Reikia didelio troškimo

Vartotojo vertinimas: / 2
BlogiausiasGeriausias 

Kartą viename Bengalijos mieste gyveno vienas šeimos žmogus, kuris turėjo gerai apmokamą darbą. Jo žmona pasilikdavo namuose prižiūrėti du vaikus: vienam buvo trys ar keturi mėnesiai, o kitam - septyni metai. Vieną popietę vyras pasakė savo žmonai, "  Dabar aš turiu tuojau pat skubėti į darbą, taigi gal gali pagaminti pusryčius anksčiau ryte, nes aš grįšiu tik ankstyvą rytą. " Paprašęs savo žmonos jis išvažiavo.

krišna

Anksti ryte žmona pradėjo gaminti, bet kai tik ji įžengdavo į virtuvę, tuojau pat pradėdavo verkti jos mažasis trijų mėnesių vaikas. Ji pabandė jį paimti ant savo rankų, bet tokiu būdu buvo sunku gaminti ir jį tinkamai prižiūrėti. Ji galvojo, "Ką aš galiu padaryti?" Ji nunešė vaiką ir padėjo į lovytę bei davė įdomų žaislą, kuris paspaudus klavišus grojo muzikytę ir  įjungė televizorių . Valandą mama galėjo ramiai ir netrukdydama gaminti , kol vaikas buvo užmiršęs savo mamą ir užsiėmęs su žaislu ir pan., bet po to jis praalko ir prisiminė , kad mamos nėra šalia.  Pradėjo verkti. Dabar mama galvojo "Ne, aš  neisiu, tik po to, kai baigsiu gaminti. Tegu sau verkia." Po kurio laiko vaikas nutilo ir vėl pradėjo žaisti su žaislu. Bet jo alkis augo ir augo ir tuomet jis vėl pradėjo verkti dar garsiau nei prieš tai, "Mama ateik , mama ateik !" Riksmas didėjo ir tuo pačiu pyktis kartu. Vaikas šaukė, bet mama galvojo, "Nedabar , turiu užbaigti gaminti". Galiausiai , kai vaikas jau buvo taip stipriai išalkęs, kad nenorėjo nei žaisti su žaislu, nei žiūrėti televizoriaus, bet tik baisiai per ašaras klykė  iškėlęs savo rankytes į viršų ir spardėsi savo kojytėmis nieko daugiau nenorėdamas ir neprisimindamas tik vieną savo mamą , tuomet mamos širdis neištvėrė,"Aš negaliu pasilikti virtuvėje , kai vaikas tokiu būdu kviečia mane , turiu nueiti pas jį". Mama tuojau pat nubėgo pas savo vaiką, apkabino jį , pamaitino ir tada vaikas nusiramino.
Panašiai ir Krišna duoda mums žaislus vaikų pavidalu, žaislą žmonos pavidalu, žaislus mobilaus telefono, automobilių, kompiuterių pavidalu. Ir tuomet Viešpats galvoja," Dabar Man nereikia dėl nieko pergyventi , galiu ir toliau pasinerti į savo žaidimus nitya-dhamoje , transcendentiniame pasaulyje . Tu paimki šiuos žaislus, kompiuterius, paimk šią nuostabią ir kvalifikuotą žmoną, paimk šį įdomų darbą – tau nereikia Manęs." Bet kai atma pabunda ir tetrokšta tik Jo vienintelio - Aukščiausio, Amžino Mylimojo , Vrajendranandana Šyamasundaros." Oh  ,mano brangusis Viešpatie, niekas negali suteikti man laimės šiame pasaulyje – visa tai labai laikina, visa tai savanaudiška. Tu esi mano brangiausias! Kur tu ? Aš pamiršau Tave! Ateiki ! Ateiki ! " Ir tuomet verkia. Bet Krišna neateina, Jis užimtas savo žaidimais. Mes ir vėl verkiame. " Kur mano mylimasis Kanaya, kur mano Gopi-jana valabha , visų ištekėjųsių Vrajos gopių mylimasis, meilužis ? " Verkiame ir verkiame. Bet Jis nepasirodo. Galiausiai mūsų širdis plyšta iš išsiskyrimo skausmo ir mes šaukiame," Aš daugiau nieko nenoriu, niekas negali man daugiau atnešti jokio džiaugsmo . Nenoriu daugiau nei turtų, nei moterų meilės, nei garbinamos asmenybės padėties. Nenoriu daugiau nieko ! Niekas man nepriklauso, tik Tu vienintelis esi mano ! Brangiausiasis ,ateik , ateik, ateik !" Verkiame, šaukiame visu savo kūnu, visa savo esybe, visa širdimi, kupina ilgesio skausmo. Tuomet Krišna ateis ir apkabins mus. Tik tuomet ir ne iki šio momento.

Atnaujinta (Ketvirtadienis, 25 Vasaris 2010 10:37)