Mūsų "aš" yra dvasinė siela, kuri yra priversta įsikūnyti kaskart vis nauju ir vis kitokiu pavidalu, nelygu kokie - dori ar nedori buvo ankstesni jos darbai. Taip veikia sielų persikūnijimo, arba reinkarnacijos, dėsnis. Per vieną gyvenimą mūsų kūnas pasikeičia keletą kartų, tačiau siela išlieka nepakitusi. Lygiai taip ir po mirties, paklusdama griežčiausiems karmos dėsniams, siela kaskart gimsta vis nauju kūnu ir taip klajoja po visatą, persikūnydama iš vienos gyvybės formos į kitą.

Karmos dėsnis visai moksliškas. Izaokas Niutonas atrado fizikos dėsnį, kuris skelbia, kad kiekvienas veiksmas sukelia lygios jėgos atoveikį. Iš savo patirties mes žinome, kaip šis dėsnis veikia materialiu lygiu, tačiau mes negalime tiesiogiai stebėti jo veikimo subtiliu lygiu. Šio dėsnio veikimas subtilesniu lygiu įvardijamas žodžiu karma. Karmos dėsnis skelbia, kad kiekvienas žmogaus veiksmas materialiame pasaulyje sukuria pasekmes, kurias jis patirs ateityje. Ateityje mes ragausime karčius arba saldžius savo veiklos vaisius, o tai, ką patiriame dabar, yra tiesioginis mūsų praeities darbų rezultatas.