ne persmelkiantis Paramatmos, Brahmano ir Bhagavano aspektai, o Svayam-Bhagavan, Dievo Dievas, visų dievų Dievas.  Jo buveinė yra Vrindavanas; Jis niekada nepalieka Vrindavano. O tada pamatome, kad yra kitas panašus aspektas.

Tai yra aspektas, kurį vilioja Jo paties grožis, ir kuris taip pat šį grožį dalina. Matome, kaip širdyje cirkuliuoja kraujas, jis teka į kiekvieną kūno kampelį, o iš ten kraujas vėl grįžta į širdį, kad apsivalytų. Duoti ir imti, patraukti visus ir tada išdalinti visiems - tai yra Šri Čaitanjadeva. Jame Teigiamas-Neigiamas sujungia savo pastangas. Vrindavane Teigiamas ir Neigiamas yra atskirai, kiekvienas gyvena savo žaidimuose, su savo aplinka. Svarūpa Damodaros posme matome:

radha krsna-pranaya-vikrtir hladini saktir asmad
ekatmanav api bhuvi pura deha-bhedam gatau tau
caitanyakhyam prakatam adhuna tad-dvayam caikyam aptam
radha-bhava-dyuti-suvalitam naumi krsna-svarupam

(Cc. Adi 1.5)

Svarūpa Damodara neigia idėją, kad iš pradžių yra Krišna, o po to Mahaprabhu. Abu yra amžini. Kai jie susijungia - radha-krsna-pranaya-vikrtir. Kas yra Radha? Ji nesiskiria nuo Krišnos. Kṛṣṇa-pranaya - grožis ar meilė, kuri yra pas Krišną - tai yra Radha, todėl Jie negali egzistuoti atskirai. Jie abu yra viena, bet Vrindavane, dėl tam tikrų užsiėmimų Jie yra atskirai. Jie yra viena, padalinta į dvi puses - teigiamą ir neigiamą - ir su savo aplinka.  Ten Jie apreiškė labai gražius žaidimus. Ir vėl, Jie tampa viena Šri Čaitanjos asmenyje - radha-bhava-dyuti-suvalita - Radharanės kūno spalva ir nuotaika pas Krišną. Aš minėjau tai savo Prema-dhama-deva Stotram:

atma-siddha-sava lila puma-saukhya-laksanam 
svanubhava-matta-nrtya-kirtanatma-vantanam 
advayaika-laksya-puma-tattva-tat-paratparam 
prema-dhama-devam-eva naumi gaura-sundaram

„Štai visa nugalinti išvada: aukščiausia absoliučios realybės idėja taip pat turi būti aukščiausia anandos, ekstazės forma. Šri Čaitanja Mahaprabhu yra Krišna, pati ekstazė, ragaujanti savo paties saldumą ir šokanti iš ekstazės džiaugsmo. Jo paties šventas vardas yra Jo ekstazės priežastis, išreikšta šokyje, ir Jo šventas vardas yra Jo ekstazės pasekmė, išreikšta giedant. Priežastis yra pasekmė.  Dinamo mašina sukuria ekstazišką energiją, kuri verčia Jį šokti, o Jo giedojimas išdalina šitą ekstazę kitiems. Aš lenkiuosi šiam gražiam auksiniam Viešpačiui, Gauranga-sundarai, dieviškam kṛṣṇa-premos pavidalui.“ (Prema-dhama-deva Stotram 66)

Matta-nṛtya - kaip beprotis, Jis šoka be jokio tikslo. Šį pavyzdį pateikia filosofai - matta-nṛtya. Šokantis beprotis. Kokia priežastis? Jis neįsivaizduoja, bet jis šoka. Taigi, Absoliutas šoka savo džiaugsmo ekstazėje. O kai Jis gieda, jis išdalina save publikai. Aš pažymėjau tame posme, kad šokis yra ekstazės džiaugsmo sukurtos pilnatvės požymis, o kirtana reiškia išdalinti, paskleisti Save anapus, aplinkai. Kai šie abu ženklai pasireiškia visiškai, tai negali būti ne Absoliutas. Absoliuti Tiesa išpildo savo pačios poreikius, Jo charakteris taip pat dinamiškas; kai Jis išpildo save, Jis išdalina tai kitiems.  Tai galima pamatyti pas Šri Čaitanjadevą - aukščiausią Absoliuto formą.

Madhurya Vrindavane ir audarya Navadvipoje - du to paties lygmens skyriai. Aukščiausiame ontologinės idėjos lygmenyje yra du skyriai - vienas uždarytas Jame pačiame, o kitas dalina save į visas puses, traukia visus prie savęs ir tada vėl viską išdalina visiems. Todėl čia galima rasti dvi lilos fazes. Mums gaura-lila yra naudingesnė, nes joje yra mūsų perspektyva. Tik Mahaprabhu dėka galime patekti į kitą Jo lilos aspektą - kai duoda Jis pats ir tik Jo duotu metodu. Jei mes kreipsimės į Jį, mes tikrai pakliūsime į tą lilą.

yatha yatha gaura-padaravinde
vindeta bhaktim krta punya-rasih
tatha tathot-sarpati hrdya-kasmad
radha-padambhoja-sudhambu rasih

(Caitanya-candramrta 88)

„Kai didžiai dorybinga asmenybė įgyja pasiaukojimą Šri Gaurasundaros lotosinėms pėdoms, jo širdyje neišvengiamai gimsta tarnystės Šri Radhos lotosinėms pėdoms nektaro vandenynas.“ (Caitanya-candramrta 88)

Tiek kiek mes pajėgūs prisijungti prie gaura-lilos, automatiškai pamatysime: be jokių rūpesčių, tiek pat jau esame ten, kṛṣṇa-liloje. Mus nuneš Vrindavaną, į Radharanės stovyklą. Mums reikia suprasti šį ontologinį aspektą.

Prisisunkę Šri Gaurangos malonės, bandykime kreiptis į Šrimati Radharanę. Tada nebus jokios galimybės į mūsų širdį pakliūti taršai ir trukdyti mums toje erdvėje. Šri Gauranga sustabdys šitą taršą. Jei gausime Gaurangos prieglobstį, būsime tikri, kad labai saugiai, sklandžiai ir intymiai galėsime tarnauti Šrimatei Radharanei. Kitaip yra labai pavojinga, o kartais savižudiška. Jei kreipsimės ne per Gaurangą, mūsų bandymas gali būti reaktyvus.

Labai pavojinga siekti Vrindavano ir Šrimatės Radharanės tiesiogiai. Mes turime siekti taip, kaip parodė Gauranga. Kitais žodžiais tariant, jei mes galime suprasti Gaurangos gyvenimą, Gaurangos idealą, tada kāma bus visiškai sunaikinta. Mus apvalys tiek, kad galėtų mus priimti į šios aukščiausios lilos valdas. Mes neturime siekti to intelektu, nes taip prisikursime klaidingų idėjų. Po to reikia išeikvoti daug energijos, kad nusipurtyti šitą klaidingo supratimo sluoksnį. Todėl mūsų Šrila Prabhupada neleido šių dalykų.

BR Šridhara Gosvami

Atnaujinta (Pirmadienis, 25 Kovas 2013 12:14)

 

Grožis ir valdžia

Vienas iš pamatinių Śrīmad-Bhāgavatam filosofinių principų yra skirtumas tarp dviejų  iliuzijos tipų: Yoga-māyos ir Mahā-māyos, dvasinės ir materialios egzistencijos būsenų  atitinkamai.  Nors Kṛṣṇa yra Dievas, visagalė, visažinanti Aukščiausia Būtis, Jo artimieji palydovai dvasiniame pasaulyje myli Jį taip stipriai, kad regi Jį kaip savo mylimą vaiką,  draugą, mylimąjį ir t.t. Kad jų ekstazinė meilė galėtų peržengti visus paprastos pagarbos  ribotumus, jie pamiršta, kad Kṛṣṇa yra Aukščiausias visų visatų Dievas, ir tokiu būdu jų  tyra intymi meilė skleidžiasi be ribos. Kažkas gali manyti, kad jų veikla, su Kṛṣṇа  elgiantis kaip su bejėgiu vaiku, meiliu vaikinu ar žaidimų draugu, turėtų būti avidyos –  neišmanymo apie Viešpaties Kṛṣṇos kaip Dievo padėtį, pasireiškimas, bet Vṛndāvano  gyventojai faktiškai ignoruoja antraeilę Kṛṣṇos didybę ir intensyviai susitelkia į Jo beribį grožį, kuris yra Jo paties egzistencijos esencija.

Atnaujinta (Penktadienis, 10 Rugpjūtis 2012 15:32)

 
More Articles...
Kalendorius